„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 2–3

PARODOS IR RENGINIAI LIETUVOS MUZIEJUOSE 
(sausis – vasaris – kovas / balandis – gegužė – birželis / liepa – rugpjūtis – rugsėjis)

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje

Sausio 15 d. atidaryta paroda „XX a. pr. Rusijos meniniai atvirukai iš menotyrininko I. Prudnikovo kolekcijos (Sankt Peterburgas)“. XX a. pr. Rusijos atvirukai yra ypatingas ir originalus kultūros reiškinys. Šioje srityje dirbo šimtai garsių ir mažiau žinomų dailininkų, kurie paprastą laišką paversdavo spalvingu grafikos kūriniu. Paroda sulaukė didžiulio susidomėjimo - stebina vien technikų gausa. Tai litografija, ksilografija, linograviūra, šilkografija, meninė fotografija, ofortas. Daugumos atvirukų autoriai yra garsaus XX a. pr. Sankt Peterburgo „Meno pasaulio“ atstovai, tarp jų ir vilnietis M. Dobužinskis. Originalių atvirukų autoriai yra A. Benua, L. Bakstas, K. Somovas, G. Narbutas, I. Bilibinas, A. Ostroumova-Lebedeva. Jų siužetai tai senoji Rusijos architektūra, charakteringi liaudiški tipai, jų kostiumai, garsių operos ir baleto spektaklių vaizdai. Nemaža atvirukų sukurta „rusišku stiliumi“ – ryškūs, žaismingi, linksmi, su tekstais ir dainuškomis, patarlėmis. Čia yra ir reta atvirukų-politinių karikatūrų kolekcija. Ypatinga vieta skirta M. Dobužinskiui tiek daug nusipelniusiam lietuvių ir rusų kultūrai.
Parodos lankytojai sugrįžo į tą epochą, kai internetas dar nebuvo numarinęs paprasto laiško.
Sausio 17 d. vyko Annos Škodos autorinių dainų koncertas „Chrustalnyje dni“. Jaunos dainininkės repertuare romansai apie meilę, gamtą, muziką, kuriems ji pati akomponavo gitara. Atliko ir keletą garsių rusų kompozitorių kūrinių: M. Dunajevskio, M. Tariverdijevo, I. Severiano, R. Paulo ir kt. Klausytojus sužavėjo dainininkės sceninis žavesys, krištolinio tyrumo balsas, jaudinantis, šiltas atlikimas.
Vasario 10 d. vyko aktoriaus Henriko Kurausko 75-osioms gimimo metinėms paminėti skirtas vakaras, pritraukęs gausų būrį aktoriaus talento gerbėjų. Buvo surengta paroda, rodomi videoįrašai iš filmų bei spektaklių primenantys garsius, nepakartojamus aktoriaus vaidmenis: lietuviškąjį Hamletą ir Ferdinandą, J. Janonį, M. Mažvydą ir kt. Prisiminimais apie žymųjį aktorių dalijosi buvę kolegos: R. Adomaitis, A. Chadaravičius, Vyt. Dumšaitis, L. Ciunis, žmona V. Kurauskienė, teatrologas A. Guobys paskaitė fragmentus iš rašomos knygos apie H. Kurauską.
Vasario 14 d. vyko koncertas-vakaras „Ar išsaugosi mano meilę?“ Šiame romantiškame Valentino dienai skirtame vakare dalyvavo Rugiaveidė ir jos draugai: Loreta Pogačiukienė (smuikas), Saulius Steponavičius (vokalas, mušamieji), Gražina Urbonaitė (aktorė-skaitovė).
Vasario 24 d. muziejuje drauge su A. Mickevičiaus bibliotekos darbuotojais vyko Užgavėnėms skirtas pasilinksminimas - žiemos išvarymas, su pasivaikščiojimu gatvėmis, su kaukėmis, su koncertu Techikos bibliotekos kiemelyje, su tradiciniais blynais, šokiais ir Morės sudeginimu.
Vasario 25 d. vyko muzikos ir poezijos vakaras „Šalie šaltekšnių kadagių“. Aktorė Gražina Urbonaitė skaitė lietuvių autorių kūrybą, o jai talkino Daivos Čičinskienės vadovaujamas liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“.
