„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 3

Muziejininkystės biuletenis 2003’3

NAUJI LEIDINIAI

Lietuvos muziejų asociacijos biblioteka 

Žvilgsnis į Alytaus praeitį. Knyga – Alytaus kraštotyros muziejaus leidinys.
Alytaus kraštotyros muziejaus istorikai entuziastai – Giedrius Bernatavičius, Anelė Kalašnikovienė, Vitalija Moisaitė, Arūnas Puškorius, Šarūnas Šimkevičius ir Beta Žaliaduonienė yra parengę diskusinių radijo laidų ciklą „Alytaus istorijos trio“. Klausytojams pasakota apie Alytaus praeitį originaliu, iki šiol dar mažai praktikuotu mokslinių žinių skelbimo būdu: susiskirstę po tris, istorikai užduodavo vienas kitam klausimus ir į juos atsakydavo. Tie pokalbiai, atskirais straipsniais jau skelbti „Alytaus naujienose“, buvo pertvarkyti, papildyti nuotraukomis, archyvine medžiaga ir pateikti šiame leidinyje.
Knygos sudarytojas – Giedrius Bernatavičius, maketuotoja – Roma Mikulėnienė, išleido „Alytaus naujienos“.
Leidimą parėmė Alytaus miesto savivaldybė, AB banko „Snoras“ Alytaus filialas, UAB „Alytaus naujienos“, radijo stotis „FM99“, Alytaus bendruomenės fondas ir 1ABC (Pirmojo Alytaus bendruomenės centras).

„Sedula“: šiuolaikinis žvilgsnis į viduramžius. Bukletas ir kompaktinis diskas – Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ leidinys.
Garsusis folklorinės muzikos kolektyvas „Sedula“ parengė scenografinį projektą: šešios atlikėjos apsivilko viduramžių moterų kostiumais, rekonstruotais pagal XV a. pab. – XVI a. pr. archeologinius radinius. Bukletas lietuviškai ir angliškai pasakoja apie naujuosius „Sedulos“ drabužius, apavą ir aksesuarus bei vėlyvųjų viduramžių Lietuvos moterų madas. Kompaktiniame diske sudėtos 33 „Sedulos“ dainos iš penkių teminių koncertinių programų.
Projekto autorė – Daiva Steponavičienė, konsultantės – dr. Saulė Urbanavičienė ir dr. Vida Kulikauskienė, kalbos redaktoriai – Roma Sabaliauskienė (lietuvių) ir Valerie Wattenberg (anglų), vertėja – Zita Jarašienė, fotografas - Vygintas Skaraitis, maketuotojas – Rimvydas Mockus, viršelio dizainerė – Alicija Makauskaitė. Kompaktinio disko garso režisierius – Sigitas Mickis, muzika įrašyta studijoje „Pianola“.
Projektą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, kostiumų rekonstrukciją – Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“, rėmėjai – Valdovų rūmų paramos fondas ir „TV per savaitę“.

Remecas E. Vilniaus žemutinės pilies pinigų lobis (XIV a. pabaiga). Knyga - Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ leidinys.
2002 m. liepos mėnesį, kasinėjant Vilniaus žemutinės pilies valdovų rūmų teritoriją, buvo rastas unikalus pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigų lobis, kuriame buvo 63, daugiausia Jogailos ir Vytauto, monetos. Pirmą kartą vienoje vietoje suradus penkių LDK tipų monetas, baigėsi 200 metų trukusios mokslininkų diskusijos dėl jas kaldinusių valdovų vardų bei galimų kaldinimo datų. Eduardo Remeco publikacijoje pateikiama pirmųjų lietuviškų pinigų tyrinėjimų apžvalga, išsamūs Žemutinės pilies lobio tyrimų duomenys, visų monetų nuotraukos, yra angliška studijos santrauka.
Knygos dailininkas – Arūnas Prelgauskas, redaktorė – Marytė Slušinskaitė, vertėja – Aistė Bakutytė. Lobio restauratorė - Rita Povilovska.

