Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejų atstovai diskutavo apie
problemas ir bendradarbiavimą
2015 m. balandžio 17 d. Lietuvos
medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje (Rotušės a. 28, Kaunas)
įvyko Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejų seminaras-konferencija „Lietuvos
aukštųjų mokyklų muziejų bendradarbiavimo galimybės“, kuriame dalyvavo
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Lietuvos medicinos ir
farmacijos istorijos (LMFI), LSMU Veterinarijos akademijos (VA), Kauno
technologijos (KTU), Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Vilniaus (VU)
universitetų muziejų bei Vilniaus dailės akademijos (VDA) muziejaus
atstovai. Prieš metus KTU muziejaus iniciatyva buvo suorganizuotas Kauno
universitetų muziejų vadovų susitikimas, kuriame nutarta aukštųjų
mokyklų muziejų problemas aptarti su visų Lietuvos aukštųjų mokyklų
muziejų atstovais.
Renginio pradžioje dalyviai trumpai pristatė savo atstovaujamų aukštųjų
mokyklų muziejus (įkūrimo data, vieta aukštosios mokyklos struktūroje,
finansavimas, fondas, ekspozicijos, darbuotojų skaičius ir pan.). LMFI
muziejaus ištakos siekia 1936 metus. KTU muziejus šiais metais minės
įkūrimo 50-metį. VU muziejus įkurtas 2010 m. (pagrindas yra senasis
universiteto Mokslo muziejus, kuris įsikūrė Šv. Jonų bažnyčioje 1979
m.). Kai kurie jo filialai, pavyzdžiui, Anatomijos, Geologijos ir
Zoologijos muziejai, įkurti anksčiau – XVIII a. pabaigoje. ASU muziejus
įkurtas 1974, LSMU VA muziejus – 1980, o VDA – 1994 metais. Daugiausia
darbuotojų dirba LMFI muziejuje – 10, kiek mažiau – VU bei VDA
muziejuose 5–7, o KTU, ASU ir LSMU VA muziejai turi tik po 1 darbuotoją.
Geriausią finansavimą iš savo universiteto gauna LMFI muziejus, nedidelį
finansavimą gauna ir KTU muziejus, tačiau dauguma aukštųjų mokyklų tik
moka atlyginimus muziejų darbuotojams, o parodoms rengti ar eksponatams
įsigyti pinigų neskiriama. VU muziejus darbuotojų atlyginimams turi
užsidirbti iš lankytojų bilietų, vesdamas ekskursijas po VU
architektūros ansamblio kiemelius ar į Šv. Jonų bažnyčios varpinę. KTU
ir VU muziejai turi savo interneto svetaines, kiti muziejai turi
interneto tinklalapius savo aukštųjų mokyklų interneto svetainėse arba
portale „muziejai.lt“ ir „limis.lt“. Buvo aptartos ir Lietuvos aukštųjų
mokyklų muziejų problemos, kurių yra nemažai: kai
kuriems muziejams trūksta ekspozicinio (VDA) ar parodinio (ASU) ploto,
patalpų eksponatų saugykloms (ASU, LSMU VA, KTU), netinkamos eksponatų
saugojimo sąlygos (ASU, LSMU VA, KTU), nepakankamas finansavimas (ASU,
LSMU VA, VU), nepakankamas darbuotojų skaičius (ASU, LSMU VA, KTU) ir
pan. Vienas muziejaus darbuotojas negali atlikti visų XXI amžiaus
muziejui privalomų funkcijų. Be pagrindinės – eksponatų apsaugos
funkcijos, muziejus privalo rūpintis eksponatų skaitmeninimu,
kompiuterizuota apskaita ir saugojimu duomenų bazėse, jų sklaida
ekspozicijose, stacionariose, kilnojamose ir virtualiose parodose,
ieškoti eksponatų, dalyvauti edukacinėse programose bei projektuose,
vesti ekskursijas, organizuoti renginius ir t. t.
Antroje seminaro-konferencijos dalyje LMFI
muziejaus direktorius dr. Tauras Mekas kalbėjo apie muziejaus rinkinių
ir ekspozicijos panaudojimą studijų procese. Muziejus po truputį perėjo
prie institucijos istorijos: čia minimi katedrų ir mokslinio personalo
jubiliejai, leidžiamos atsiminimų knygos, vyksta
paskaitos studentams, ginamos daktaro disertacijos. Muziejų kasmet
aplanko 8–9 tūkstančiai lankytojų, tačiau muziejus daugiau uždirba iš
įkurtos vaistinės negu iš lankytojų bilietų. VU muziejaus direktorius
dr. Ramūnas Kondratas pasakojo apie Europos universitetų muziejų tinklą
„Universeum“ ir jo veiklą. Jis dalyvauja jo rengiamose konferencijose,
skaito pranešimus. Dr. R. Kondratas pasiūlė Lietuvos aukštųjų mokyklų
muziejams imti pavyzdį iš Europos universitetų ir burtis į panašią
organizaciją, kad būtų geriau matoma jų veikla ir girdimos problemos. VU
muziejaus direktorius, daug metų dirbęs Nacionaliniame Amerikos
istorijos muziejuje, norėtų, kad ir Lietuvoje būtų rūpinamasi mokslo
istorija ir jos paveldu. ASU muziejaus vedėja dr. Rasa Pranskūnienė
papasakojo įspūdžius iš Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Edukacijos
ir kultūrinės veiklos komiteto (ICOM CECA) ir Universitetų muziejų (ICOM
UMAC) 2014 m. metinės konferencijos, įvykusios Aleksandrijos
bibliotekoje, Egipte. KTU muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė
aptarė Lietuvos aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo galimybes ir
komunikaciją per Lietuvos muziejų asociaciją. Ji pasiūlė idėją kurį nors
„Lietuvos muziejų kelio“ projektą skirti Lietuvos švietimo ir mokslo
istorijos paveldui, suorganizuoti mokslinę konferenciją „Lietuvos
aukštojo mokslo paveldo išsaugojimo problemos“, daryti bendras parodas,
aktyviau bendradarbiauti per Lietuvos muziejų asociaciją, teikti
aukštųjų mokyklų muziejininkų kandidatūras Metų muziejininko vardui
gauti. ASU muziejaus vedėja dr. R. Pranskūnienė, remdamasi įvairiose
pasaulio šalyse taikoma aukštųjų mokyklų muziejų bendradarbiavimo tinklų
praktika, pakvietė jungtis į Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejų
bendradarbiavimo tinklą, pvz., Lietuvos muziejų asociacijoje sukurti
Lietuvos aukštųjų mokyklų muziejų sekciją ar grupę. VU muziejaus
direktorius R. Kondratas pasiūlė aukštųjų mokyklų muziejų atstovų
susitikimus organizuoti kiekvieną ketvirtį ir vis kitame muziejuje.
Seminaro-konferencijos dalyviai pritarė pasiūlytoms bendradarbiavimo
idėjoms.
Dr. Audronė Veilentienė, KTU muziejaus vadovė |