„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 1 

NAUJOS KNYGOS LIETUVOS MUZIEJŲ 

ASOCIACIJOS BIBLIOTEKOJE

 

Lietuvos pilių archeologija. Straipsnių rinkinys – Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ir Kultūros paveldo centro leidinys.

 

Šis straipsnių rinkinys parengtas 1998 m. Klaipėdoje vykusioje mokslinėje konferencijoje „Naujausi Lietuvos pilių tyrinėjimų rezultatai“ skaitytų pranešimų pagrindu. Straipsnių autoriai – žymūs archeologai, lyg tęsdami 1971 m. išleistą ir iki šiol mokslinės vertės nepraradusią knygą „Lietuvos pilys”, sąmoningai vengė kartoti jau skelbtus duomenis, juos papildė per tris dešimtmečius sukaupta archeologinių tyrinėjimų medžiaga.

Rinkinį sudarė dr. Jonas Genys ir habil dr. Vladas Žulkus, redaktorė – Roma Nikžentaitienė, dailininkas – Algis Kliševičius, santraukas į vok. k. vertė dr. Ruth Kibelka-Leiserowitz.

 

 

Vilniaus pilys / The Castles of Vilnius. Vadovas – Draugijos „Pilis“ leidinys.

Šis vadovas pateikia faktus ir legendas apie Vilniaus Aukštutinės, Žemutinės ir Kreivosios pilių istoriją. Jis taip pat aprašo muziejus ir lankytinas vietas pilyse – Arkikatedrą, Lietuvos nacionalinį muziejų, Taikomosios dailės muziejų, Aukštutinės pilies vakarinio bokšto ekspoziciją ir Valdovų rūmų požemius. Vadovas „Vilniaus pilys“ išleistas lietuvių ir anglų kalbomis.

Teksto autorius Kazys Almenas; dailininkas Ramūnas Krupauskas; iš anglų k. vertė Jūratė Markevičienė; viršelio autorius Paulius Juška; žemėlapiai Vytauto Abramausko. Vadovo leidimą parėmė Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondas (Čikaga, JAV).

 

Trakų salos pilis. Kompaktinė plokštelė – I.Į. „Kristina Umbrasaitė & Ko“ ir Trakų istorijos muziejaus leidinys.

Nuostabiais vaizdais ir įdomiu tekstu iliustruotas 4 minučių filmas pasakoja apie Trakų salos pilies praeitį ir dabartį.

 

Serajos Šapšalo karaimikos rinkinys / Seraya Szapszal’s Karaim Collection. Katalogas – Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys.

Dr. Hadži Seraja Chan Šapšalas (1873-1961) – filologas, orientalistas, Krymo, vėliau – Lenkijos (kartu ir Lietuvos) karaimų vyriausiasis dvasininkas (hachanas). Jis visą gyvenimą rinko karaimiškas knygas, rankraščius, senuosius dokumentus, etnografinius daiktus, 1916-1929 m. Kryme, Eupatorijoje, veikė jo įkurtas karaimų muziejus. Persikėlęs gyventi į Lietuvą, S.Šapšalas 1938 m. organizavo karaimų muziejaus statybą Trakuose. 1941 m. šis muziejus buvo suvalstybintas, o 1951 m. – likviduotas, dalis eksponatų perduota Lietuvos nacionaliniam muziejui, kuriame šiandien vadinama Serajos Šapšalo rinkiniu.

Kataloge apžvelgiama karaimų ikonografija, apeiginiai, buities daiktai, apranga ir papuošalai, interjero tekstilė, ginkluotė, rankraščiai, numizmatika iš Lietuvos nacionalinio muziejaus Serajos Šapšalo rinkinio, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomas karaimų bendruomenės ir paties S.Šapšalo archyvinis palikimas bei Trakų istorijos muziejaus karaimikos fotografijų rinkinys. Lietuvos karaimų kultūra ir jos tyrinėjimai aptarti įvadiniame dr. Halinos Kobeckaitės straipsnyje.

Katalogas išleistas lietuvių ir anglų kalbomis.

Sudarytojas – Žygintas Būčys, redaktorė – Marytė Slušinskaitė, dailininkas – Eugenijus Karpavičius, maketavo Edita Gužaitė, į anglų k. vertė Arvydas Gaižauskas.

