„LIETUVOS
MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2
NAUJI
MUZIEJAI, EKSPOZICIJOS
Kviečia
pasieniečių muziejus
Loreta
DUMBAUSKIENĖ,
Pasieniečių muziejaus vedėja
Pasieniečių muziejaus ekspozicijos fragmentas. G. Mišučio
nuotr. |
Lenkijos pasieniečių – kalniečių šventinė skrybėlė ir
kirvukas „cipaga" Pasieniečių muziejaus ekspozicijoje. G.
Mišučio nuotr. |
Šiemet
gegužės mėn. sukako dveji metai , kai įsteigtas Pasieniečių
muziejus. Apie šį žinybinį muziejų tiek visuomenė, tiek patys
muziejininkai nedaug težino. Todėl plačiau pristatoma ši nauja kultūros
įstaiga.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM
muziejus (toliau – Pasieniečių muziejus) pradėtas steigti 2001
metais. Simboliška, kad gegužės 1-oji – muziejaus įsteigimo diena,
sutapo su tuometinio Pasienio policijos departamento reorganizavimo į
Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT) diena. Jis įsikūrė VSAT štabe.
Oficialiai Pasieniečių muziejus atidarytas 2002 m. birželio mėnesį.
VSAT, kur dirba apie 5 tūkst. pareigūnų ir civilių tarnautojų, ir kur
siekiama puoselėti profesines tradicijas, populiarinti pasieniečio
profesiją, tikslinga turėti tokį, žinybinį, muziejų. Jis pradėjo
rinkti, kaupti, saugoti ir eksponuoti muziejines vertybes, susijusias su
Lietuvos sienos apsauga ir jos istorija, pasieniečių rengimu, čia pradėta
rinkti medžiagą apie buvusių pasieniečių likimus. Be kitų uždavinių,
jo paskirtis – supažindinti su ekspozicija VSAT pareigūnus, tarnybos
svečius, užsienio kolegas, su kitais VSAT padaliniais organizuoti kultūrinius
renginius. Muziejus palaiko ryšius ir su kitais panašaus profilio
muziejais, planuoja tapti Lietuvos muziejų asociacijos nariu.
Pagrindinė
muziejaus veikla – muziejinis darbas. Čia eksponuojami ir iš kitų
muziejų ar privačių asmenų laikinai saugoti perduoti eksponatai arba jų
rinkiniai, pradedama kaupti ir saugoti įvairių laikotarpių spaudinius,
susijusius su valstybės sienos apsauga.
Šiuo metu muziejuje kaupiami 6 pagrindiniai rinkiniai:
1. Prieškario Lietuvos valstybės sienų apsaugą atspindintys
eksponatai, supažindinantys su 1918-1940 m. Lietuvos valstybės sienos
apsauga;
2. Lietuvos valstybės sienos apsaugos raida po 1990 m. kovo 11-osios. Tai
pagrindinė ekspozicijos dalis – dokumentai ir fotografijos, savadarbė
pirmųjų pasieniečių atributika ir darbo prietaisai, liudijantys jų
pasiaukojimą ir ryžtą stojant į nelygią kovą su okupacine sovietine
„karo mašina“;
3. Gintaro Žagunio (1957-1991) - pirmojo po nepriklausomybės atkūrimo
žuvusio pasieniečio fondas. Muziejuje eksponuojami ir jo asmeniniai
daiktai;
4. Asmens tapatybės dokumentų kolekcija;
5. Lietuvos pasieniečių aprangos kolekcija;
6. Užsienio partnerių dovanota sienos apsaugos atributika.
Šiuo metu muziejus išsamiausiai pristato valstybės sienos apsaugos raidą
po 1990m. Eksponuojama pasieniečių naudota radijo ryšio technika,
pirmosios lietuviškos vizos ir datos spaudai, pirmoji ir dabartinė
Valstybės sienos apsaugos tarnybos, jos padalinių simbolika bei pareigūnų
aprangos atributika. Dabar pagrindiniuose rinkiniuose yra apie 500
eksponatų.
Daugiausia eksponatų muziejui yra perdavę buvę ir dabar tebedirbantys
sienos apsaugos darbuotojai, atsargos karininkai – dimisijos plk. Jonas
Algimantas Paužolis, dimisijos plk. Petras Jakubėnas, pirmieji pasieniečiai
ir jų artimieji – G.Žagunio motina Aldona Žagunienė, Jonas Rimkevičius,
buvęs Vyriausiasis pasienio policijos komisaras A.Beišys ir kiti.
Be minėtų pagrindinių rinkinių, muziejaus lankytojams pristatoma ir
Lietuvos pasieniečių nuo 1990 m. dėvėta uniforminė apranga, vieno
pirmųjų po Nepriklausomybės atkūrimo pasieniečių klaipėdiečio Romo
Tučkaus surinktos pasieniečių kepurės ir emblemos bei gairelių
kolekcija. Šis buvęs pasienietis, dabar jau pensininkas, turi sukaupęs
turtingą kepurių, berečių, piločių, antpečių, emblemų, gairelių
ir kitos kariškos amunicijos kolekciją.
