„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2005 m.
Nr. 1–2 /
Rytai–Vakarai
- SVETUR
- Kultūrų muziejus Helsinkyje
|
Tennispalatsi pastatas, kuriame įsikūręs Kultūrų muziejus.
A. Valužio nuotr.
|
- Kultūrų muziejus Helsinkyje (Suomija) tyrinėja bei pristato
pasaulio tautas ir kultūras, fiksuoja jų kultūrinį paveldą.
Ekspozicijose - įvairių pasaulio tautų praeities ir dabarties
kasdienio gyvenimo įvykiai.
- Muziejus įsikūręs pačiame miesto centre, Kamppi rajone,
Tennispalatsi pastate. Čia taip pat veikia Helsinkio meno
muziejus, muziejų parduotuvė, kelios kavinės bei restoranai,
taip pat didžiulis Finnkino kino teatras.
-
- Nuo automobilių salono iki muziejų
ir medijų centro
- Tennispalatsi pastatas susijęs su svarbiomis Helsinkio
architektūros istorijos kryptimis. Tai vienas iš daugelio XX a.
4 dešimtmečio statinių, iškilusių miesto centre, tenkinančių
besiplečiančius verslininkų poreikius; pastatas taip pat susijęs
su intensyvia sporto bazių statyba rengiantis 1940-ųjų
olimpinėms žaidynėms Helsinkyje. Ką tik atlikta pastato
renovacija laikytina pastarųjų metų tendencijos paversti
nebenaudojamus statinius kultūros institucijomis dalimi.
- Dabartinis Tennispalatsi buvo pastatytas 1937 m. kaip
automobilių ir jų dalių prekybos bei aptarnavimo salonas. Po
metų buvo pristatytos skliautuotos halės bei teniso kortai. Pats
statinys nebuvo sumanytas stovėti amžinai. Architektas Helge
Lundström (1900-1953) Tennispalatsi suprojektavo dar būdamas
studentu. Projekte pastatas buvęs kur kas aptakesnis bei
modernesnis nei pastatytasis. Statinio skliautai turėję būti
žemesni, o langai išraiškingesni bei siauresni. Nors šiandien
Tennispalatsi laikomas funkcionalizmo perlu, tuometiniai
vertinimai buvę kur kas santūresni: 1962 m. vienas garsus
architektas ir architektūros profesorius savo straipsnyje apie
XX a. 3-4 dešimtmečių Helsinkio architektūrą, publikuotame
knygoje, skirtoje Helsinkio istorijai, netgi apskritai ignoravo
statinį.
- Daugelį metų Tennispalatsi buvo Suomijos teniso pagrindinis
aikštynas. Jame buvę įrengti ketveri kortai, orientuoti taip,
kad skliautinės salės apsaugotų žaidėjus nuo akinančios ryškios
šviesos, patenkančios per milžiniškus abiejuose statinio galuose
esančius langus. Per 1952 m. Helsinkio olimpines žaidynes
pastatas buvo paverstas krepšinio aikštele.
- XX a. 6 dešimtmetyje prekiautojai automobiliais ėmė
apleidinėti miesto centrą, o 1957 m. priverstiniame aukcione
pastatą nusipirko Helsinkio miestas. Planuota buvo jį nugriauti.
Statinys, įvertintas kaip niekinis, paliktas likimo valiai ir,
nepaisant smulkių pačių nuomininkų atliekamų remonto darbų, ėmė
nykti. Tikras stebuklas, kad pastatas, paliktas be priežiūros ir
išlaikymo, išliko beveik toks, koks buvo pastatytas.
- Vienas iš ilgalaikių Tennispalatsi nuomininkų buvo didelis
mažmeninės prekybos tinklas, pastaraisiais metais čia veikė
„antrų rankų“ turgus. Panaudoti pastatą kaip kultūros centrą
buvo pasiūlyta tik 1993 metais. Kultūros tikslams imtasi
planuoti ir papildomas patalpas. Šiuo metu Tennispalatsi nuomoja
Helsinkio miesto meno muziejus (Helsinki City Art Museum),
Kultūrų muziejus (Museum of Cultures) ir kino kompanija Finnkino
Ltd.
-
|
Ekspozicijos
„Parvežta iš toli“ fragmentas iš Rusijos kolekcijos.
A. Valužio nuotr.
|
- Kultūrų muziejus
- Nuo XIX a. pradžios suomių mokslininkai ir tyrinėtojai,
misionieriai, jūrininkai, meno kolekcininkai, nuotykių
ieškotojai, o vėliau ir muziejaus darbuotojai prisidėjo prie
eksponatų surinkimo ir sukaupimo vienoje vietoje.
- Etnografinėse kolekcijose galima rasti eksponatų iš visų
penkių kontinentų. Pirmasis etnografinės kolekcijos objektas –
reta ceremoninė antklodė iš Šiaurės vakarų Amerikos, įrašyta į
muziejaus katalogus dar 1828 metais.
- Suomių-ugrų kolekcijos eksponatai apima visas suomių-ugrų
tautas. Patys vertingiausi objektai surinkti XIX a. pab. – XX a.
pr. per ekspedicijas, kurių svarbiausias tikslas buvo rasti
suomių kalbos bei tautos ištakas. Šiandien šie eksponatai taip
pat tarnauja toms suomių-ugrų tautoms, kurių identitetas
slopinamas rusų kalbos bei kultūros.