Vilniaus žemutinės pilies rūmai (1996-1998 metų tyrimai). Knyga - Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ leidinys.
Šis straipsnių rinkinys – tai penktasis tęstinio leidinio tomas, kuriame pateikiami Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos 1996-1998 metų architektūrinių ir archeologinių tyrimų duomenys. Leidinys gausiai iliustruotas brėžiniais ir radinių nuotraukomis, yra angliškos ir rusiškos straipsnių santraukos.
Atsakingasis redaktorius – Vytautas Urbanavičius, redaktorė – Roma Sabaliauskaitė, į anglų k. vertė Laima Kitkauskienė ir Zita Jarašienė, į rusų k. – Nina Gilytė, maketavo Rimvydas Mockus.
Knygos leidimą parėmė Valdovų rūmų paramos fondas.

Rackevičius G. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII-XVI a. Knyga – Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ leidinys.
Gintauto Rackevičiaus studijoje, daugiausia remiantis Lietuvos pilių archeologinių tyrimų duomenimis, nagrinėjamas arbaleto ir lanko panaudojimo karyboje santykis, atspindėjęs visuomenės struktūrą, ginamosios ginkluotės išsivystymą ir kitus ne mažiau svarbius istorinius procesus XIII-XVI a. Lietuvoje. Knygoje yra ir išsamus Lietuvoje rastų strėlių antgalių katalogas, santraukos anglų ir rusų k.
Knygos dailininkas – Vilius Armalas, maketavo Rimvydas Mockus, lietuvių k. redaktorė – Rasa Sinkevičiūtė, į anglų k. vertė Zita Jarašienė ir Dalia Šatienė, į rusų k. – Nina Gilytė.
Knyga išleista Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui parėmus.

Dr. Jonas Basanavičius (1851-1927). Mokslinės konferencijos medžiaga – Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys.
2001 m. lapkričio 15 d., minint 150-ąsias Jono Basanavičiaus gimimo metines, Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo surengta mokslinė konferencija ir atidaryta paroda. Šioje knygoje spausdinami pranešimai pristato Joną Basanavičių kaip nepaprastai plačių interesų kultūros veikėją ir mokslininką – medicinos praktiką ir teoretiką, kalbotyrininką, tautosakininką, etnologą, istoriką, supažindina su jo geneologija ir paskutiniaisiais gyvenimo metais Vilniuje. Pranešimai iliustruojami proginės parodos eksponatų nuotraukomis.
Konferenciją organizavo ir knygą sudarė Aldona Bieliūnienė, Birutė Kulnytė ir Rūta Subatniekienė, redaktorius – Gediminas Mikelaitis, dailininkas – Arūnas Prelgauskas.
Knygos leidimą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Lietuvos žemelė. Parodos katalogas – Trakų istorijos muziejaus leidinys.
2002 m. gegužės – rugsėjo mėnesiais Trakų Salos pilyje veikusiai parodai pavadinimą davė tarpukario Šiaulių „Rūtos“ fabriko saldainio popieriukas – šioje parodoje pirmąkart pamėginta susisteminti smulkiąją Lietuvos kartografiją (atvirukus, fotonuotraukas, medalius ir įvairiausius smulkius daiktus su Lietuvos žemėlapiais).
Katalogo sudarytojai – Algimantas Muzikevičius ir Virgilijus Poviliūnas, parodos rengėjai Virginija Aleksandravičienė, Virgilijus Poviliūnas ir Irena Senulienė, į anglų k. vertė Ona Čepaitytė, nuotraukos – Viktoro Neliubino ir Kęstučio Stoškaus.

Petrulienė D. Joniškio krašto sakralinės kalvystės paminklai. Knyga - Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus leidinys.
Joniškio istorijos ir kultūros muziejus jau beveik dešimtmetį renką medžiagą apie sakralinės kalvystės paminklus Joniškio rajone, o 2002 m vasarą surengta kraštotyrinė ekspedicija aplankė 24 veikiančias ir neveikiančias rajono kapines, piešė ir fotografavo išlikusius paminklus. Knygoje pateikiama ekspedicijos surinktos medžiagos analizė ir per šimtą kaltinių kryžių bei kapinių tvorelių atvaizdų.
Knygą redagavo Birutė Kucinienė, į anglų k. vertė Laima Stankevičienė, maketavo Linas Janonis, viršelio dailininkė – Jurgina Jankauskienė, leidybos vadovė – Danguolė Vasiliauskienė.
Leidimą parėmė Lietuvos kultūros ministerijos Etninės kultūros ir regionų kultūros projektų rėmimo fondas.

