- Deltuvos
žemės muziejui – 60
-
- Vaidutė
SAKOLNIKIENĖ, Ukmergės kraštotyros muziejus
 |
- 1 pav. Ukmergės kraštotyros muziejaus
Gamtos ekspozicijos fragmentas. Nuotr. iš muziejaus archyvo
|
 |
- 2 pav. Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Gedimino I pėstininkų pulko vitrina. Nuotr. iš muziejaus
archyvo
|
 |
- 3 pav. XIX a. pab. valstiečių buities
ekspozicijos fragmentas. Nuotr. iš muziejaus archyvo
|
 |
- 4 pav. Ukmergės kraštotyros muziejaus
filialas Veprių muziejus ir jo įkūrėjas Jonas Žentelis.
Nuotr. iš muziejaus archyvo
|
 |
5 pav. M. Survilos „Ukmergės miesto ir
apskrities istorijos apybraiža“ – naujausias Ukmergės kraštotyros
muziejaus leidinys |
- Bostono enciklopedijos žiniomis
muziejus Ukmergėje įkurtas jau 1933 m. balandžio 2 d., tačiau
tą dieną iš tikrųjų tebuvo atidarytas Ukmergės skautų
muziejėlis gimnazijos patalpose. Visą jo ekspoziciją sudarė
vos keturios vitrinos, tad laikyti šią datą Ukmergės
muziejaus įkūrimo data tikrai būtų klaidinga. Vietinių kraštotyros
entuziastų pastangos įkurti muziejų tarpukaryje nebuvo sėkmingos.
- 1939 m. rudenį Ukmergės mokytojų
seminarijoje pradėjęs dirbti kraštotyros entuziastas
mokytojas Vaclovas Čižiūnas 1940 m. kovo 15 d. sušaukė
Ukmergėje Rytų Lietuvos kraštotyros draugijos steigiamąjį
susirinkimą. Vienu iš pagrindinių šios draugijos tikslų
buvo atidaryti Ukmergėje kraštotyros muziejų. Jau pradėtą
muziejaus organizavimo darbą nutraukė Sovietų Sąjungos
invazija. Daugelis Rytų Lietuvos kraštotyros draugijos narių,
tarpe jų ir V.Čižiūnas, buvo suimti. Nors vėliau V. Čižiūnui
pavyko atgauti laisvę, bet muziejaus kūrimo darbas nutrūko.
- Trečias muziejaus kūrimo etapas
prasidėjo karo metais. Iš didmiesčių karo metais, ieškodami
ramesnio ir sotesnio gyvenimo, į provincialią Ukmergę persikėlė
dalis Lietuvos kultūros elito, tame tarpe ir žinomų dailininkų
Petro ir Domicėlės Tarabildų šeima. Tarabildos, vietinių
kraštotyros entuziastų padedami, ėmė rinkti eksponatus. Iškilmingas
muziejaus atidarymas įvyko 1944 m. gegužės 6 d. Įkurtas
muziejus turėjo du skyrius: meno ir istorijos. Ekspozicijoje
buvo archeologijos, etnografijos, istorinių eksponatų,
besikuriančiam muziejui padovanotų žinomų Lietuvos dailininkų
kūrinių. Atidarymo metu muziejus turėjo apie 3,5 tūkst.
eksponatų. Nežiūrint artėjančio fronto, muziejų per pirmąsias
dvi jo darbo savaites aplankė per 2 tūkst. lankytojų. Nors dėl
karo veiksmų muziejaus rinkiniai ir patyrė nuostolių, tačiau
jis išliko ir ilgainiui vis plėtėsi. Pirmais pokario metais
daugiausia dėmesio buvo skiriama sovietinei ideologijai
skleisti, komunizmui propaguoti. Daugiau dėmesio etnografinių,
istorinių eksponatų rinkimui skirta nuo XX a. šeštojo dešimtmečio
antros pusės. Imtos rengti ekspedicijos po rajoną. 1971 m.
muziejus turėjo 6589, 1974 m. – 7235 eksponatus. 1974 m.
liepos 1 d. muziejus buvo laikinai uždarytas, nes toje vietoje
pradėti statyti nauji Ukmergės kultūros rūmai. Nuo 1975 m.
muziejus palaipsniui kūrėsi dabartinėse patalpose – Kęstučio
a. 5. Per remontą, muziejaus darbas nenutrūko – rengtos
kilnojamos parodos mokyklose, kultūros rūmuose, organizuotos
ekspedicijos, skaitytos paskaitos, rinkti ir tvarkyti
eksponatai. Naujai įrengta ekspozicija atidaryta 1985 m.
vasario 1 d. 1979 m. muziejus turėjo 9400, 1982 m. – 10756
eksponatus.
