- Pilių
tyrimo centro „Lietuvos pilys“
- restauratorių
darbai
-
- Aldona SKUČIENĖ, Pilių tyrimo
centro „Lietuvos pilys” Restauravimo skyrius
 |
- 1 pav. Odinė pirštinė. XIV-XV a. V.Abramausko nuotr.
|
 |
- 2 pav. Enkolpijonas. Vario lydinys, emalis. V. Abramausko nuotr.
|
 |
- 3 pav. Herbinis koklis. XVII a. II p. V. Abramausko nuotr.
|
 |
- 4 pav. Pakabinama spyna su
raktu. Geležies-vario-geležies paketinė medžiaga. XVI-XVII a. V.
Abramausko nuotr.
|
 |
5 pav.
Kibiras. Vario lydinys su danga. XIV a. pab. V. Abramausko
nuotr. |
- Pilių tyrimo centro Restauravimo skyrius yra viena jauniausių
restauravimo laboratorijų. Jis įkurtas 1993 m. Pradžioje
pagrindinis uždavinys buvo operatyviai sutvarkyti Vilniaus pilių
teritorijoje iškastus odos ir medžio dirbinius. Vertingesni
radiniai buvo konservuojami Lietuvos dailės muziejaus P. Gudyno
muziejinių vertybių restauravimo centre, tačiau iškasamų
radinių kiekis kasmet augo.
- Todėl tuometinio Pilių tyrimo centro direktoriaus Vytauto
Urbanavičiaus iniciatyva buvo nuspręsta įkurti Restauravimo
skyrių, kuriame būtų atliekamas ne tik pirminis radinių
lauko konservavimas. Tam tikslui reikėjo tinkamai parengtų
restauravimo specialistų. Pirmieji restauratoriai stažavo LDM
P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre. Įgiję
kvalifikacines kategorijas, jie jau patys vadovauja būsimų
restauratorių darbams. Šiuo metu skyriuje dirba 7
restauratoriai: 2 restauratoriai turi po 2, o vienas net 3
skirtingas kvalifikacines kategorijas. Be to, visi
restauratoriai siekia aukštesnių kvalifikacinių kategorijų.
- Neskaitant pirminio visų tik iškastų radinių konservavimo,
skyriuje konservuojami ir restauruojami vertingesni XIV-XVII a.
archeologiniai metalo, medžio, odos radiniai, keramikos
dirbiniai. Tuo būdu radiniai restauruojami greičiau, negu tai
būtų atlikta kitoje restauravimo įmonėje, nes dėl didelių
tų įmonių darbų apimčių tektų gana ilgai laukti.
- Iš didelio kiekio iškastų radinių konservuojami ir
restauruojami unikalūs dirbiniai ir tokie, kurie galėtų
sudaryti kolekcijas. Iš daugiau kaip 2000 vnt. konservuotų
archeologinio metalo radinių jau sudaryta keletas kolekcijų.
- ● Raktų ir spynų kolekciją. Ją sudaro per 20 įvairaus
dydžio ir formų spynų (cilindrinės, trikampės, vienintelė
XV a. apvalios formos pakabinama spynelė, kurios viduje buvo
rastas užlūžęs graižtinis raktas). Konservuota ir
pakabinama spynelė kartu su įstrigusiu joje raktu. Be šių
spynose rastų raktų, kolekcijoje yra dar apie 40 įvairių
raktų.
- ● Buitinės paskirties dirbiniai – šaukštai, šakutės,
žirklės, peiliai, replės riešutams gliaudyti, ausų krapštukai.
Pilyje rastas ir konservuotas kol kas vienintelis XIV a.
varinis, iš abiejų pusių alavuotas, kibiras.
- ● Karinės atributikos radiniai (krūtinšarviai ir alkūnšarviai,
daugiau kaip 100 įvairių šarvų plokštelių, sviediniai,
kovos kirviai ir peiliai, per 300 ietigalių ir strėlių
antgalių). Vienas krūtinšarvis puoštas vario lydinio kniedėmis.
Įdomu pažymėti, kad 200 antgalių iškasta vienoje vietoje.
Tai – antra pagal dydį Lietuvoje antgalių, rastų vienoje
vietoje, kolekcija.
