- Vilniaus
Žemutinės pilies lobis – XIV a. pabaigos valstybinių bei
valdovų atributų atspindys
-
- Eduardas
REMECAS, Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyrius
|
 |
- 1 pav. Lobio radimo vieta (bendras tyrimų
ploto vaizdas iš vakarų pusės). Nuotr. LNM archyvo
|
 |
- 2 pav. LDK. Jogaila. Denaras. Apie
1386-1387 m.
|
 |
- 3 pav. LDK. Jogaila. Denaras. Apie 1388
m.
|
 |
- 4 pav. LDK. Jogaila. Denaras. Apie
1386-1387 m.
|
 |
- 5 pav. LDK. Jogaila. Denaras. Apie
1388-1392 m.
|
 |
- 6 pav. LDK. Vytautas. Denaras.
Apie
1392-1396 m.
|
- 2002 m. vasarą per
archeologinius tyrimus Vilniuje, Žemutinės pilies Valdovų rūmų
teritorijoje, buvo rastas unikalus XIV a. pabaigos pinigų
lobis1. Jį sudarė pusė trišonio sidabro lydinio bei 63
monetos, tarp kurių buvo net penki skirtingi pirmųjų
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų tipai.
- Pirmą kartą vienoje vietoje
surastos skirtingų tipų rečiausios LDK monetos (kai kurių
iš jų buvo žinomi vos keli vienetai) leido tiksliai
nustatyti jas kaldinusių valdovų vardus bei galimas
kaldinimo datas. Svarbiausią šio lobio dalį sudarė
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos (1377-1392)
monetos. Visą lobį sudaro:
- ● LDK trišonio (tribriaunio)
sidabro lydinio pusė – 1 vnt.;
- ● denarai, kaldinti apie
1386-1387 m. (averse – portretas, reverse – liūtas/pynutė)
– 18 vnt.;
- ● denaras, kaldintas apie
1386-1387 m. (averse – liūtas, reverse – erelis) – 1
vnt.;
- ● denarai, kaldinti apie 1388
m. (averse – žuvis-žiedas, reverse – dvigubas kryžius)
– 16 vnt.;
- ● denarai, kaldinti apie
1388-1392 m. (averse – raitelis, reverse – dvigubas kryžius)
– 14 vnt.;
- ● denarai, kaldinti apie
1392-1396 m. (averse – ietigalis su kryžiumi, reverse –
PEČAT) – 13 vnt.;
- ● Karolio I (1346-1378) arba
Vaclovo IV (1378-1419) laikų Čekijos grašio fragmentas –
1 vnt.
- Rastas lobis įrodė, kad
pirmosios LDK monetos buvo nukaldintos Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Jogailos apie 1386-1387 m., po jo karūnavimo
Lenkijos karaliumi. Kartu paneigta nuomonė, kad vadinamos PEČAT
tipo monetos galėjo būti kaldintos Algirdo. Nustatyta, kad
pastarosios monetos kaldintos Vytauto laikais, apie 1392-1396
metus. Lobyje neradus vadinamo II tipo monetų (Gediminaičių
stulpai / ietigalis su kryžiumi) pasitvirtino teiginys, kad
pastarosios monetos buvo kaldintos tik XV a., o ne didžiojo
kunigaikščio Kęstučio valdymo laikais. Be to, lobio
monetos leido pirmą kartą perskaityti vieno Jogailos tipo
monetose esančią legendą. Monetose su averse esančiu
raiteliu, o reverse – dvigubu kryžiumi skyde, abiejose pusėse
yra įrašas ŹĶĄĒÜ ßĆĄ Ļ (kunigaikščio Jogailos ženklas,
kitaip moneta). Lobis atskleidė ir iki tol nežinomą LDK
monetos tipą – su averse esančiu liūtu, o reverse –
ereliu.
- Be šių atradimų, surastas
lobis įdomus ir tuo, kad monetose visada atsispindi valstybių
bei valdovų atributai – herbai ir asmeniniai ženklai.