Katalogo leidimą parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

 

 

Etnografija. Metraštis’11. Straipsnių rinkinys – Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys.

Naujausiame Lietuvos nacionalinio muziejaus periodinio leidinio tome rašoma apie Lietuvos nacionalinio, Raseinių krašto istorijos, Tauragės „Santakos“ ir Žemaičių „Alkos“ muziejų etnografinius rinkinius, 2001-2002 m. vykusias etnografines konferencijas, rengtas ekspozicijas ir parodas. „Etnografijos archyvo“ ir „Senųjų publikacijų“ rubrikos supažindina su kai kuriais XX a. etnografiniais tyrinėjimais.

Numeris skiriamas ilgametės Lietuvos nacionalinio muziejaus etnografės Stasės Bernotienės atminimui.

Metraštį rengia Birutė Kulnytė ir Elvyda Lazauskaitė, numerį sudarė Birutė Kulnytė, Elvyda Lazauskaitė ir Vacys Milius, fotografas – Kęstutis Stoškus, piešinių autorė – Edita Prelgauskienė, dailininkas – Eugenijus Karpavičius, redaktorė – Marytė Slušinskaitė, maketuotoja – Edita Gužaitė.

 

Lietuvos kariuomenės karininkai: 1918-1953. III tomas. Biografinis žinynas – Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys.

Tęstinio leidinio III tome alfabetine tvarka (D-I raidės) toliau spausdinamos Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo kapelionų biografijos, pildomi ir tikslinami 1918-1953 m. karininkų, karo kapelionų, 1940 m. laidų aspirantų bei kariūnų, 1940-1953 m. ginkluoto pasipriešinimo okupantams dalyvių pavardžių sąvadai, pateikiami Lietuvos karo mokyklos kariūnų aspirantų, kuriems suteikti leitenantų arba jaunesnijų leitenantų laipsniai, I-XV laidų absolventų sąvadai. Papildytos ir pataisytos kai kurios II tome išspausdintos biografijos.

Daugiatomį leidinį „Lietuvos kariuomenės karininkai: 1918-1953” leidžia Lietuvos nacionalinis muziejus (redakcinės komisijos pirmininkė – Birutė Kulnytė). Leidinį rengia ir jo leidybą finansuoja Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjunga. III tomo redaktorės – Danguolė Gudienė ir Dalia Žalienė, maketavo Edita Gužaitė ir Arūnas Prelgauskas.

 

Genienė Z., Žukas J. Kova dėl Klaipėdos. 1923-ieji. Parodos katalogas – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus leidinys.

2003 m. sausio 15 d., minint Klaipėdos sukilimo 80-metį, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta istorinių šaltinių – dokumentų, nuotraukų, atsiminimų, laiškų, straipsnių to meto spaudoje paroda, kuria stengtasi atskleisti įvykių Klaipėdos krašte seką nuo I pasaulinio karo pabaigos iki Klaipėdos krašto konvencijos ratifikavimo (1924 m.). Šie įvykiai aptariami ir Juliaus Žuko įvadiniame parodos katalogo straipsnyje.

Katalogą parengė Zita Genienė, dailininkė-dizainerė – Zita Mazaliauskaitė, viršelio dizainerė – Lina Zbarauskaitė, korektorė – Janina Menkutė, maketavo Silva Vėlienė.

Katalogo leidimą parėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija.

 

 

 

Istoriniai miestai: sena ir šiuolaikiška. Straipsnių rinkinys – Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Kultūros paveldo centro leidinys.

Kasmet rudenį rengiamų „Europos paveldo dienų” programa apibendrinama atskiru leidiniu. 2003 m. renginių tema „Istoriniai miestai: sena ir šiuolaikiška” turėjo paskatinti visuomenėje diskusiją apie nūdienes urbanizacijos ir urbanistinio paveldo išsaugojimo problemas, o leidinyje pateikiami specialistų straipsniai apie senųjų Lietuvos miestų raidą XIII-XVI a., bendras priežastis, leidusias jiems rastis, jų kūrimosi etapus. Be pagrindinių Lietuvos istorinių miestų – Vilniaus, Trakų, Kernavės, Kauno, kalbama ir apie daugelio mažesnių, pvz., Nemuno žemupio miestų ištakas ir plėtotę.

Sudarė Alfredas Jomantas, dailininkas – Alvydas Ladyga.