Kovo 2 d. atidaryta žinomo Baltarusijos ir Rusijos teatro dailininko tarptaut. dailininkų federacijos „Unesco“ nario Dmitrijaus Mochovo scenografijos paroda. Jo darbai teatrališki, turintys savą stilistiką bei netikėtą ir sudėtingą vaizdingumo sistemą. Spektaklių metu scena tarytum iš naujo parodo savo konstrukcines galimybes. Tai menininkas, kuris visapusiškai išmano kostiumo meną, konstrukciją, kompoziciją, kultūrą, istorinę raidą. Kiekvienas jo sprendimas išplaukia iš literatūrinio konteksto, režisūros bei aktorių individualumo. Parodoje pateikti dekoracijų, kostiumų maketai ir eskizai.
Kovo 18 d. Muziejaus salėje vyko seminaras Rytų Lietuvos dramos kolektyvų vadovams. Buvo analizuojama meninė, edukacinė ir socialinė mėgėjų teatrų veikla, darbo su publika įtaka bendruomenės kultūrinių poreikių ugdymui. Dalyvavo teatralai: Rimas Driežis, Gediminas Storpirštis, Ilona Balsytė, Rūta Oginskaitė.
Kovo 23 d. vyko muziejaus kino skyriaus darbuotojos, kinotyrininkės Živilės Pilipavičienės knygos „XX a. lieuviški vaidybiniai filmai“ pristatymas. Dalyvavo kino kritikas Skirmantas Valiulis, kino režisieriai Jonas Gricius, Marijonas Giedrys, akt. Donatas Banionis ir kiti žymūs kino menininkai. Visi pripažino didžiulę knygos vertę ir tai, kad ji buvo labai laukiama, nes tokio pobūdžio išsamaus lietuviškų filmų sąvado dar neturėjome.
Kovo 26 d. vyko koncertas, skirtas tarptautinei teatro dienai paminėti. Dalyvavo Vilniaus muzikos mokyklų mokiniai ir senosios mados teatras, pateikęs istorinių kostiumų retrospektyvą. Projektą parengė V. L. Miniotienė (Šnipiškių šeimos centras) ir N. Karaškaitė (Vilniaus 4-oji muzikos mokykla).
Kovo 31 d. buvo pristatyta nauja muziejaus edukacinė programa, skirta pradinukams. Tai lėlių teatro kūrėjos muziejininkės Daivos Krutulienės sukurtas lietuvių liaudies pasakai „Du broliai“.
Balandžio 15 d. vyko dokumentinio filmo „Vilnius“ 1936 m. pristatymas. Vokiečių režisieriaus Wilhekm Prager trumpametražėje juostoje užfiksuoti prieškario Vilniaus vaizdai, jo gyventojai. Matome garsiąją Kaziuko mugę, bažnyčias, Aušros vartų maldininkus, bendrą Vilniaus panoramą. Filmas įgarsintas vokiečių kalba, bet muziejaus lankytojams jį rodome su lietuviškais titrais.
Balandžio 21–29 d. vyko Ispanijos kultūros dienos. Kartu su Lietuvos Ispanijos draugija buvo suorganizuotas tiek šiuolaikinių, tiek ankstesnių ispanų kino režisierių darbų peržiūros. Lankytojai pamatė M. Pereiros, J. Medemo, P. Almadovaro, L. Bunuelio ir J. L. Cuerdos filmus. Balandžio 30 d. vyko žymaus baltarusių dramaturgo Franciško Alechnovičiaus minėjimas. Buvo skaitomas pranešimas „Franciško Alechnovičiaus gyvenimas ir kūryba“, kuriame atsispindėjo dramatiškas baltarusių teatro kūrėjo kelias tarp dviejų pasaulinių karų, sovietų valdžios ignoravimas ir persekiojimai. Buvo padėtos gėlės ant jo kapo Rasų kapinėse, atidaryta paroda „Dramatiškas dramaturgo kelias“. F. Alechnovičiaus kūrybą skaitė Rusų dramos teatro aktoriai: Liubovė Cimochava, Jurij Ščuckij ir Viktor Šalkevič iš Gardino dramos teatro. Pagrindiniai renginio organizatoriai – Vilniaus Ivano Luckevičiaus vardo gudų muziejus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. Gegužės 1 d. vyko Vilniaus IV muzikos mokyklos mokinių kamerinio-instrumentinio ansamblio „Scherzino“ koncertas „Tau mano mamyte“, skirtas Motinos dienai paminėti.
