|
„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr.
4
SUKAKTYS
Juozo
Gruodžio memorialiniam muziejui 30
Kristina VAITKŪNIENĖ
M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus
2004 metų gruodžio 20 d. buvo įsimintina dviem svarbiais
jubiliejais. Sukako 120 metų, kai gimė žymus lietuvių kompozitorius,
pedagogas, dirigentas Juozas Gruodis, o prieš 30 metų įsteigtas J.
Gruodžio memorialinis muziejus.
Ta proga vertėtų prisiminti muziejaus įkūrimo istoriją,
kompozitoriaus palikimą bei jo atminimo puoselėjimą.
Juozo Gruodžio memorialinis muziejus (Salako g. 18, Kaunas) įkurtas
kompozitoriaus sodyboje. 1931 m. miesto pakraštyje jis įsigijo 0,9529
ha sklypą, kurį sudarė kylantys aukštyn šlaitai. Nukastoje šlaito
aikštelėje 1932 m. pagal architekto Felikso Vizbaro projektą buvo
pastatytas 2 aukštų medinis namas. Šlaite kompozitorius pagal savo
planą (pieštuku braižytas sodo planas saugomas muziejaus fonduose)
įveisė sodą. Šioje sodyboje J. Gruodis su žmona gyveno iki mirties -
1948 m. balandžio 16 d.
u 1967 m. S. Gruodienės prašymu namą perėmė Kauno miesto vykdomojo
komiteto Kultūros skyrius, o 1971 m. S. Gruodienei skirtas butas
Kęstučio gatvėje. Kelerius metus Gruodžių name veikė muzikos
biblioteka, 1974 m. įsteigtas J. Gruodžio memorialinis muziejus.
1977 m. muziejus tapo K. Petrausko memorialinio muziejaus (dabar M. ir
K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus) filialu. 1984 m. minint J.
Gruodžio 100-ąsias gimimo metines, atidaryta pirmoji ekspozicija. 1994
m. ekspozicija atnaujinta, papildyta gausia, iki tol neskelbta J.
Gruodžio archyvine medžiaga.
M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus fonduose saugomi
unikalūs eksponatai, kurių dėka atsiskleidžia įvairialypis J. Gruodžio
gyvenimas, jo spalvinga asmenybė. Iš dokumentų pirmiausia minėtini
tie, kurie ženklina reikšmingus jo biografijos faktus - tai
apdovanojimai ir sveikinimai-adresai. 1929 m. J. Gruodžiui įteiktas
„Italijos karūnos“ ordinas, deja, muziejaus fonduose išliko tik raštas
apie šį garbingą valstybinį apdovanojimą: ordinas iš ekspozicijos buvo
pavogtas. Įspūdingi Valstybės teatro kolektyvo adresai su garsiausių
artistų autografais - sveikinimas po 1924 m. spalio 28 d. pirmojo
diriguoto „Toskos“ spektaklio ir atsisveikinimai 1927 metais. Gausioje
nuotraukų kolekcijoje yra itin vertingų, XX a. pradžios, taip pat
atspindinčių reikšmingus J. Gruodžio kūrybinės veiklos momentus ar
įdomias jo išvykas į gamtą, kurią jis taip mylėjo. Laiškai bei
atvirlaiškiai J. Gruodžiui rodo, su kokiais žmonėmis jis bendravo.
Daugiausia - tai žymūs to meto muzikai, laiškuose juntama jų pagarba
ir meilė J. Gruodžiui. Muziejaus fonduose saugoma keletas jo kūrinių
rankraščių, įvairi rankraštinė medžiaga, susijusi su jo darbu muzikos
mokykloje, konservatorijoje. Įdomūs rankraščiai yra J. Gruodžio
saviįtaigos kortelės, kuriose užrašytos 32 tezės apie sveikatą, valią,
savo temperamento valdymą, kūrybinių galių realizavimą. Vertinga J.
Gruodžio palikimo dalis - jo asmeninė biblioteka, kurią muziejui 1977
m. perdavė S. Gruodienė. Bibliotekoje nemažai muzikos teorijos, meno
filosofijos ir kitų leidinių užsienio kalbomis (jo domėjimąsi užsienio
kalbomis liudija išlikę kišeniniai žodynėliai), gausu gaidų
fortepijonui, simfonijų bei styginių kvarteto partitūrų, yra muzikos
bei literatūros kūrinių su jų autorių dovanojimo J. Gruodžiui įrašais.
Brangios relikvijos - kompozitoriaus asmeniniai daiktai, jam dovanoti
meno kūriniai, Stasės ir Juozo Gruodžių baldai. Svarbus ir S.
