<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

LIETUVOS MUZIEJAI. 2004' 2-3. Rūmai, dvarai

EDUKACIJA 

Kultūros paveldo mokymai jaunimui 2004

Laura STALNIONYTĖ,

projekto dalyvė

L. Smilgevičiaus, D. Bagdono, A. Laužikienės nuotraukose – Archeologinės ir edukacinės moksleivių stovyklos „Kultūros paveldo mokymai jaunimui 2004“ Dubingių piliavietėje akimirkos

Jau antrus metus iš eilės Dubingių piliavietėje vyksta archeologiniai tyrimai. Nors 1939 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus archeologai jau tyrė šioje piliavietėje buvusios bažnyčios liekanas, bet tuometiniai radiniai dėl karo neišliko, o ranka rašytų ataskaitų liko tik keli lapai. Yra žinoma, jog tuometiniai archeologai bažnyčioje atkasė laidojimo kriptą, rado šlifuoto juodo marmuro plokščių, monetų. Deja, dėl lėšų stygiaus šie tyrimai buvo nutraukti.

Pagal bendrą Lietuvos etnokosmologijos muziejaus, Vilniaus universiteto ir Molėtų krašto muziejaus švietėjiško projekto „Kultūros paveldo mokymai jaunimui“ programą 2003 m. vasarą į Dubingius sugrįžo archeologai, bendro projekto dalyviai, vadovaujami dr.A.Kuncevičiaus ir R.Laužiko. Buvo iškastos dvi perkasos, rasta Vytauto laikų ornamentuoto koklio fragmentas, kalavijo nuolauža. Šiais metais darbai buvo tęsiami. Vilniaus universiteto istorijos fakulteto archeologijos specialybės studentams, vadovaujamiems dr.A.Kuncevičiaus, tai – mokomoji praktika, o R. ir A.Laužikų vadovaujamiems mokiniams – puiki edukacinė stovykla. Papildomam vaikų užimtumui bei ugdymui skirtus projektus „Archeologija ir istorijos pažinimas“ bei „Kultūros paveldo mokymai jaunimui“ Lietuvos etnokosmologijos muziejus vykdo nuo 1997 m. Nuo 2000 m. projektai vykdomi kartu su Molėtų krašto muziejumi, o nuo 2003 m. – Vilniaus universitetu bei Kultūros paveldo akademija. Edukacinėje stovykloje dalyvauja moksleiviai, kurie domisi istorija, archeologija, savo krašto praeitimi, planuoja studijuoti istorijos mokslus. Svarbiausi projekto tikslai yra sudaryti galimybes mokiniams dalyvauti archeologiniuose tyrimuose, tiesiogiai pabendrauti su specialistais, patiems išbandyti senovines technologijas.

2004 m. projekte „Kultūros paveldo mokymai jaunimui“ dalyvavo 43 moksleiviai iš įvairių Molėtų, Utenos, Panevėžio bei Vilniaus mokyklų. Kadangi moksleivių amžius ir vertybės sutapo, jaunieji archeologai susipažino labai greitai. Svarbiausi projekto rėmėjai buvo Švietimo kaitos fondas, Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Kultūros ministerija, UAB „Utenos trikotažas“, UAB „Lakaja“. Projekto vadovai yra dėkingi visiems, parėmusiems šį, gabiems ir motyvuotiems mokiniams skirtą, projektą.

Pasak edukacinio projekto vadovo R.Laužiko, šių metų kasinėjimai yra daug geriau pasisekę nei pernykščiai, kadangi rasti radiniai leidžia tiksliau datuoti buvusias bažnyčias. Šurfuose piliavietėje rasta Vytauto bei Radvilų laikų pavienių koklių fragmentų, keramikos, pavienių geležinių dirbinių. Šie radiniai datuojami XV – XVI amžiais.

