<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejų atstovai diskutavo apie problemas ir bendradarbiavimą

2015 m. balandžio 17 d. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje (Rotušės a. 28, Kaunas) įvyko Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejų seminaras-konferencija „Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejų bendradarbiavimo galimybės“, kuriame dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos (LMFI), LSMU Veterinarijos akademijos (VA), Kauno technologijos (KTU), Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Vilniaus (VU) universitetų muziejų bei Vilniaus dailės akademijos (VDA) muziejaus atstovai. Prieš metus KTU muziejaus iniciatyva buvo suorganizuotas Kauno universitetų muziejų vadovų susitikimas, kuriame nutarta aukštųjų mokyklų muziejų problemas aptarti su visų Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejų atstovais.

Renginio pradžioje dalyviai trumpai pristatė savo atstovaujamų aukštųjų mokyklų muziejus (įkūrimo data, vieta aukštosios mokyklos struktūroje, finansavimas, fondas, ekspozicijos, darbuotojų skaičius ir pan.). LMFI muziejaus ištakos siekia 1936 metus. KTU muziejus šiais metais minės įkūrimo 50-metį. VU muziejus įkurtas 2010 m. (pagrindas yra senasis universiteto Mokslo muziejus, kuris įsikūrė Šv. Jonų bažnyčioje 1979 m.). Kai kurie jo filialai, pavyzdžiui, Anatomijos, Geologijos ir Zoologijos muziejai, įkurti anksčiau – XVIII a. pabaigoje. ASU muziejus įkurtas 1974, LSMU VA muziejus – 1980, o VDA – 1994 metais. Daugiausia darbuotojų dirba LMFI muziejuje – 10, kiek mažiau – VU bei VDA muziejuose 5–7, o KTU, ASU ir LSMU VA muziejai turi tik po 1 darbuotoją. Geriausią finansavimą iš savo universiteto gauna LMFI muziejus, nedidelį finansavimą gauna ir KTU muziejus, tačiau dauguma aukštųjų mokyklų tik moka atlyginimus muziejų darbuotojams, o parodoms rengti ar eksponatams įsigyti pinigų neskiriama. VU muziejus darbuotojų atlyginimams turi užsidirbti iš lankytojų bilietų, vesdamas ekskursijas po VU architektūros ansamblio kiemelius ar į Šv. Jonų bažnyčios varpinę. KTU ir VU muziejai turi savo interneto svetaines, kiti muziejai turi interneto tinklalapius savo aukštųjų mokyklų interneto svetainėse arba portale „muziejai.lt“ ir „limis.lt“. Buvo aptartos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejų problemos,
kurių yra nemažai: kai kuriems muziejams trūksta ekspozicinio (VDA) ar parodinio (ASU) ploto, patalpų eksponatų saugykloms (ASU, LSMU VA, KTU), netinkamos eksponatų saugojimo sąlygos (ASU, LSMU VA, KTU), nepakankamas finansavimas (ASU, LSMU VA, VU), nepakankamas darbuotojų skaičius (ASU, LSMU VA, KTU) ir pan. Vienas muziejaus darbuotojas negali atlikti visų XXI amžiaus muziejui privalomų funkcijų. Be pagrindinės – eksponatų apsaugos funkcijos, muziejus privalo rūpintis eksponatų skaitmeninimu, kompiuterizuota apskaita ir saugojimu duomenų bazėse, jų sklaida ekspozicijose, stacionariose, kilnojamose ir virtualiose parodose, ieškoti eksponatų, dalyvauti edukacinėse programose bei projektuose, vesti ekskursijas, organizuoti renginius ir  t. t.

Antroje seminaro-konferencijos dalyje
LMFI muziejaus direktorius dr. Tauras Mekas kalbėjo apie muziejaus rinkinių ir ekspozicijos panaudojimą studijų procese. Muziejus po truputį perėjo prie institucijos istorijos: čia minimi katedrų ir mokslinio personalo jubiliejai, leidžiamos atsiminimų knygos, vyksta paskaitos studentams, ginamos daktaro disertacijos. Muziejų kasmet aplanko 8–9 tūkstančiai lankytojų, tačiau muziejus daugiau uždirba iš įkurtos vaistinės negu iš lankytojų bilietų. VU muziejaus direktorius dr. Ramūnas Kondratas pasakojo apie Europos universitetų muziejų tinklą „Universeum“ ir jo veiklą. Jis dalyvauja jo rengiamose konferencijose, skaito pranešimus. Dr. R. Kondratas pasiūlė Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejams imti pavyzdį iš Europos universitetų ir  burtis į panašią organizaciją, kad būtų geriau matoma jų veikla ir girdimos problemos. VU muziejaus direktorius, daug metų dirbęs Nacionaliniame Amerikos istorijos muziejuje, norėtų, kad ir Lietuvoje būtų rūpinamasi mokslo istorija ir jos paveldu. ASU muziejaus vedėja dr. Rasa Pranskūnienė papasakojo įspūdžius iš Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Edukacijos ir kultūrinės veiklos komiteto (ICOM CECA) ir Universitetų muziejų (ICOM UMAC) 2014 m. metinės konferencijos, įvykusios Aleksandrijos bibliotekoje, Egipte. KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė aptarė Lietuvos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo galimybes ir komunikaciją per Lietuvos muziejų asociaciją. Ji pasiūlė idėją kurį nors „Lietuvos muziejų kelio“ projektą skirti Lietuvos švietimo ir mokslo istorijos paveldui, suorganizuoti mokslinę konferenciją „Lietuvos aukštojo mokslo paveldo išsaugojimo problemos“, daryti bendras parodas, aktyviau bendradarbiauti per Lietuvos muziejų asociaciją, teikti aukštųjų mokyklų muziejininkų kandidatūras Metų muziejininko vardui gauti. ASU muziejaus vedėja dr. R. Pranskūnienė, remdamasi įvairiose pasaulio šalyse taikoma aukštųjų mokyklų muziejų bendradarbiavimo tinklų praktika, pakvietė jungtis į Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejų bendradarbiavimo tinklą, pvz., Lietuvos muziejų asociacijoje sukurti Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejų sekciją ar grupę. VU muziejaus direktorius R. Kondratas pasiūlė aukštųjų mokyklų muziejų atstovų susitikimus organizuoti kiekvieną ketvirtį ir vis kitame muziejuje. Seminaro-konferencijos dalyviai pritarė pasiūlytoms bendradarbiavimo idėjoms.

Dr. Audronė Veilentienė, KTU muziejaus vadovė

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2015.04.23