Gruodienės palikimas: jos atsiminimai apie J. Gruodį (11 sąsiuvinių),
žymių muzikų laiškai jai, kuriuose daug įdomių minčių bei prisiminimų
apie kompozitorių ir pedagogą, jo kūrybą, J. Gruodžiui skirtų renginių
nuotraukos, dokumentai, turintys tiesioginį ryšį su J. Gruodžio
gyvenimu, kūrybiniu palikimu, jo tradicijų bei atminimo puoselėjimu.
Nemažą Juozo ir Stasės Gruodžių palikimo dalį galima pamatyti J.
Gruodžio muziejaus ekspozicijoje ir memorialiniuose kambariuose.
Muziejaus svečių knygoje 1994 m. gruodžio 20 d. prof. Algirdas
Ambrazas įrašė: „Džiaugiuosi, J. Gruodžio 110-ojo gimtadienio proga
galėdamas vėl pasinerti į kompozitoriaus namų atmosferą. Tegu niekada
neužges šis neįkainojamas lietuvių muzikos kultūros židinys“.
J. Gruodžio sodyba šiuo metu jau nėra miesto pakraštyje, kaip buvo
1932 - aisiais. Kitoje Neries upės pusėje nusidriekę nauji miesto
rajonai. Vis dėlto muziejus yra nuošalioje nuo centro vietoje.
Lankytojų sulaukiama nedaug, bet ateina jautrūs žmonės, kurie supranta
ir vertina kultūros paveldo reikšmę. Tokių lankytojų tautinę savimonę
liudija įrašai muziejaus svečių knygoje: „Mes dar tikrai neįvertiname,
ką reiškia mums tokios oazės, kaip Gruodžių sodyba. Didelė tautos
dalis abejoja, ar verta stengtis šį palikimą išsaugoti. Reikėtų
pasiūlyti šiems žmonėms įsivaizduoti gyvenimą, jei tokių vietų
netektumėm. Kur atgautume dvasią?“ - 1995 m. pasirašė Eglė
Burkšaitytė. Dabar tokių abejonių jau nekyla, muziejus yra įtrauktas į
kultūros paminklų sąrašą. Moksleivių ekskursijos negausios, bet labai
įsimintinos - betarpiškai bendraudami su jaunais žmonėmis,
muziejininkai pajunta, kokia prasminga jiems pirmoji pažintis su J.
Gruodžio sodyba. 2002 m. čia apsilankė M. K. Čiurlionio menų
gimnazijos moksleiviai, lydimi mokytojos Birutės Cechanavičienės, kuri
muziejaus knygoje įrašė: „Yra jauku ir šilta čia, malonu jausti
muzikos, Gruodžio dvasią. Džiaugiamės čia apsilankę, nepaprastai gera
pabūti kartu su Gruodžiu, pajusti jo namų jaukumą, šilumą. Linkime ir
tikimės, kad čia bet kada galėsime sugrįžti. Ačiū mielai Kristinai,
nuoširdžiai papasakojusiai apie šį talentingą Lietuvos kultūros
milžiną.“ Muziejuje lankosi ir J. Naujalio muzikos mokyklos
moksleiviai, jų įrašai svečių knygoje labai emocingi: „Dieve, duok
mums stiprybės kaip ir J. Gruodžiui...“ (abiturientai Jonė, Aivaras ir
Arūnas, 2004 06 08), „Šis muziejus dvelkia kilnia ir jausminga Juozo
Gruodžio siela. Malonu ją pajusti per gausią ekspoziciją“ (11 klasės
mokinė Agnė Kažimėkaitė, 2004 09 22).
J. Gruodžio sodybą pagyvina įvairūs muzikiniai renginiai, vykstantys
jo darbo kambaryje. Čia koncertuoja Muzikos ir teatro akademijos
studentai ir pedagogai, muzikos mokyklų moksleiviai (nuo mažiausiųjų
iki abiturientų). Apie moksleiviškų koncertų prasmę byloja įrašai
muziejaus svečių knygoje: „Dėkui muziejui už galimybę mažiesiems
muzikantams paragauti koncertavimo malonumo. Džiaugiuosi ir tikiu, kad
mažam koncertui šis stebuklų namelis suteikė žavią dvasią, o mažieji
smuikininkai sugrąžino namui gyvybę“ - Kauno lėlių teatro aktorius ir
režisierius Andrius Žiūrauskas (2004 02 20). Muziejuje yra viešėjusi
žymi dainininkė Giedrė Kaukaitė. Ji nepaprastai įtaigiai interpretavo
J. Gruodžio dainą „Oi ant kalno“, žavėjosi jaukia kompozitoriaus namų
aplinka, kvėpavo žydinčių akacijų aromatu ir stebėjosi, jog Kauno
mieste yra toks rojaus kampelis. 2003 m. balandžio 25 d. vyko J.