Gegužės 3 d. atidaryta prancūzų firmos „Buffet–Crampon“ medinių pučiamųjų instrumentų paroda.
Gegužės 11 d. vyko Vilniaus IV muzikos mokyklos pedagogų ir moksleivių koncertas.
Gegužės 18 d. vyko operos solistės Jolantos Čiurilaitės muzikos vakaras. Klasikų kūrinius atliko Kotryna Bronušaitė, Rasa Ruzgailaitė, Daiva Guobytė, Regina Bagdanavičiūtė, Vitalija Petrošiūtė ir Vilma Mončytė, akomponavo Gražina Zalatorienė.
Gegužės 21 d. vyko Leokadijos Aškelovičiūtės jubiliejinis vakaras, kuriame dalyvavo Lietuvos baleto meno gerbėjų draugija, Lietuvos Gedimino ordino kavalierių draugija, Čekijos šv. Vaitiekaus (Adalberto) ordino Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos, Šv. Kazimiero ordino atstovai. Veikė įžymiosios balerinos artistinių rūbų, aksesuarų, fotografijų ekspozicija. Buvo rodomi kino ir TV įrašai, įamžinę L. Aškelovišiūtės šokį. Vakare dalyvavo ir prisiminimais dalinosi balerina Aliodija Ruzgaitė, Sofija Jonaitytė, dainavo Vincentas Kuprys, Nijolė Ambrazaitytė, skaitė aktorė Gražina Urbonaitė, šoko L.Aškelovičiūtės Baleto studijos mažosios balerinos.
Gegužės 27 d. vyko vakaras „Nuo Bacho iki...“. Dainavo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Giedrius Prunskus, studijavęs Vokietijoje Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje. Dalyvavo dabartinis jo vokalo pedagogas – V. Noreika, akomponavo Milena Uscilienė. Dainininkas pademonstravo puikų balsą, atlikdamas J. S. Bacho, G. F. Hendelio, J. Haydno, W. A. Mocarto, F. Mendelsono, R. Wagnerio, R. Šumano, F. Šuberto, A. Lortzingo, F. von Flotovo, W. R. Heymanno kūrinius.
Birželio 2 d. vyko aktoriaus Rolando Butkevičiaus atminimo vakaras ir paroda „Veržlus kaip pavasaris“, skirti aktoriaus 70-mečiui paminėti. Susirinko daug jo gerbėjų, aktorių su kuriais vaidino, režisierių. Kadangi aktoriaus pagrindinė darbo vieta buvo Vilniaus jaunimo teatras, kurio scenoje aktorius mirė, tai daug apie jį kalbėjo to teatro aktorių ir režisierių – A. Latėnas, I. Tamošiūnaitė, L. Ciunis, didysis mūsų komikas R. Karvelis, vaidinęs drauge su Rolandu spektaklyje „Skapeno klastos“, kurį atmena visa tuometinė teatro mylėtojų karta. Veržlus, žaižaruojantis sąmoju ir optimizmu, puikus skaitovas, televizijos ir kino aktorius, toks jaunatviškas ir išliko visų pažinojusių atmintyje. Vakaro metu tą atspindėjo ir gausi filmuota medžiaga.
Birželio 10 d. vyko muzikinė popietė „XIX amžiaus Vilniaus teatro pėdsakai Bernardinų kapinėse“. XIX a. pradžios Vilniaus teatro apžvalgą padarė muziejininkė Auksė Kapočiūtė, pranešimą apie tų laikų teatro aktorės Marijos Kažynskos antkapinio paminklo restauravimą Bernardinų kapinėse skaitė Marija Nemunienė. Tai SCENE projekto „Istorinių Europos kapinių savaitė“, kurį globoja Romanas Prodi, dalis. F.Šopeno kūrinius fortepijonui atliko Šviesė Čepliauskaitė. Renginys buvo pratęstas birželio 11 d. Muziejaus darbuotojai ir kiti norintieji apsilankė istorinėse Vilniaus Bernardinų kapinėse, kur įdomią ekskursiją vedė Audronė Vyšniauskienė ir Indrė Baliulytė, dalyvavo Gražina Drėmaitė.