Pastarųjų, XIV a. pabaigos bei ankstyvesnių, mes galime
pamatyti tik antspauduose. Tačiau antspaudai daugiau atspindėjo
asmenį kuriam jie priklausė, tai yra valdovą, juos matė
tik nedaugelis žmonių. Monetos gi turėjo visai kitą
paskirtį. Jos buvo skirtos dideliam žmonių skaičiui. Ir
nors pirmosios monetos buvo skirtos ne vietiniams gyventojams,
o valdovo dvaro žmonėms, bažnyčiai, kariuomenei bei, žinoma,
pirkliams, jų pagrindinis tikslas buvo proklamacija. Visais
laikais ir visose valstybėse valdovai pinigų emisija
siekdavo pelno bei pagarbos ir pripažinimo. Monetose būdavo
valdovų atvaizdai ar asmeniniai ženklai, jų vardai ir
titulai. Ne išimtis buvo ir LDK valdovai. Pirmasis, kaip jau
minėta, monetas LDK pradėjo kaldinti Lenkijos karalius ir
Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila.
-
- Portretinės
monetos
-
- Jogaila vienoje pirmųjų savo
monetų, kaldintų apie 1386-1387 m., averse pateikia savo
portretą, rašo savo titulą ir vardą – REG IHA
(karalius Jogaila; pastarasis įrašas perskaitytas suradus
naujų šio tipo monetų). Panašaus stiliaus portretinės
monetos buvo kaldinamos daugelyje to meto Europos karališkų
valstybių – Anglijoje – Ričardo II (1377-1399), Švedijoje
– Albrechto Meklenburgiečio (1364-1389), Vengrijoje –
Liudviko I (1342-1382), Čekijoje – Vaclovo IV (1378-1419),
kaimyninėje Lenkijoje – Kazimiero Didžiojo (1333-1370).
Panašios išvaizdos portretines monetas kaldino ir kitos mažesnės
valstybės bei vyskupystės. Visose jose vaizduojamų valdovų
veido bruožai panašūs, plaukai pagal to meto madą –
ilgi. Bendra yra ir tai, kad beveik visų minėtų valstybių
monetų aversuose aplink valdovo portretą yra ir legenda su
valdovo vardu ir titulu, o kartais ir valstybės pavadinimu.
Reversuose gi dažniausiai yra valstybės herbas. Panašu, kad
tų pačių taisyklių laikėsi ir Jogaila.
- Antroje portretinių monetų pusėje
yra pavaizduotas liūtas, o virš jo nugaros – totoriškas
ornamentas pynutė. Liūtas buvo XII-XIII a. Vladimiro Didžiosios
Kunigaikštystės simbolis, kurį pradžioje, kaip Rusios
simbolį, monetose naudojo Suzdalės-Nižnij Novgorodo
Kunigaikštystė, o vėliau perėmė Maskvos kunigaikštis
Vasilijus Dmitrijevičius (1389-1425), norėdamas parodyti
savo pretenzijas valdyti visas Rusijos kunigaikštystes. Tuo
tarpu Algirdas (1345-1377) nesėkmingai siekė pajungti
Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei visas rusų žemes bei
sumažinti vis didėjančią Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės
įtaką. Po 1380 m. rusų laimėto Kulikovo mūšio prieš
Aukso ordą Maskvos įtaka dar labiau sustiprėjo. LDK ir nuo
1377 m. sostą užėmusio Jogailos vaidmuo rusiškoms žemėms
ėmė mažėti. Prie to prisidėjo ir nepavykusi Jogailos
parama Aukso ordai Kulikovo mūšyje. Kad išlaikytų savo įtaką
rytuose ir vakaruose Jogaila net vedė derybas dviem
kryptimis. Jis buvo sudaręs sutartį su Maskvos didžiuoju
kunigaikščiu Dmitrijumi Doniečiu (1359-1389) dėl ketinimo
tuoktis su jo dukterimi Sofija ir įvesti Lietuvoje stačiatikybę.
Dmitrijus už tai net reikalavo, kad Jogaila pripažintų save
jo vasalu. Vis tik, kaip žinia, Jogaila pasirinko Lenkijos
karalaitę Jadvygą ir tapo Lenkijos karaliumi. Tačiau
Rusijos žemių kontrolės problema neišnyko. Tokia įvykių
raida Jogailos negalėjo tenkinti. Tuo labiau, kad Jogaila
save, be Lietuvos didžiojo kunigaikščio, titulavo ir Rusios
prigimtinio pono, ir paveldėtojo vardu. Tad liūto simbolį
Jogailos monetose matome neatsitiktinai. Jis monetose rodė
Jogailos pretenzijas į visos Rusijos žemes. Liūtas Jogailos
monetų reversuose atliko tą patį vaidmenį, kaip ir
daugelyje kitų valstybių kaldintose portretinėse monetose
esantys simboliai, tai yra valstybės herbą.
