Rambyno
papėdėje, prie lietuviškos kalbos ežero
Eugenijus SKIPITIS
Martyno Jankaus muziejus
2003 metų pavasarį muziejaus darbuotojams kilusi
mintis į Bitėnus sukviesti leidėjus, istorikus, žurnalistus, kultūros
darbuotojus iš pradžių pasirodė utopiška. Ar pavyks atgaivinti daugiau
nei prieš šimtą metų buvusią tradiciją ir suburti draugėn skirtingų
interesų žmones? Ką jie veiks muziejaus kiemelyje, apie ką kalbėsis?
Gal XX a. pradžios Bitėnuose vykusių susitikimų aura jau užgesusi
ir naujų susitikimų džiaugsmo nepavyks įžiebti. Tokio renginio
organizavimas turėjo ir labai aiškią materialinę pusę. Tapo akivaizdu,
jog be solidžių rėmėjų pagalbos įgyvendinti idėją bus sunku. Tačiau
jau pirmi pokalbiai su Pagėgių savivaldybės vadovais, potencialiais
rėmėjais parodė, kad sumanymui bus pritarta, jis bus finansiškai
paremtas. Buvo sudaryta renginio organizacinė grupė, kurią sudarė
Martyno Jankaus muziejaus direktorė Giedrė Skipitienė, Pagėgių
savivaldybės meras Kęstas Komskis, laikraščio „Šilokarčema“ redaktorė
Kristina Toleikienė, verslininkas Ričardas Savickas. Šiai grupei
pavyko suburti nemažą pagalbininkų būrį. Į sueigos organizavimo darbą
aktyviai įsitraukė naujienų agentūra ELTA, Lietuvos žurnalistų
sąjunga, Lietuvos rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. 2003
m. rugpjūčio 7 d. į Bitėnus susirino per 200 svečių iš visos Lietuvos.
Čia įvykusioje konferencijoje kalbėjo Martyno Jankaus anūkė Ieva
Jankutė, vienas Martyno Jankaus muziejaus įkūrėjų profesorius Domas
Kaunas, Žurnalistikos instituto direktorė Audronė Nugaraitė, kiti
garbūs svečiai. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto docentas
dr.Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė susirinkusiems pristatė
ką tik išleistą keliautojo po Pagėgių kraštą žinyną „Šiaurės Skalva“.
Ta proga prie muziejaus esančiame kiemelyje po atviru dangumi buvo
atidaryta paveikslų galerija „Mažosios Lietuvos paveikslų sodas“.
Dailininkai D. Andriulionis, A. Gražys, K. Grigaliūnas, L.Šalčiūtė, L.
Lianzbergis pristatė per plenerą sukurtus savo darbus. Renginio
generalinis rėmėjas „Ūkio bankas“ tikrai nenusivylė kultūrine
investicija. Renginys pavyko. Daugeliui kėlė nuostabą, kaip giliame
provincijos kaime atstatytos Martyno Jankaus spaustuvės kieme galima
konsoliduotis gražiam dvasiniam susiėjimui. Rašto ir žodžio šventė
buvo pagardinta dovanomis. Spaustuvinkas Saulius Jokužys muziejui
padovanojo plokščiaspaudę spaudos mašiną. Čia pat muziejaus kieme jai
buvo duota darbo. Susirinkusieji turėjo puikią progą išbandyti
poligrafijos amato subtilybes.
Pirmosios sueigos sėkmė paakino toliau tęsti tradiciją. 2004 metai -
lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmetis. Prie
šios datos tinkamo paminėjimo Bitėnuose daug prisidėjo Spaudos
atgavimo šimtmečio paminėjimo komisijos sekretorius Audrius Vaišnys.
Jo pastangomis ir rūpesčiu iš Vyriausybės rezervo buvo skirta lėšų
antrajai sueigai pas Martyną Jankų Bitėnuose organizuoti. Prie Rambyno
kalno priglūdęs Bitėnų kaimas 2004 m. rugpjūčio pradžioje vėl sulaukė
svečių iš visos Lietuvos. Ši data nėra atsitiktinė. 1858 m. rugpjūčio
7 d. Bitėnuose gimė aušrininkas, vienas iškiliausių Mažosios Lietuvos
spaustuvininkų Martynas Jankus. Puiki proga paminėti ne tik vis
solidėjantį spaustuvinko gimtadienį, bet ir pasižiūrėti, kokie
lietuviškos kultūros vėjai pučia už jo kiemo vartelių. Ne
akademiniuose susirinkusiųjų pranešimuose skambėjo pagarbos
lietuviškam žodžiui intonacijos. Kaip savo kalboje pasakė profesorius
Antanas Tyla, „susirinkome Bitenuose prie vis labiau užželiančio
lietuviškos kalbos ežero“. Martyno Jankaus muziejaus kieme
nuskambėjusiose mintyse dar radosi galios nušluostyti lietuviško
žodžio apnašas. Lyg Bitėnų medaus korio saldumas lietuviško žodžio
atmintis ir spalva skambėjo knygnešių draugijos pirmininkės Irenos
Kubilienės, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir
archeologijos instituto direktorės Silvos Pocytės, Vydūno draugijos
pirmininko profesoriaus Vacio Bagdonavičiaus, „Valstybės žinių“
redaktoriaus Mintauto Daulenskio, Lietuvių kalbos instituto direktorės
Jolantos Zaborskaitės, Šilutės viešosios bibliotekos direktorės Dalios
Užpelkienės ir kitų svečių pasisakymuose. Sueigos pas Martyną Jankų
Bitėnuose dalyviams buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko Artūro Paulausko atsiųstas sveikinimas.
