Nežinomi
dailininko Petro Rauduvės paveikslai
Antanas SEIBUTIS
Biržų krašto muziejaus „Sėla“ Istorinių tyrimų skyrius
 |
|
Kotrynos Variakojytės-Jakubonienės (1862–1947) portretas. 1933
m. |
 |
P. Rauduvė. Jurgio Jakubonio (1846–1914) portretas. Pieštas iš
nuotraukos.
1933 m. |
Muziejininko darbas įdomus tuo, kad studijuoji savo
krašto istoriją, gilini žinias, susipažįsti su įdomiais, kartais gan
netikėtais faktais. Istorijos paieškos neretai pateikia naujų faktų,
netikėtų radinių, naujai pažvelgi į šeimų, giminių istorijas, į žinomų
meno, mokslo, literatūros žmonių gyvenimą, pamatai jų kūrybos ištakas,
pradžią, pirmuosius darbus, pirmuosius kūrybos žingsnius.
Neseniai teko iš naujo susipažinti su žinomo dailininko Petro Rauduvės
darbais, kūryba. Atrodo, apie jį daug kas žinoma, jo darbai surašyti
įvairiuose kataloguose, tačiau gyvenimas pateikia ir įvairių malonių
siurprizų.
Petras Rauduvė gimė 1912 09 05 Baukų kaime, Pasvalio rajone. Baigęs
pradinę mokyklą, mokėsi Biržų gimnazijoje. Ją baigęs, 1932 m. priimtas
į Kauno meno mokyklos antrą kursą. Baigęs mokyklą dirbo Kaune kultūros
paminklų konservatoriumi, 1940 - 1945 m. dėstė Kauno dailiųjų amatų
mokykloje, 1949 - 1951 m. - Vilniaus dailės institute, buvo įvairių
leidyklų meninis redaktorius.
Nuo 1940 m. dalyvavo daugybėje parodų, sukūrė daug knygų iliustracijų,
estampų, ekslibrisų, plakatų. P.Rauduvės darbais iliustruota
L.Žitkevičiaus, Vytės Nemunėlio (B.Brazdžionis), P.Cvirkos,
L.Dovydėno, J.Janonio, A.Venclovos, A.Baranausko, E.Mieželaičio, E.
Matuzevičiaus, S. Nėries, P. Širvio, S. Žlibino knygų. Mirė P. Rauduvė
Vilniuje 1994 02 22.
Biržų muziejininkai jau ir anksčiau buvo pažįstami su mokytoju
Leonardu Tuomenu (1926 - 2004). Jis daug metų dirbo mokytoju Pasvalio,
Biržų kraštuose, vėliau išsikėlė gyventi į Mažeikius, dirbo Mažeikių
muziejuje. L.Tuomenas kiekvienais metais atvykdavo į Biržus,
aplankydavo pažįstamas vietas, užsukdavo į Biržų muziejų.
L.Tuomenas gimė 1924 m. Eglynės vienkiemyje, Biržų girioje, lankė
Virškupėnų pradinę mokyklą. Netoliese tuo metu gyveno ir Rauduvių
šeima, su dailininko jaunesniu broliu Antanu Leonardas draugavo,
žaisdavo, padėdavo jam ganyti.
Viename savo, jau paskutinių, apsilankymų jis papasakojo tokią
istoriją. Petras Rauduvė tuo metu baigė Biržų gimnaziją ir pradėjo
mokslus Kauno meno mokykloje. Atostogų metu aplankydavo ir kaimynus.
Taip L.Tuomeno tėvai Jonas Tuomenas ( 1887 - 1947) ir Marija
Jakubonytė-Tuomenienė (1891 - 1959) paprašė būsimą garsų dailininką
nupiešti Marijos tėvelių, o Leonardo senelių Kotrynos
Variakojytės-Jakubonienės (1862 - 1947) ir Jurgio Jakubonio (1846 -
1914) portretus.
Senelis Jurgis Jakubonis tiems laikams buvo labai raštingas žmogus,
mokėjo rusų ir lenkų kalbas, buvo renkamas į prisiekusiųjų teismus.
