<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 4

PARODŲ SALĖSE

Dviratis ir Lietuva
Vingaudas BALTRUŠAITIS
Lietuvos liaudies buities muziejus

I. Minioto nuotraukose – parodos „Su šviesa į šviesą“ eksponatai

„Gyvenimas mūsų bočių stovėjo vietoje, kol jiems švietė balanos žiburys, atsiradus kitai šviesai, gyvenimas justelėjo ir po šiai dienai judėti nesustoja“. (Mikalojus Katkus, Raštai, V., 1965, p. 11)

2003–2004 metais Lietuvos liaudies buities muziejaus parodų salėje veikė XIX a. - XX a. pirmos pusės apšvietimo priemonių bei spaudinių paroda. Jos tikslas - parodyti žmogaus kelią į šviesą.
Kol žmonės gyveno namuose su atviru ugniakuru, dirbtinio apšvietimo nereikėjo. Vėliau atsirado nedideli židinėliai, kuriuose degė smulkiai suskaldyti, labai sausi šakaliai. Ilgainiui pereita prie vieno šakalio - balanos arba skalos. Degančią skalą dažniausiai prižiūrėjo senelis, todėl ir prietaisą balanai laikyti vadino „diedu“, „dieduku“, „diedeliu“. Dar žinomi žodžiai „žibinčius“, „žibintis“, „senis“, „kriaunys“ „stačiokas“. Zanavykuose paplitęs „bernuko“ terminas. Yra sakoma - ne prižiūri balaną, o pabernauja. Labai „žmogiški“ ir žibinčiaus dalių pavadinimai: „kojos“, „kaklas“, „lūpelės“. Rečiau apšvietimui naudojo gyvulių riebalus, ypač avių lajų. Sužibindavo ir pasenusį sėmenų aliejų. Kartais iš gyvulinių riebalų pasigamindavo žvakių. Ankstyvesnės buvo mirkytinės, vėlyvesnės - lietos formose. Vaškines žvakes naudojo ypatingomis progomis: prie mirusiojo, per šventes, bažnyčioje.
Žiburį nustodavo degti pavasarį, prasidėjus lauko darbams. Nuo rugiapjūtės vakarais jį vėl degdavo. Dirbtinio apšvietimo priemonės namuose šviesdavo devynis mėnesius.
Apie 1914 m. daugelyje namų buvo tokios apšvietimo priemonės: medinis žibintas su viduje įstatyta lajine žvake ar lempele be stiklo; apvalus fabrikinės gamybos žibalinis žibintas; žibinčius su balanomis (retai tenaudojamas); lempelė be stiklo; ant sienos pakabinama 3-5 numerio žibalinė lempa su stiklu; prie lubų kabinama 7-10 numerio bei 10-15 numerio lempa apvalia dagtimi. Naudotos ir pastatomos lempos puošniais gaubtais. Jos ypač mėgtos Mažojoje Lietuvoje. Mažiausiai apšvietimo priemonių turėjo dzūkai, daugiausiai - lietuvininkai.
Tikras perversmas apšvietimo priemonių raidoje įvyko XIX a. antrojoje pusėje atsiradus žibalui. Išplito įvairių formų ir dydžių žibalinės lempos bei žibintai. Didžiausia pažanga pasiekta, pradėjus apšvietimui naudoti elektrą.
2003 m. paroda buvo skirta visuomenės švietimui. Greta apšvietimo priemonių (balanų, žibinčių, žvakidžių, spingsulių, įvairių tipų žibalinių lempų su stiklais, žibintų, elektrinių šviestuvų bei iki šiol veikiančios „Fulgens“ firmos elektros lempučių, pagamintų daugiau kaip prieš 70 metų) rodyti eksponatai susiję su vaikų mokymu ir auklėjimu - knygos, sąsiuviniai, rašymo reikmenys. Atkreiptas dėmėsys į mokymąsi namuose, daraktorius, knygnešius, suaugusiųjų lavinimui skirtą literatūrą. Parodytas Šv. Kalėdų stalo fragmentas, savotiško liaudies švietėjo - keliaujančio siuvėjo darbo kampelis.
2004 m. paroda pašvęsta lietuvių kalbos atgavimo šimtmečiui paminėti. Joje ne tik apšvietimo priemonių raida, bet ir knygos, spauda. Vyrauja spaudos draudimo laikų spaudiniai. Stebina aukšta to laikmečio poligrafinė kultūra. Ypač puošnūs ir spalvingi „Aukso altoriai“. Parodoje - 461 eksponatas, iš jų 69 knygos, 15 laikraščių ir žurnalų. Knygnešio žibintas, naudotas Pikčilingių iš Kudirkos Naumiesčio nukelia į laikus, kai lietuvišką spaudą gabendavo knygnešiai. Gausiausią parodos dalį sudarė apšvietimo priemonės. Lietuvos liaudies buities muziejuje saugomoje apšvietimo priemonių kolekcijoje yra 623 eksponatai.
Parodoje, siekiant atskleisti apšvietimo priemonių raidą, eksponuoti charakteringiausi kolekcijos daiktai. Tobulėjant apšvietimo priemonėms, daugėjo raštingų žmonių, turtėjo jų dvasinis pasaulis, iškilo šviesios asmenybės. Eksponatai, fotonuotraukos, gausios anotacijos padėjo muziejaus lankytojams susidaryti vaizdą apie nelengvą lietuvių tautos kelią į šviesą.
 

Parodą organizavo šių eilučių autorius Vingaudas Baltrušaitis, bendraautoriai - Nijolė Andrejevienė, Inga Levickaitė, Jūratė Mačiūtė, Erika Nenartavičiūtė, Janina Samulionytė.

D. Mukienės, I. Minioto nuotraukose – parodos „Su šviesa į šviesą“ fragmentai, eksponatai
 
© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2005.05.30