Gruodžio solinių dainų koncertas (dainavo Lietuvos muzikos akademijos
Kauno fakulteto dainavimo katedros studentai), skirtas kompozitoriaus
mirties 55-osioms metinėms.
2004 m. M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus organizavo
jubiliejinius renginius J. Gruodžiui atminti. Gruodžio 19 d. Šv.
Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje buvo aukojamos šv. mišios už
kompozitorių Juozą Gruodį ir jo žmoną Stasę Gruodienę. Per mišias
giedojo Algirdas Janutas, vargonavo Dalia Jatautaitė, jie atliko ir J.
Gruodžio dainą „Rudens tylumoj“.
Gruodžio 20 d. Kauno miesto savivaldybės atstovai, muziejininkai,
kultūros veikėjai padėjo gėlių prie J. Gruodžio paminklo Miesto sode.
Pagerbtas Juozo ir Stasės Gruodžių kapas Petrašiūnų kapinėse.
Kompozitorius doc. Algimantas Kubiliūnas pasakė gražią įsimintiną
kalbą, kurioje pabrėžė, jog „valstybė - tai ne tik kariuomenė,
politika, valstybė - tai ir kultūra, visos kultūros institucijos. J.
Gruodis milžiniškas jėgas skyrė Lietuvos muzikinės kultūros kūrimui ir
savo darbais vedė Lietuvą į Europą, todėl mes galime jį prilyginti
prie valstybės kūrėjų“.
Svarbiausia gruodžio 20 dienos minėjimo dalis vyko J. Gruodžio
sodyboje. Atidengta memorialinė lenta (skulptorius Algimantas
Šlapikas), po to minėjimo dalyviai apžiūrėjo muziejaus ekspoziciją ir
memorialinius kambarius. Jubiliejaus proga restauruoti kai kurie
baldai, meno kūriniai ir kiti eksponatai. Ekspozicija atnaujinta
įvairiais leidiniais iš J. Gruodžio asmeninės bibliotekos. Vienas
ekspozicijos kambarys pritaikytas edukacinei veiklai. Parengta
edukacinė programa - testas vyresniųjų klasių moksleiviams.
Minėjimą J. Gruodžio darbo kambaryje pradėjo muziejaus direktorė Zita
Grincevičienė. Ji pasakojo muziejaus kūrimosi istoriją, paminėjo
įdomių detalių apie Stasės ir Juozo Gruodžių sodybą, jų meilę gamtai.
Mintimis apie J. Gruodžio nuopelnus mūsų kultūrai dalijosi prof.
habil. dr. Algirdas Ambrazas. Profesorius pabrėžė, jog J. Gruodis buvo
tikras Lietuvos patriotas - suprasdamas, kad Lietuvai reikia jo
kompetencijos (jis su pasižymėjimu baigė Leipcigo konservatoriją), jis
aukojo savo svarbiausią pašaukimą - kompoziciją ir didesnę gyvenimo
dalį skyrė Lietuvos muzikinei kultūrai kėlti. Leidinį „Juozas Gruodis
1884-1948“ pristatė jo sudarytoja Kristina Vaitkūnienė. Ji
pasidžiaugė, jog pavyko išleisti brošiūrą, kurioje skelbiama daug
unikalios archyvinės medžiagos iš muziejaus fondų, padėkojo leidinio
rėmėjams - Kauno miesto savivaldybei ir ypač Sigitui Šliažui bei
Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondui. Minėjimą užbaigė J.
Gruodžio kūrinių koncertas. Pjeses fortepijonui „Stasei“ ir „Šposas“
skambino Jūratė Šleinytė, harmonizuotą liaudies dainą „Oi ant kalno“
atliko Germa Gasiūnaitė, o dainą „Aguonėlės“ - Jūratė Mikalauskaitė,
joms akompanavo Jūratė Šleinytė. Pianistas Tomas Kukta paskambino
Sonatos Nr. 1 cis - moll 2-ąją dalį Adagio espressivo.
Juozo Gruodžio jubiliejinis minėjimas visų kalbėjusių, muzikavusių ir
dalyvavusių pastangomis tapo nepaprastai nuoširdus, šiltas, taurus.
Visų organizatorių ir dalyvių pastangomis buvo deramai pagerbtas
žymaus lietuvių tautos veikėjo Juozo Gruodžio atminimas.
|
;)
;)
;)
;)