- ● Radiniai, susiję su amatais. Šalia tradicinių kirvių,
kastuvų apkalų rasti ir konservuoti plaktukas su replėmis
vinims traukti, peilis odai pjauti, noragai, mažas lygintuvas,
įvairaus dydžio adatos ir smeigtukai.
- ● Dirbiniai, susiję su žirgais – pasagos, balnakilpės,
šukos arkliams šukuoti, įvairūs pentinai (vienas jų
paauksuotas).
- ● Juvelyriniai spalvotų ir tauriųjų metalų dirbiniai:
sidabriniai paauksuoti žiedai ir auskarai, auksiniai auskarai
ir žiedai su brangakmeniais, puošti baltu ir spalvotu emaliu,
viename jų įspaustas meistro ženklas. Labai originalus
bronzinis paauksuotas apkalas su liūto galva. Kitas apkalas puoštas
paauksuotu liūto atvaizdu žalio emalio fone. Restauruoti
signetiniai žiedai, žiedai su iškiliu geometriniu augaliniu
ornamentu išplatintoje žiedo dalyje , lieti iš alavo-švino
lydinių. Šie žiedai buvo gaminami vietos juvelyrų. Tai
patvirtina rasti įvairūs juvelyro įrankiai – pincetai,
dildelės, specialūs peiliukai, žiedų liejimo formelės, kurių
profiliai atitinka aukščiau minėtų žiedų išplatintų dalių
reljefus, auksu ir variu apvarvėję tigliai brangiųjų metalų
lydiniams ruošti. Unikalus radinys – enkolpijonas su emaliu,
kurio viduje rasta išlikusi relikvija (šilkinis audinukas). Įvairių
spėlionių kelia švino plokštelėje išraižyti paslaptingi
ženklai, kuriuos stengiasi iššifruoti senųjų kalbų
specialistai, apyrankė su rytietiškais rašmenimis.
- Pastaraisiais metais rasta apie 400 medžio dirbinių, iškasama
labai daug odos atraižų. Kasinėjimo vietose gruntinio vandens
lygis yra gana aukštai, todėl visi radiniai gulėjo šlapiame
grunte. Dėl šios priežasties tiek odos, tiek medžio radiniai
palyginti neblogai išsilaikė. Tačiau dėl tos pačios priežasties
jie turi būti nedelsiant atsargiai nuplauti, dezinfekuoti, kad
nepelytų, lėtai džiovinami iki pastovios drėgmės,
sutvirtinami.
- Per visus Restauravimo skyriaus gyvavimo metus sutvarkyta ir
paruošta ilgalaikiam saugojimui apie 20 tūkst. vnt. įvairių
odos atraižų, batų fragmentų. Iš didelio kiekio batų
detalių rekonstruota 10 skirtingų dydžių (maži vaikiški,
vyriški) ir modelių odinės avalynės, dar keletas bus baigta
artimiausiu metu. Vienas seniausių batelių rastas su įvertu
odiniu raišteliu. Restauruotos ir susiūtos viena pirštuota ir
2 kumštinės pirštinės, pavalkai, pobalnis, 8 peilių ir
durklų makštys, 2 knygų viršeliai, antspaudo dėklas. Makštys
puoštos ažūriniu ornamentu, knygų viršeliai ir antspaudo dėklas
– reljefiniais įspaudais. Įdomus radinys – XV a. odinė
piniginė, kurios viena pusė puošta šilkiniais siūlais.
- Šiuo metu iki galo konservuota 150 smulkių medžio dirbinių.
Tai – statinaičių dangčiai, kuokos, dubenys.
- Konservuotas ir šiuo metu rekonstruojamas kubilas, kurio
skersmuo 0,6 m, o statinių aukštis – 0,5 m. Šis, savaime išskirtinis,
radinys įdomus dar ir tuo, kad buvo rastas 2 m gylio šulinyje.
Šulinys suręstas iš 1,4 m ilgio ir 0,2 m pločio lentelių.
Šiuo metu šulinys konservuojamas ir bus demonstruojamas
atstatytuose Valdovų rūmuose. Baigiamas konservuoti ir vežimo
ratas.
- Pažymėtina, kad tai ne vieninteliai unikalūs didelių
gabaritų radiniai, atkasti Žemutinės pilies teritorijoje.
Apie čia buvusį patogų gyvenimą liudija rasti vandentiekio
ir kanalizacijos vamzdžiai, latakas.