Spragsint spaudos klubo fotografų Kęstučio Vanago, Jono Staselio
fotoaparatams, visuomenei buvo pristatyti nauji „Mažosios Lietuvos
paveikslų sodo“ darbai. Be anksčiau plenere dalyvavusio D.
Andriulionio ir A. Gražio, 2004 m. plenero dalyvių gretas papildė
klaipėdiečiai tapytojai Angelina Banytė ir Danielius Rūsys bei
pagėgiškis Gediminas Kačiulis. Klaipėdos varinių pučiamųjų kvinteto
grojamų melodijų fone svečiams nušvito naujų paveikslų spalvos. Kaip
ir praėjusiais metais, sueigos dalyvai pasirašė „Amžinoje Rambyno
kalno knygoje“. Joje pasirašyto pasižadėjimo tekstas skamba taip:
„Saldus mūsų lietuviškas žodis su motinos pienu prilipęs prie lūpų.
Dar saldesnis akims ir širdžiai, kai jo, pabirusio spausdintomis
raidėmis, ieškome istorijos foliantuose. Liaudies dainomis
išdainuotas, knygnešių maišeliais išnešiotas po Lietuvą, jis tarsi
kasdieninės duonos pluta, padėtas ant dvasinio mūsų gyvenimo stalo.
Kur mes be jo nueitume, kas būtume, kokius savo širdies skiemenis
kalbėtume vienas kitam, kokiomis mintimis, kokiais raštais ar knygomis
išeitume į pasaulį? Draustas, tremtas ir niekintas lietuviškas žodis,
rašto raidėmis gyvas mumyse, kaip gyva mūsų savastis. Lietuviškos
spaudos atgavimo šimtmečio akivaizdoje lenkiame galvas visiems
spausdinto lietuviško žodžio puoselėtojams, prisidėjusiems prie
puošnaus, dabartinio lietuviško žodžio rūbo. Jo klostėse sudėta mūsų
tautos išmintis. Tos išminties paskatinti, mes, po šiuo tekstu
pasirašiusieji, patvirtiname, kad ateinančioms kartoms paliksime
turtingą ir daugiaspalvį lietuvišką žodį, tokį, kokį iš savo protėvių
esame gavę Bitėnuose. 2004 rugpjūčio 7 d.“
Lietuviško žodžio ir rašto šventėje dalyvavo svečiai iš Švedijos
Lommos komunos ir Lenkijos Ilavos savivaldybės. Svečiams iš toliau
tokia šventė buvo naujiena, nes jiems sunkiai suvokiamas lietuviško
žodžio kelias, ypač spaudos draudimo laikotarpis. Apie knygnešio amatą
tiek švedai, tiek kaimynai lenkai ne kažką yra girdėję. Vertėjams teko
nemažai aiškinti, kas, kodėl ir dėl ko. Kai susirinkusieji pulkeliais
patraukė į Bitėnų kapinaites, kad pagerbtų čia palaidotą Vydūną,
Martyną Jankų, Valterį Kristupą Banaitį, kai nuo Rambyno kalno žvelgė
į tolumoje dungsantį Tilžės miestą, mintimis galėjai nuklysti į tą
duobėtą ir nelengvą lietuviškos istorijos vieškelį, kuriame giliai
įspaustos knygnešio pėdos. Regis, stovėdamas ant Rambyno kalno imsi ir
pamatysi kaip panemunių pievomis iš Tilžės į gimtuosius Lumpėnus
ateina Enzys Jagomastas, kaip su Birutės giedotojų draugija
atidainuoja Vydūnas. Matyt Rambyno kalnas yra ta vieta, kur lengva
pabūti su praeitimi. Sotus, ant iškilmių stalo padėtas Vilkyškių
pieninėje pagamintas „Tilžės“ ar „Prūsijos“ sūris ne tik pavadinimais
pastiprina ir kūną, ir dvasią.
Sueigos pas Martyną Jankų Bitėnuose dviejų metų rengimo patirtis rodo,
kad mažo muziejaus organizuojamas renginys kas metai tampa vis
populiaresnis. 2005-aisiais į sueigą ketinama pasikviesti Lietuvos
muziejininkus. Jau kristalizuojasi ir 2005 m. tema - „Muziejai ir
žiniasklaida. Istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo problemos“.
Be to, renginio dalyvių laukia ir kitos staigmenos. Be tradicinio
plenero „Mažosios Lietuvos paveikslų sodas“ naujos kolekcijos
pristatymo, ant Rambyno kalno pirmą kartą istorijoje ketina
koncertuoti Stasio Domarko vadovaujamas Mažosios Lietuvos simfoninis
orkestras, Pagėgių savivaldybė apdovanos pastarųjų metų išsamiausių
publikacijų apie Mažają Lietuvą autorius. Rugpjūčio 6 d. Pagėgių
savivaldybės meras Kęstas Komskis vėl dalins svečiams Bitėnų kaimo
bitelių suneštą medų, o Martyno Jankaus muziejaus languose spindintis
saulėlydis tarsi sakys, kad puoselėjama krašto tradicijų šviesa
niekada neužgęsta.