Birželio 18 d. buvo atidaryta Viktoro Baženovo fotografijų paroda. Maskvietis fotomenininkas kuria rusų ir europietiško avangardinio teatro fotometraštį. Jis - vienas žymiausių Rusijos teatro fotomenininkų, apdovanotas „Teatral“ premija. Parodoje tarp daugelio žinomų teatro veikėjų ir Lietuvos teatro įžymybėms skirtas nemažas dėmesys.
Birželio 18 d. muziejuje vyko Rytų Lietuvos kultūros darbuotojų seminaras.
Liepos 1–10 d. vyko renginys „Tradicinė ir šiuolaikinė meninė Azerbaidžano kaligrafija“, paroda, paskaitos, diskusijos, praktiniai užsiėmimai.
Renginio atidaryme Egdūnas Račius (Multikultūrinių ryšių centras) kalbėjo apie meninę veiklą pamatinių islamo tekstų šviesoje. Dr. Mammad Adilov iš Azerbaidžano rankraščių instituto kalbėjo apie institute saugomus kaligrafijos rankraščius ir Azerbaidžano kaligrafijos istoriją. Kiekvieną dieną vyko su paroda surišti renginiai: Muzafaddin Azizov vedė praktinį užsiėmimą, kurio metu mokė lankytojus įvairiausių arabiško rašto meninio rašymo stilių ir būdų, Tarlan Gorchu iš Baku marionečių teatro pristatė subtiliu rašybos stiliumi, grafine technika bei skaitmeninių vaizdų apdirbimu pasižyminčius darbus.
Liepos 15 d. atidaryta kompozitorės Konstancijos Brundzaitės piešinių paroda. Anksti iškeliavusi Anapilin jauna kompozitorė paliko turtingą paraišką tiek muzikos, tiek dailės srityje. Pati K. Brundzaitė yra pasakiusi, kad visada jautė didžiulę trauką dailei ir abejojusi, kurią iš šių meno šakų pasirinkti. K. Brundzaitės muzikos gerbėjai buvo maloniai nustebinti išraiškinga jos piešinio linija, vaizduotės polėkiu, deja, neišsipildžiusiais sumanymais.
Rugsėjo 14 d. atidaryta paroda „Lietuvių animacija nuo sumanymo iki filmo“, kurioje rodomi šiuolaikinių kino animatorių filmų eskizai, piešiniai, maketai, koliažai. Demonstruojami žymiausių Lietuvos animacininkų filmai vaikams ir suaugusiems. Tai: Zenono Šteino, Ilja Bereznicko, Roberto Urbono, Ievos Bunokaitės, Aurikos ir Algirdo Selenių, Nijolės Valadkevičiūtės, Valento Aškinio, Henriko Vaigausko ir kitų darbai.
Rugsėjo 29 d. vyko vakaras „Aktorius – lietuvybės šauklys“, skirtas Juozo Kanopkos 100-mečiui. Vakarą vedė teatrologas dr. doc. Aleksandras Guobys, kuris pažymėjo didžiulius aktoriaus nuveiktus darbus Vilniaus krašto lietuvių dvasiai kelti lenkų okupacijos metais, jo švietėjišką veiklą, darbą „Vaidilos“ teatre. Doc. R.Karmalavičius kalbėjo apie J.Kanopkos dramaturgiją. Daug kam buvo staigmena, kad aktorius Juozo Bajoraičio pavarde yra parašęs apie 13 pjesių, iš kurių kaip svarbiausią ir tikrai brandų kūrinį dramaturginiu atžvilgiu jis išskyrė „Jūdą Iskarijotą“.
Aktoriai Lilija Mulevičiūtė, Alvyda Čepaitytė, Vytautas Tomkus ir Lilija Žadeikytė paskaitė IV-ąjį šios dramos veiksmą. Doc. P. Bielskis žavėjosi ypatingu J. Kanopkos talentu, jo sugebėjimais. Gausiai susirinkusieji galėjo pamatyti filmuotą medžiagą su aktoriaus sukurtais vaidmenimis ir televizijos serialo „Petraičių šeima“ ištraukas, kur J. Kanopka subtiliai kuria visų dar atmenamą sukto jaunikio vaidmenį.