- Vandentiekio sistemą sudarė apvalūs rąstai, kurių viduje
per visą ilgį išgręžtos vamzdžio pavidalo kiaurymės. Rąstai
tarpusavyje sujungti geležinėmis movomis. Vienas toks 6 m
ilgio rąstas bei 3 m ilgio latako fragmentas taip pat
konservuojamas.
- Kanalizacijos vamzdis savo gabaritais yra didesnis už
vandentiekio vamzdį ir lataką. Tai trys 0,5 m skersmens rąstai,
dešimt 3 m ilgio, 0,5 m pločio lentų, 8 pleištai, 6 mažesnės
lentelės. Visų šių daiktų konservavimas, o ypač
restauravimas, yra sudėtingas, problemiškas ir ilgalaikis
procesas.
- Gausiausios yra keramikos dirbinių kolekcijos. Tai daugiausia
buitinės paskirties dirbiniai – įvairios keptuvės, gertuvės,
puodai, ąsočiai, ornamentuotos lėkštės. Restauruotas vienas
bokalas. Dėmesio verta pypkių kolekcija. Pastaruoju metu pradėti
konservuoti dirbiniai iš stiklo.
- Įspūdingiausią grupę sudaro kokliai. Iš didelio kiekio
koklių visiškai restauravus po vieną – du skirtingų tipų
koklius, Pilių tyrimo centre sukaupta viena didžiausių koklių
kolekcijų Europoje ( beveik 200 vnt.). Įdomiausi herbiniai
kokliai su Bonos Sforcos, Sapiegų, kitų didikų herbais,
kokliai su mistinėmis būtybėmis.
- „Kiškių ir žvėrių vardu, įsakau jums – viena, du.
Sustabdyt tuojau orkestrą, suimtas esi maestro“. Kas iš mūsų
neatsimena šių eilučių iš nuotaikingos K. Binkio poemos
„Kiškių sukilimas“. Pasirodo, senovės meistrai irgi
nestokojo išmonės ir humoro jausmo. Restauruota linksma koklių
serija, vaizduojanti medžioklės sceną, kurioje ne medžiotojas
gaudo kiškius, bet atvirkščiai – kiškiai pagauna ir iškepa
medžiotoją.
- Pagal rastus ir restauruotus koklius pavyko apskaičiuoti
pilyje buvusios krosnies matmenis, nustatyti jos formą ir
atkurti autentišką krosnies maketą.
- Dalis visų skyriuje konservuotų ir restauruotų radinių
eksponuojama Taikomosios dailės muziejuje atidarytoje parodoje
„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų
radiniai“. Maloniai prašome apsilankyti.
- Be materialaus radinių išsaugojimo, ne mažiau svarbu tai,
kad archeologai gauna visą juos dominančią informaciją apie
radinius iki archeologinių ataskaitų parengimo. Nuvalius
radinius, atsidengia dangos, išryškėja įvairūs spaudai, rašmenys,
meistrų ženklai, puošybos elementai, ornamentai, odos struktūra.
Operatyviai atliekama mikrocheminė metalų lydinių ir dangų
analizė. Visa tai leidžia archeologams sukaupti daugiau
mokslinės medžiagos.
- Mūsų skyriaus restauratorės eksponavo savo darbus ir skaitė
pranešimus tarptautinėse restauratorių konferencijose Rygoje,
Taline, Helsinkyje. Du kartus iš eilės skyriaus keramikos
restauratorės restauruoti kokliai respublikiniame restauruotų
radinių konkurse buvo pripažinti geriausiu darbu.
- Skyrius bendradarbiauja su P. Gudyno muziejinių vertybių
restauravimo centru, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto
bei Chemijos instituto chemikais. Kartu atliekami moksliniai
tyrimai, rašomi bendri straipsniai, diegiamos naujos
technologijos.
- Restauratorė ekspertė L. Vedrickienė visų Lietuvos
restauravimo centrų veiklos apžvalgoje Pilių tyrimo centro
Restauravimo skyrių pagal atliekamų darbų apimtis ir jų sudėtingumą
priskiria prie trijų didžiausių, t.y. po Lietuvos dailės
muziejaus P. Gudyno ir Lietuvos nacionalinio muziejaus
restauravimo centrų.