- Kiek sunkiau yra paaiškinti
totoriško ornamento – pynutės prasmę monetoje. Pynutės
ornamentas yra matomas ant Aukso ordos monetų. Šis dviejų
persipynusių širdžių simbolis islamo pasaulyje laikomas
globą teikiančiu simboliu. Rusijos kunigaikštystėms pradėjus
kaldinti savo monetas, pynutės ornamentas taip pat buvo
dedamas. Jis galėjo simbolizuoti priklausomybę Aukso ordai,
tačiau tai galėjo būti ir savotiškas prekinis ženklas
santykiuose su Aukso orda, tai galėjo būti ir tik
ornamentas, užpildantis monetos lauką (tai būdinga vėlesnėms
Rusijos monetoms), galbūt pynutė turėjo ir simbolinę reikšmę.
Neabejotina, kad pynutės ornamentas Jogailos monetoms buvo
paimtas iš Aukso ordos, tačiau jo prasmė nėra visiškai aiški.
Šis simbolis monetoje tikrai nereiškė LDK pavaldumo Aukso
ordai, o priešingai, tai turėjo parodyti Jogailos
pretenzijas į visos Rusijos, taip pat ir į priklausomas nuo
Aukso ordos jos žemes. Liūto ir pynutės simbolių
panaudojimą monetose, matyt, galime vadinti proklamacija,
skirta Maskvos didžiajam kunigaikščiui bei Aukso ordos
chanui.
-
- Monetos su liūtu
ir ereliu
-
- Šuo pat metu apie 1386-1387 m.
galėjo būti kaldinamos ir dar vieno tipo Jogailos monetos.
Monetų vienoje pusėje matome liūtą, o kitoje – erelį.
Abejose pusėse šie simboliai apjuosti dar neidentifikuotomis
legendomis. Pastarosios monetos šiandien žinomos vos dvi,
tad jų datavimas kol kas yra negalutinis. Monetoje panaudoti
simboliai lyg ir bylotų, kad ji yra ne LDK, tačiau monetos
gamybos būdas (gaminta iš sidabro vielos, o ne iš ruošinio)
rodo, kad ši moneta yra ne lenkiška ar Raudonosios Rusios.
Pastaroji moneta – tai naujas, iki šiol nežinomas, LDK
monetos tipas. Erelis monetoje yra labai panašus į
vaizduojamus Lenkijos monetose, ir toks erelio vaizdavimas būdingas
lenkiškoms monetoms, kaldintoms iki 1389 metų. Erelio
panaudojimą monetoje galima sieti su Jogailos tapimu Lenkijos
karaliumi, nes šis simbolis buvo Lenkijos herbas. Antroje
monetos pusėje pavaizduotas liūtas yra lygiavertė atsvara
ereliui, tad pastarasis simbolis taip pat gali būti tik
valstybės herbas. Jau prieš tai minimoje Jogailos potretinėje
monetoje liūtas simbolizuoja visos Rusijos žemes. Tad
pastarojoje monetoje panaudoti simboliai galėjo reikšti
Lenkijos (erelis) ir Rusijos žemių (liūtas) susijungimą.
Labai tikėtina, kad tuo laiku po liūto simboliu galėjo būti
suvokiamos ir visos LDK žemės.
-
- Monetos su žuvies-žiedo
simboliu
-
- Apie 1388 metus Jogaila
nukaldino naujų monetų. Jų averse matome pavaizduotą į žiedą
susuktą žuvį (krikščionybės simbolį) bei legendą
ŹĶĄĒÜ ßĆĄ (kunigaikštis Jogaila), o reverse –
dvigubą kryžių skyde. Pastarosios monetos, manoma, yra
skirtos Lietuvos krikštui paminėti. Žuvies-žiedo simbolis
galėjo būti pasirinktas tuomet, kai popiežius Urbonas VI
(1378-1389) oficialiai pripažino Lietuvą katalikišku kraštu.