- Keičiantis politinei situacijai,
orientuojantis į laikmetį, išmontavus „brandaus
socializmo“ ekspoziciją, atidaryta parodų salė. Atsirado
galimybė eksponuoti ne tik menininkų darbus, bet įduoti gyvybę
fonduose užsigulėjusiems eksponatams. Aktyviau
bendradarbiaujama su švietimo įstaigomis, pastaraisiais metais
ypač sustiprėjo edukacinis darbas: nuolatos vyksta pamokos,
skaitomos paskaitos, vykdomi ilgalaikiai projektai: „Per krašto
praeities žinojimą į sąmoningą pilietį“, „ Mažosios
liaudies architektūros paminklai buvusios Ukmergės apskrities
teritorijoje“, „Žydai – neatsiejama Ukmergės gyvenimo
dalis“, „Ukmergės rajono miesteliai: istorija, kultūra,
paveldas“. Šiemet pradėta įgyvendinti edukacinė programa
„Senųjų amatų gaivinimas“. Vyksta darbas Lietuvos
istorijos , Lietuvos centriniame valstybės, Kauno apskrities
archyvuose. Pastaraisiais metais išleisti du muziejaus
lankstinukai, sakralinės skulptūros atvirukai bei leidiniai:
R.Ramanauskas „S.Peterburgo – Varšuvos plentas. Arklių paštas
Ukmergės – Kauno ruože“ ir M.Survilos „Ukmergės miesto
ir apskrities istorijos apybraiža“. Rengiamas sakralinės
skulptūros ir kryžių viršūnių katalogas. Muziejininkų
straipsniai spausdinami vietinėje spaudoje, „Eskizų“ kultūros
almanache.
- 1995 m. liepos 19 d. Ukmergės
rajono tarybos sprendimu Ukmergės kraštotyros muziejui buvo
perduotas Veprių apylinkės muziejus, kurį kūrė ir ilgus
metus jame dirbo vepriškis mokytojas Jonas Žentelis. 2002 m.
rugsėjo 2 d. muziejaus priklausomybei buvo perduotas Užugirio
Prezidento A.Smetonos vardo mokyklos pastatas, kur 2003 m. gegužės
9 d. atidaryta Užugirio krašto etnografinė ekspozicija. 2004
m. pradžioje muziejaus rinkiniuose buvo 30 723 eksponatai.
- Muziejaus dabartis, perspektyvos,
strategija: jau seniai išaugome rajono muziejaus marškinėlius,
jau seniai tapome judantys parodomis, paskaitomis, edukacija,
jau seniai tapome prieinami darželinukams, moksleiviams, miesto
bendruomenei renginiais, susitikimais, teminiais vakarais,
diskusijų klubu. Esame žinomi, esame gerbiami miesto
bendruomenės bei verslininkų. Manome, kad teisingai esame
nusibrėžę muziejaus strateginės veiklos kursą – lankytojų
auginimą nuo darželio iki mokyklos, darbą su rėmėjais,
kurio materiali išraiška – parama muziejui, darbą su švietimo
įstaigomis, kurio galutinis rezultatas yra mokslinės
konferencijos bei etnokultūrinės minties sklaida tarp rajono
bendruomenės nariu.
- Mes plečiamės ne tik filialais,
bet ir pastatais: gautos naujos rinkinių saugyklos, todėl
padidės esamų saugyklų plotas. Ekspozicinis plotas išsiplės
ir pagerės muziejininkų darbo sąlygos, kai muziejui bus
perduotas buvęs „Draugystės“ kino teatras. Jubiliejiniais
metais bus pradėta pertvarkyti archeologinė ekspozicija, Užugirio
skyriuje įrengta amatų svetainė.
- Jubiliejaus proga negalima nepaminėti
muziejaus pamato – tai mūsų žmonės: dabar pensininkė, tačiau
keturis dešimtmečius muziejuje atidirbusi Elena Kazėnienė;
rinkinių vyr. saugotoja Jūratė Šakienė, kuri muziejuje, be
savo pagrindinių pareigų, kuruoja mokslinį, parodinį,
edukacinį, projektinį darbą, tai naujų idėjų generatorė
ir įgyvendintoja muziejininkė Regina Pulkauninkaitė –
pareiginga, kruopšti, per 20 metų dirbanti muziejuje, jos
valdos – edukacija, projektų vykdymas, ikonografija.
Muziejininkas Raimondas Ramanauskas, atrodo, sutvertas darbui
archyve, verčiantis dokumentus ir leidinius iš senosios slavų
bei lenkų kalbų. Muziejininkų muziejininkas Jonas Žentelis,
per visą gyvenimą surinktą kolekciją padovanojęs Veprių
krašto žmonėms. Turime ir naujai į kolektyvą įsiliejusių
muziejininkų – Reginą Šviežikienę ir Ramunę Brusokienę.
- Tai, ką turime šiandien, turime
savo triūso, mūsų bendruomenės bei gausaus rėmėjų būrio
dėka.