<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 4

NAUJI MUZIEJAI, EKSPOZICIJOS

Dviratis ir Lietuva
Virginija ŠIUKŠČIENĖ, Algirdas ZAUKAS
Šiaulių „Aušros“ muziejus

Ekspozicijos „Dviratis ir Lietuva“ fragmentai. K. Jankūno nuotraukos

1980 m. Šiaulių dviračių ir variklių gamykloje „Vairas“ buvo įkurtas Visuomeninis dviračių muziejus. Muziejus buvo mažai žinomas ir negausiai lankomas. 1985 m. jis buvo perkeltas į dabartines patalpas miesto centre (Vilniaus g. 139), čia atidaryta ekspozicija.
Muziejus tapo žinomas ir gausiai lankomas. 1991 m. reorganizavus „Vairo“ gamyklą, buvo nutrauktas muziejaus finansavimas. Įkurta UAB Dviračių muziejus nesugebėjo išsilaikyti, dviračių muziejaus padėtis blogėjo. 1993 m. jis buvo perduotas „Aušros“ muziejui. Tuomet suremontuota patalpų šildymo sistema, muziejaus eksponatai sutvarkyti pagal valstybinio muziejaus reikalavimus, įrengta eksponatų saugykla. Žymiai padidėjo eksponatų skaičius, pertvarkyta muziejaus ekspozicija.
2004 m. muziejuje buvo atliktas remontas, iš esmės atnaujinta ekspozicija, ji pavadinta „Dviratis ir Lietuva“. Ekspozicijoje yra 348 eksponatai, iš jų 79 dviračiai ir 3 velomobiliai.
Ekspozicijos pradžia - muziejaus trečiajame aukšte. Čia atsispindi dviračio raida nuo jo atsiradimo. Rodomas medinis dviračio prototipas „Bėgiojanti mašina“, ant kurios prieš 200 metų pasispirdamas kojomis po Paryžių važinėjo grafas de Sivrakas. Be abejo, tai kopija. Kiti eksponatai - originalūs. Tai pirmieji lietuviški namų darbo dviračiai. Unikaliausias yra XIX a. pab. Žagarės miestelyje pagamintas dviratis. Kitas namų darbo dviratis vadinamas „Seneliu“. Jį 1917 m. nusikaldino nagingas Pakruojo vlsč. Lygumų apyl. kalvis Kazys Šuopis. Dviratis padarytas iš medžio ir geležies, sveria 58 kg. Įdomus ir prieš 100 metų iš geležies nukaldintas vaikiškas triratukas. Kadangi namų darbo dviračiai neturėjo padangų, jie labai kratydavo. Dėl to šie dviračiai buvo praminti kaulakračiais.
Ekspozicijoje rodomi Vokietijoje, Anglijoje ir kitur pagaminti dviračiai, kurie buvo populiariausi Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo. Įdomus 1912 m. Anglijoje pagamintas dviratis „Imperial Triumh“, kelioninis dviratis „Adler“, vokiečių gamybos sportinis dviratis mediniais ratlankiais, kariškas dviratis „Dürkopp“.
Iš šiuolaikinių dviračių įdomiausi yra 1986 m. Čekoslovakijoje pagamintas dviratis velobolui žaisti ir figūriniam važiavimui, amerikietiškas kalnų dviratis „Legacy“ (1992 m.), lenkų gamybos tandemas „Universal“ (1986 m.), triratis suaugusiesiems „Desna-2“ (Rusija, 1985 m.).
Antrasis muziejaus aukštas paskirtas ne tiek dviračiams, kiek dviratininkams, ištikimiems šiai transporto priemonei ir savo žygiais garsinusiems Lietuvos vardą pasaulyje. Yra nemažai edukacinės medžiagos, skirtos moksleiviams. Ekspozicijoje išskirtos šios temos: „Pirmojo lietuvių tarpkontinentinio žygio dviračiais Klaipėda-Vladivostokas organizatorius ir vadovas Liudas Alseika“; „Didysis Tūkstantmečio Taikos žygis dviračiais aplink pasaulį“; „Dviratis išrastas. Važiuok oranžiniu!“; „Šiaulių dviračių ir variklių gamykla „Vairas“; „AB Baltik Vairas“; „Velomobiliai“; „Ar moki saugiai važiuoti dviračiu?“; „Ar moki išvardinti dviračio dalis lietuviškai?“.