Bažnyčios vidinėje dalyje atkasti bene Vytautinės bažnyčios pamatų fragmentai, XVI – XVII a. palaidojimai. Vienas iš įdomesnių radinių – neaiškus dirbinys iš odos, virvelės, keleto monetų, gintaro karoliukų bei kauri kriauklės. Nors XVI – XVII a. gintaras nebuvo plačiai naudojamas, tačiau viename iš gerai išsilaikiusių kapų rasta gintaro karoliukų, kurie, kaip spėjama, buvo rožančiaus ar vėrinio dalis. Taip pat rasta pavienių XVI a. vid. monetų, vinių, netgi 2 žiedai. Atkasti žmonių skeletai bei karstai nėra labai suirę, aiškiai matoma mediena, išliko karsto vinys, apkalai.

1621 m., Kristupui Radvilai nusprendus pertvarkyti Dubingių bažnyčios rūsius, buvo sudaryta sutartis su Vilniaus meistrais. Sutartyje minimi 7 Radvilų karstai, esantys bažnyčioje. Meistras įsipareigojo padaryti 2 karstus iš juodojo, 2 iš rudojo ir 3 iš baltojo marmuro. Deja, marmuriniai karstai neišliko, bet archeologinių tyrimų metu rastos šlifuoto marmuro dalys leidžia manyti, jog jos ir yra tų buvusių Radvilų karstų liekanos. Rasta nemažai juodojo marmuro dalių, netgi su užrašų fragmentais, bei buvusios marmurinės dekoratyvinės kolonos dalis. Pagal išlikusį marmurinio karsto aprašymą galima spėti buvusi alebastrinių statulėlių karstų šonuose. Rasta ir alebastro bei nedaug rudojo, dar mažiau baltojo marmuro.

Po intensyvių kasinėjimų Dubingių piliavietėje moksleiviai dalyvaudavo edukaciniuose renginiuose bei pokalbiuose su įvairių sričių specialistais. Bene labiausiai įsiminė bandymai savo rankomis pagal senovines technologijas sukurti mozaikas (vad. Juozas Blažiūnas, Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centras). Kelios valandos kruopštaus smalkos klijavimo ant popieriaus lapo – ir taip sukurtas piešinys. Mozaikos išėjo gražios, o dar gražesnės jos atrodo tada, kai žinai, jog jas padarei pats. Įdomus darbas buvo ir su beržo tošimi (vad. Vytautas ir 

Archeologinės ir edukacinės moksleivių stovyklos „Kultūros paveldo mokymai jaunimui 2004“
Dubingių piliavietėje akimirka. 
L. Smilgevičiaus, D. Bagdono,
A. Laužikienės nuotraukos

Raimonda Ramanauskai, Mažeikių muziejus). Atvykę specialistai moksleiviams paaiškino parodė, kaip reikia elgtis su tošimi, padėjo pasidaryti tošinę švilpynę bei karolius. Nebuvo užmirštos ir sporto varžybos – Vilniaus universiteto studentai žaidė futbolą ir krepšinį prieš stovyklaujančius moksleivius.

Paskutinę stovyklavimo dieną pirmą kartą atvykusių į archeologijos stovyklą laukė krikštynos. Tarp pirmus ir daugiau metų kasinėjančiųjų nebuvo išskirtinio bendravimo, bet tai neleido naujokams išvengti archeologinių krikštynų, kuriose turi paklusti savo vadams ir daryti viską, ką jie liepia. Pirmamečiai archeologai buvo nuvesti prie senojo Beržos ąžuolo, kur suklupę ir pridėję ranką prie ąžuolo davė garbingą priesaiką. Ilgos, daugiau nei 4 km besitęsiančias kelionės metu naujokai vadovams turėjo nupinti vainikus: tik taip jie galėjo išsilaisvinti iš rankas veržiančių raiščių. Tai tebuvo pradžia. Jų dar laukė ilgas bridimas upeliu link Puntuko sūnumi vadinamo akmens, lobio ieškojimas, krikštijimas vandeniu, anglimi ir galų gale geriausio archeologijos profesoriaus kastuvo pabučiavimas. Tik tokiu būdu čia tampama tikru archeologu.

Ištisą savaitę praleidus drauge išsiskirti sunku nebuvo – visi tikisi susitikti kitų metų archeologiniuose tyrinėjimuose, kadangi Dubingių piliavietė nėra visiškai ištirta, o archeologinius tyrimus bei edukacinius projektus mokiniams žadama tęsti.

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2005.01.05