- Kertiniai kolekcijos akmenys yra pasaulyje žinomų
mokslininkų iš ekspedicijų parvežti eksponatai. Prie tokių
tyrinėtojų priskirtini arabistas G. A. Wallin, keliautojas ir
Sibiro tyrinėtojas M. A. Castrén, socialinės antropologijos
specialistai Edward Westermarck, Gunnar Landtman, ir Rafael
Karsten.
- Muziejaus kolekcijos nuolat atnaujinamos pirkiniais bei
dovanomis. Tarp žymesnių donacijų muziejui minėtina XX a. 8 – 10
deš. iš Eila Kivekäs gauta Afrikos kolekcija, Tero Kiiskinen
Azijos kolekcija.
- Pradedant XX a. 9 dešimtmečiu paties muziejaus mokslininkai
praplėtė rinkinius eksponatais iš Indijos ir Centrinės Rusijos,
skirdami daugiau dėmesio šiandieninei kultūrai reprezentuoti.
Tikslai, kuriais įsigyjami nauji eksponatai, yra patenkinti
mokslinius tyrinėtojų interesus bei reprezentacinius muziejaus
poreikius. Nauji rinkiniai formuojami daugiausia iš mokslinių
ekspedicijų metu surinktų ir patikimai dokumentuotų eksponatų.
- Bendri projektai su mokslininkais, atliekančiais praktinius
tyrimus, tampa itin svarbūs. Pavyzdžiui, kultūrinės
antropologijos profesorius emeritas Matti Sarmela taip pat Pietų
Azijos studijų profesorius Asko Parpola muziejui paskyrė savo
tyrinėjimų metu surinktą medžiagą.
- Visi muziejaus rinkiniai kataloguoti HELKA duomenų bazėje.
- Be nuolatinės ekspozicijos, organizuojamos laikinos parodos.
Jos suteikia progą peržvelgti pasaulio įvykius, priminti apie
mažų, ant išnykimo ribos balansuojančių, tautų ir etninių grupių
egzistenciją.
-
- Ekspozicija Parvežta iš toli
|
Ekspozicijos
„Parvežta iš toli“ fragmentas iš Indijos kolekcijos.
A. Valužio nuotr.
|
- Nuolatinė ekspozicija Parvežta iš toli pasakoja apie žmogaus
smalsumą, apie naują ir nežinomą, keliones, prekybą bei įvairių
laikų idėjines sroves, kitaip tariant, apie Suomijos kontaktus
su likusiu pasauliu. Nušviečiant iš kur, kada, kodėl ir kas į
Suomiją atgabeno dabartines muziejaus kolekcijas, paroda
pateikia platesnį jų kultūrinį-istorinį bei tarptautinį
kontekstą. Tarp kitų į atskiras sekcijas išskirtos šios
kolekcijos: Aliaskos kolekcija, surinkta suomių kilmės
tarnautojo A. A. Etholén XIX a. 5 dešimtmetyje, Edward
Westermarck pargabenta Maroko kolekcija, 1891 m. archeologinė
Anasazi indėnų iš Mesa Verde (JAV) kolekcija, įrašyta į Gusaf
Nordenskiöld atradimų sąrašą, muziejaus Centrinės Azijos
kolekcijos (C. G. E. Mannerheim, Sakari Pälsi, G. J. Ramstedt),
žymiosios suomių-ugrų kolekcijos ir ankstyvoji Kinijos
kolekcija, į Suomiją parvežta XIX a. pirklių bei jūrininkų.
-
|
Ekspozicijos
„Parvežta iš toli“ fragmentas iš Afrikos kolekcijos.
A. Valužio nuotr. |
- Paroda Lapių žemė
- Nuo 2005-ųjų gegužės 17 d. muziejuje veikia paroda Samių
žemė. Tai fotografo Pekka Antikainen (g. 1960) darbai apie
Šiaurės kraštų žmones bei gamtą. Antikainen praleido daugiau
kaip 20 metų fiksuodamas elnių augintojų bei žvejų kasdienybę,
tuo pačiu dokumentuodamas samių tautos gyvenimo pokyčius.
Lankytojui pristatomas modernus elnių ganymas pasitelkiant
sniego motociklus bei sraigtasparnius, turizmas, kaip
pragyvenimo šaltinis, samių jaunuomenės švietimas bei vis
didesnė praraja tarp globalizacijos apimto gamtos ir modernaus
pasaulio. Skolt vietovės samių žmonių nuotraukos primena mums
apie šios tautinės grupės išnykimo grėsmę.
- Pati ekspozicija Saamenmaa – Samių žemė buvo parengta
2004-aisiais išleisto fotoalbumo pagrindu. Pastaroji knyga –
tęsinys serijos, kurią pradėjo fotoalbumai Koillinen Tunturituul
(1994) bei Viimeset Lohitalonpojat (1998). Be fotografinės
veiklos, Antikainen teko darbuotis pačioje fermoje elnių
augintojų padėjėju. Šitaip jam pavyko geriau atskleisti bei
pristatyti parodos lankytojams šių žmonių gyvenimą. Visos
nuotraukos atspaustos bei įrėmintos paties autoriaus.
- Pekka Antikainen šiuo metu daugiausia gyvena Inari
vietovėje. 1980-1983 m. jis Lahti amatų bei taikomųjų menų
institute studijavo fotografiją. Per savo gyvenimą yra surengęs
keletą personalinių parodų gimtojoje Suomijoje, jungtinių parodų
– tėvynėje ir kitose šalyse.
-
Pagal Kultūrų muziejaus Helsinkyje pateiktą informaciją
parengė Andrius Valužis,
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
|