Toks pripažinimas įvyko 1388 metų balandžio 17 d. Tiesa,
monetose pasirinktas žuvies-žiedo simbolis gali būti
siejamas ir su kiek anksčiau, 1388 metais kovo 11 d., popiežiaus
patvirtinta Jogailos įkurta Vilniaus vyskupija. Bet kokiu
atveju šio simbolio panaudojimas monetose galėjo būti
grynai propagandinis – turėjęs parodyti, kad LDK jau yra
popiežiaus pripažinta ir globojama. Kitoje monetos pusėje
pavaizduotas dvigubas kryžius skyde yra asmeninis Jogailos ženklas,
vėliau tapęs visų Jogailaičių dinastijos ženklu. Šis ženklas
atsirado po Jogailos krikšto ir jam tapus Lenkijos karaliumi,
tai yra po 1386 metų. Dvigubo kryžiaus simbolis buvo
perimtas iš Vengrijos per Vengrijos ir Lenkijos karaliaus
Liudviko dukterį, Lenkijos karalienę Jadvygą. Vengrijoje šis
simbolis buvo naudotas nuo XII a. pabaigos, jis buvo perimtas
iš Bizantijos. Vakarų Europos heraldikoje dvigubas kryžius
simbolizuoja krikštą.
-
- Monetos su
raiteliu
-
- Manoma, kad apie 1388 m. buvo
pradėtas ir ilgalaikis Jogailos monetų kaldinimas. Iki 1392
m. galėjo būti kaldinamos monetos su raiteliu averse ir su
dvigubu kryžiumi skyde reverse bei abiejose pusėse esančia
legenda ŹĶĄĒÜ ßĆĄ Ļ (kunigaikščio Jogailos ženklas).
Raitelis buvo valdovo (Jogailos) atvaizdas, perimtas iš
portretinio antspaudo. Toks raitelio kaip valdovo atvaizdo
simbolis buvo plačiai paplitęs nuo XII a. Europos valstybių
valdovų antspauduose, tačiau monetose buvo retas. Dažniau
raitelio simbolis sutinkamas XIV – XV a. monetose. Pvz.,
Prancūzijoje Karolis V (1364-1380) kaldino auksines monetas
su savo kaip riterio atvaizdu. Prancūzijos monetų pavyzdžiu
auksines monetas su riteriu nusikaldino Brabanto ir Olandijos
kunigaikščiai, Kambre arkivyskupas. Raitą valdovą matome
ir Milano kunigaikščio bei Ispanijos karaliaus auksinėse
monetose. Tik vėliau, manoma kad XV amžiuje, raitelis tapo
valstybės – LDK simboliu. Tačiau labai tikėtina, kad net
iki XVI a. pradžios LDK monetose raitelis buvo ir konkretaus
valdovo simbolis.
-
- Vytauto
monetos
-
- Apie 1392 m. monetų kaldinimą
perėmė Jogailos vietininkas Lietuvos didysis kunigaikštis
Vytautas. Jis iki 1396 m. galėjo kaldinti anonimines monetas
su savo asmeniniu ženklu ietigaliu ir kryžiumi averse bei įrašu
PEČAT reverse. Ietigalis monetose, matyt, simbolizavo Trakų
kunigaikštystę (Vytauto tėvoniją), kurios herbe buvo
vaizduojamas pėsčias karys, vienoje rankoje laikantis ietį,
o kita ranka atsirėmęs į pastatytą skydą. To laikotarpio
monetose pavaizduoti visą Trakų kunigaikštystės herbą
techniškai buvo sunku, kartu tai būtų prieštaravę ir
vietininko teisėms, nes kario atvaizdas buvo siejamas su
konkrečia asmenybe. Atskiras herbo elementas buvo plačiai
naudojamas ir kitų to meto šalių monetose. Ietigalio
simbolis paprastas, tačiau labai išraiškingas. Tai buvo ir
ginklas, ir valdžios simbolis (skeptras). Vėliau kaldintose
Vytauto monetose atsirado asmeninis ženklas – Gediminaičių
stulpai, neturintys nieko bendro su Lietuvos didžiuoju
kunigaikščiu Gediminu. Pastarąjį asmeninį Vytauto ženklą,
neabejotinai imtą naudoti nuo 1397 m., vėliau perėmė visi
Kęstutaičiai, o nuo XVI a. stulpai tapo ir visų Gediminaičių
dinastijos simboliu.
-
-
- Išnaša
- 1 Apie lobį plačiau rašoma
autoriaus knygoje „Vilniaus Žemutinės pilies pinigų lobis
(XIV a. pabaiga)“. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus.
2003.
- The Treasure of the Vilnius Lower
Castle – the Reflections of the State Trappings of Power of
the End of the 14th
;)
;)
;)
;)
;)
;)