Grafas Tiškevičius jam buvo pasiūlęs pasirinkti vieną iš septynių
gyvenamųjų vietovių. Kadangi buvo aistringas medžiotojas, J.Jakubonis
pasirinko vienkiemį pačioje Biržų girioje.
Čia buvo labai graži vieta, žemės nemažai - 24 hektarai, nauja troba
su dviem galais, stiklinėmis gonkomis ir salkomis. Aplinkui daugiausia
augo eglės, tad ilgainiui vienkiemį imta vadinti Eglyne.
Grafas Tiškevičius dažnai atvykdavo į Eglynę pamedžioti. Kartą
J.Jakubonis užsitraukė didelę nemalonę: draudžiamu laiku nušovė
briedį. Tik po ilgų maldavimų pavyko išsilaikyti Eglynėje.
Bobutė Kotryna anūkų atmintyje liko kaip paprastumo, gyvo žmoniškumo,
kantrumo įsikūnijimas. Atmintyje gyvos jos, kaip ir dažnos močiutės,
sekamos pasakos, Biblijos istorijos, įvairūs nutikimai.
Senelę dailininkas piešė „gyvai“, o senelį, kadangi jis jau buvo
senokai miręs, iš nuotraukos. Nupiešęs dailininkas padėjo parašus ir
užrašė datą, liudijančią, kad paveikslai nupiešti 1933 08 27. Įdomu
pastebėti, kad senelė Kotryna piešta ant popieriaus lapo, kurio kitoje
pusėje jau buvo nupieštas nežinomo vyro portretas ir yra Kauno meno
mokyklos antspaudas. Matyt, dailininkui pritruko tuo metu popieriaus
ir jis paprasčiausiai pasinaudojo jau vartotu lapu, tik nupiešė
senelės portretą kitoje pusėje.
Prasidėjus karams, okupacijoms ir suirutėms, 1947 m. Kotryna
Variakojytė-Jakubonienė mirė, o jos žentas Jonas Tuomenas 1947 m. buvo
suimtas ir išsiųstas į Komijos lagerius, kur tais pačiais metais
Uchtoje ir mirė.
Paveikslų likimas buvo toks. Senelio Jurgio Jakubonio portretą saugojo
L.Tuomenas, o senelės Kotrynos paveikslas buvo saugomas Leonardo
sesers Eugenijos Lilijos Tuomenaitės-Šidagienės, gimusios 1924 m. toje
pačioje Eglynėje, šeimoje. Neseniai brolis su seseria sutarė šiuos
paveikslus dovanoti Biržų muziejui. Leonardas tą padarė 2004 metų
vasarą, o netrukus, mūsų gailesčiui, sužinojome, kad jis mirė.
Žinodami L.Tuomeno sutarimus su seserimi, Biržų muziejininkai neseniai
susisiekė su Lilija Šidagiene ir jos saugotas paveikslas 2005 m.
vasario mėnesį taip pat atkeliavo į muziejų. Taip Jurgio Jakubonio ir
Kotrynos Variakojytės-Jakubonienės šeima vėl simboliškai susijungė,
tik šį kartą jau Biržų muziejuje.
Taip gerbiami žmonės pastatė simbolinį paminklą savo giminei, savo
seneliams, savo gimtinei Eglynės vienkiemiui. Tuo pačiu metu
atskleista kažkas naujo apie vėliau garsiu dailininku grafiku tapusį
Petrą Raudavę - mes veikiausiai susipažįstame su vienais jo pirmųjų
rimtų darbų. Juk jis tik buvo pradėjęs mokslus Kauno meno mokykloje.
O muziejininkai dar kartą įsitikino, kad mūsų, Biržų krašte, mūsų
žmonėse gausu įvairių įdomių daiktų, mūsų krašto istorijos paminklų,
kurie vieniems primena, kitus moko, kad dar daug ko mes nežinome, kad
dar daug kas mūsų laukia, kad tai ir yra gyvoji Biržų krašto, Biržų
žmonių, Biržų kultūros istorija.
;)
;)