Čia taip pat rodomi unikalūs eksponatai: tarpkontinentinio žygio dviračiais Klaipėda-Vladivostokas, įvykusio 1960 05 01 - 1960 10 09, iniciatoriaus ir dalyvio Liudo Alseikos dviratis, kelionės reikmenys, fotografijos; dviratis „Red Bull“, kuriuo Sigitas Kučas su bendražygiais 1998 08 06 - 1999 12 31 apvažiavo aplink pasaulį; Vilniaus miesto savivaldybės 2001-2004 m. oranžinio ir rožinio dviračių akcijų, siekusių populiarinti dviratį kaip transporto, sveikatingumo ir poilsio priemonę, dviračiai; šiauliečio Henriko Sutkaus pagamintas dvivietis velomobilis „Šiauliai“ ir juvelyriški veikiantys dviračių modeliukai, galintys pretenduoti į Gineso rekordų knygą; pirmieji „Vairo“ dviračių gamyklos dviračiai; Rimo Martinkėno velomobilis „Meleta“; saugaus eismo aksesuarai, naudoti XIX a. pab.-XX a. pr.
Pirmajame muziejaus aukšte suremontuota ir išplėsta parodinė erdvė. Čia bus eksponuojamos parodos, čia įrengta ir videoperžiūrų vieta, kur demonstruojamos vaizdajuostės apie didįjį tūkstantmečio taikos žygį dviračiais aplink pasaulį, dviračių sporto renginius ir kt.
Muziejaus remontas ir rekonstrukcija atlikti už rėmėjų lėšas. Jų skyrė Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas, Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa, Vilniaus miesto savivaldybė. Eksponatais, savo gaminama produkcija, konsultacijomis ir darbu prisidėjo Vilniaus sveiko miesto biuras, AB „Baltik Vairas“, UAB Šiaulių tauro televizoriai, Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius, Šiaulių apskrities ekologijos studijų centras, Didžiojo Tūkstantmečio Taikos žygio dviračiais aplink pasaulį žygeiviai Sigitas Kučas, Edvardas Žižys, Goda Čiplytė ir žygio koordinatorė Danutė Tomkevičienė, dviračių žygio Klaipėda-Vladivostokas organizatoriaus Liudo Alseikos anūkė Svaja Merilienė.
Ekspozicijos „Dviratis ir Lietuva“ autoriai - Šiaulių „Aušros“ muziejaus darbuotojai Algirdas Zaukas, Virginija Kulikauskaitė. Dailininkė Vita Andrulienė.
Dviračių muziejaus ekspozicijos atidarymas įvyko 2004 m. spalio 29 d. Atidaryme dalyvavo Kultūros ministerijos atstovas Romanas Senapėdis, Šiaulių miesto vicemeras Kazimieras Šavinis, naujosios ekspozicijos rėmėjai, konsultantai, kiti, prisidėję prie jos kūrimo. Naujoji ekspozicija pristatyta ir lankstinyje „Dviračių muziejus. Bicycle museum“.
Dviračių muziejus - gausiausiai lankomas ,,Aušros“ muziejaus padalinys. Per metus jį aplanko daugiau nei 10 tūkst. lankytojų. Didžioji jų dalis - moksleiviai. Jiems parengtos ir specialios edukacinės programos: ,,Dviračio konstrukcija ir elementarus jo taisymas“, ,,Ar moki saugiai važiuoti dviračiu?“
Muziejų jau aplankė JAV ambasadorius Lietuvoje Stefenas Malas, kiti Šiaulių miesto svečiai. Tikimės, kad atnaujintame muziejuje apsilankys dar daugiau lankytojų ir muziejus taps dviračius konstruojančių, dviračių sportą populiarinančių žmonių susibūrimų vieta, neatsiejama Šiaulių miesto įvaizdžio dalis.

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2005.05.30