Pernai birželio – rugsėjo mėnesiais buvo surengta įsimintina paroda
„Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai“ iš privačios VSAT
pareigūno Rolando Česūno kolekcijos. Demonstruoti įvairių laikų –
nuo carinės Rusijos laikų iki šių dienų – dokumentai,
patvirtinantys žmonių tapatybę, bei kiti įdomesni šios kategorijos
eksponatai. Tarp jų ir Lietuvos Respublikos ambasadų užsienio šalyse
į mūsų šalį įvažiuojantiems žmonėms išduodamų grupinių vizų
pavyzdžiai. Ši paroda susilaukė didelio pasieniečių susidomėjimo,
todėl muziejus ketina vėl ją surengti – atnaujintą ir praplėstą.
Muziejaus stenduose eksponuojamos fotografijos iš Šiaulių „Aušros“
ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų.
Pasieniečių muziejuje jau lankėsi daug VSAT štabo bei rinktinių štabų
pareigūnų ir darbuotojų, nemažai oficialių VSAT svečių. Sudarant užsienio
šalių sienos apsaugos tarnybų vadovų ar atstovų vizitų Lietuvoje
darbotvarkes, dažnai į jas įtraukiamas ir Lietuvos pasieniečių
muziejaus lankymas. Muziejus užmezgė ryšius su Visagino pasieniečių
mokykla, su muziejaus ekspozicija supažindinami geriausi Pasieniečių
mokyklos auklėtiniai - būsimieji sienos saugotojai.
Muziejus numato bendradarbiauti ir su Lietuvos teisės universiteto Kauno
policijos fakulteto dėstytojais bei ten studijuojančiais būsimaisiais
valstybės sienos apsaugos specialistais,
taip pat ir su Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklomis.
Jaunuolių lankymasis Pasieniečių muziejuje praturtina jų žinias apie
Lietuvos valstybės sienos apsaugos ir kariuomenės istoriją, ugdo
patriotizmą, skatina gerbti ir saugoti krašto kultūrinį ir istorinį
paveldą. Šiuo aspektu muziejus gali tapti integralia bendrojo kultūrinio
– patriotinio auklėjimo dalimi.
Muziejaus veiklą numatoma toliau plėsti, nors kol kas jo patalpos
nedidelės, ekspozicija dar palyginti kukli, neturima nei pakankamai
personalo, nei materialinių išteklių. Būtina surinkti kuo daugiau
tarpukario Lietuvos pasieniečių tarnybą primenančių eksponatų, amžininkų
atsiminimų. Toliau bus rengiamos teminės parodos, organizuojamos
ekskursijos. Viena iš muziejaus iniciatyvų – Pasieniečių klubas,
kuris buvo įsteigtas 2003 m. kovo mėn. (balandžio 28 d. įregistruotas
Teisingumo ministerijoje). Klubas turi savo emblemą, patvirtintą vėliavos
projektą. Tai visuomeninė organizacija, vienijanti tarpukario pasieniečius,
jų palikuonius bei po 1990 m. kovo 11 d. į sienos apsaugą įsitraukusius
žmones ir šiaip VSAT veiklą remiančius piliečius. Klubo teigiama įtaka
muziejui jaučiama jau dabar: muziejuje padaugėjo lankytojų, o rinkiniai
aktyviai pasipildo naujais eksponatais. Tikimasi, kad Pasieniečių klubo
ir Pasieniečių muziejaus veikla bus abipusiškai naudinga.
Informaciją apie Pasieniečių muziejų galite rasti Lietuvos muziejų
portale internete: www.muziejai.lt.
Nors ekspozicija dar gana kukli, bet Pasieniečių muziejus jau priima
lankytojus. Muziejaus adresas – Savanorių pr. 2, Vilnius. Darbo laikas
- pirmadienis–penktadienis, nuo 8 iki 17 val. Įėjimas nemokamas.
Ketinančius atvykti į muziejų prašytume iš anksto pranešti telefonu
Vilniuje 271-69-76.
Frontier-Guards’
Museum Invites Visitors
Loreta
Dumbauskienė,
Director of the Frontier-Guards'Museum
The
Frontier-Guards’ Museum was open at the State Frontier-Guard Service’s
Headquarters in 2002. The Museum collects and exposes exhibits from the
pre-WWII and the contemporary Lithuania, personal items and documents
belonged to the frontier-guard Gintaras Žagunis, who was killed in 1991
after the regain of the Lithuanian independence. There are, also,
collections of the Lithuanian frontier-guard’s costumes, attributes of
the costumes of the frontier-guards, donated by the foreign
partners.
Contact:
Loreta Dumbauskienė
The National Frontier Service
2 Savanorių Av, LT-2009 Vilnius
Tel. (+370) 5-2716976
Fax (+370) 5 2719304.
Email: loreta.dumbauskiene@vrm.lt
;)
;)