Jankevičiūtė G. Dailė ir valstybė: dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940. Knyga – Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus leidinys.
Dailės istorikės Giedrės Jankevičiūtės monografijoje samprotaujama ne vien apie dailės kūrybą, bet ir apie jos vartojimą tarpukario Lietuvoje. Kokiais kriterijais vadovaudamasi dailininkų kūrinius vertino plačioji visuomenė, šalies politinis elitas, Bažnyčios hierarchai? Kodėl pripažinti Lietuvos modernistai nesibaidė nei architektūros dekoravimo, nei taikomosios dailės dirbinių projektavimo, kas ir kodėl laimėdavo dailės konkursus, kokią vietą norėjo užimti ir iš tiesų užėmė dailininkai socialinėje hierarchijoje? Kas pirko dailę, kas buvo jos užsakovai, kokie buvo dailės kūrėjų bei vartotojų santykiai? Kodėl atsirado muziejai, kaip augo jų dailės rinkiniai? Kokių tikslų siekta rengiant dailininkus, kaip skleistos dailės žinios visuomenėje? Štai tokias problemas nagrinėja autorė, norėdama atsakyti į pagrindinį klausimą: kaip funkcionavo dailė tarpukario Lietuvos gyvenime?
Knygą redagavo Rima Malickaitė, fotografavo Arūnas Baltėnas, apipavidalino ir maketavo Milda Kairaitienė.
Leidimą parėmė Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, UAB „Reprodukcija“, UAB „Papyrus distribution“, bendra Lietuvos – Vokietijos įmonė AB „Balticsign“.

Etnografija. Metraštis’4-10. Straipsnių rinkinys – Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys.
Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus periodinio leidinio tomas, kuriame rašoma apie 1994-2000 m. muziejaus rengtas etnografines ekspedicijas, konferencijas, ekspozicijas ir parodas, vykdytus tyrinėjimus ir įsigytus eksponatus, „Etnografijos archyvo“ ir „Senųjų publikacijų“ rubrikos supažindina su kai kuriais ankstesnių XX a. dešimtmečių etnografiniais tyrinėjimais Lietuvoje, yra 1994-1997 m. lietuvių etnologijos bibliografija.
Metraštį rengia Birutė Kulnytė, Elvyda Lazauskaitė ir Vacys Milius, numerį sudarė Birutė Kulnytė ir Elvyda Lazauskaitė, fotografas – Kęstutis Stoškus, dailininkas – Eugenijus Karpavičius, redaktorė – Marytė Slušinskaitė, maketuotoja – Edita Gužaitė.

Pajuskime gamtą drauge su Sezanu. Knyga – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos leidinys.
2002 m. lapkričio mėn. Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmuose veikė kilnojamoji paroda iš Prancūzijos „Pajuskime gamtą drauge su Sezanu“, lytėjimu, kvapais, muzikos garsais, dailės pažinimo žaidimais, aiškinamaisiais tekstais Brailio raštu, padidintu šriftu ir garsajuostėse supažindinusi akluosius ir silpnaregius lankytojus su Polio Sezano peizažais ir natiurmortais. Šiame leidinyje skaitytojas ras kiek sutrumpintą parodos katalogą ir pranešimus iš dviejų seminarų meno prieinamumo žmonėms su regėjimo negalia temomis.
Sudarytojas ir redaktorius – Alvydas Valenta, korektorė – Aldona Mačionienė, viršelio autorius ir maketuotojas – Sergejus Mechas.
Leidimą parėmė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas, Atviros Lietuvos fondas, Prancūzijos kultūros centras Vilniuje, LIONS LA TOUR / Kauno M.K.Čiurlionio LIONS klubas, SCHENKER Stines Logistics.