Panevėžio kraštotyros muziejaus
Baltojoje salėje
sausio 14 – vasario 14 d. veikė „Žemynos“ vid. m-los moksleivio
Aurimo Simanavičiaus kompiuterinės fotografijos paroda „Mano gimtasis
miestas“, skirta Panevėžio miesto 500 metų jubiliejui paminėti.
Parodoje buvo eksponuojami 24 darbai, kurie padaryti naudojant
“Photoshop” programą. Darbuose – miesto vaizdai, pastatai ir juos
supanti aplinka.
Sausio
15 d. Panevėžio kolegijos bibliotekos skaitykloje pristatyta knyga
„Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m.“ (išleido „Nevėžio“ spaustuvė. Knygą
rašė 20 autorių, visi – esantys arba buvę panevėžiečiai, iš jų šeši –
Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai: A.Astramskas,
A.Petrulienė, J.Gaidelienė, E.Juškienė, V.Vaičikonytė ir D.Pilkauskas.
Šioje knygoje pirmą kartą pateikta vientisa, neiškraipyta miesto
istorija.
Vasario 10 – vasario 29 d. Bajorų salėje veikusioje parodoje
„Vietinei rinktinei – 60“ atsispindėjo 1944 m. įvykiai Lietuvoje. Tuo
metu buvo sukurti kariniai lietuviški daliniai, turėję tapti
nepriklausomos Lietuvos valstybės kariuomene. Ji turėjo pasipriešinti
gręsiančiai antrajai sovietinei okupacijai. Parodoje eksponuojamos
rinktinės vadų ir eilinių jaunystės bei dabartinės nuotraukos,
anksčiau nepublikuotos dokumentų kopijos, autentiška Lietuvos vietinės
rinktinės Kauno pėstininkų pulko schema, liudijanti 1944-ųjų įvykius.
Vasario 13 d. muziejaus Etninės kultūros skyrius su Kauno
technologijos universiteto Panevėžio institutu Lietuvos Valstybės
atkūrimo dienai surengė koncertą „Nurimkit, mano širdies verpetai“.
Koncertavo Panevėžio M.Rimkevičaitės technologinės mokyklos folkloro
ansamblis „Raskila“ ir folkloro grupė „3x2“. Renginyje veikė Panevėžio
J.Balčikonio gimnazijos moksleivių tekstilės darbų paroda.
Vasario
14 – kovo 27 d. Baltojoje salėje veikė paroda „Lietuvos laisvės kovos
sąjūdžio tarybos deklaracijai – 55“. 1949 m. vasario 16 d. Radviliškio
rajone LLKS Taryba pasirašė deklaraciją, skelbiančią, kad Taryba
vadovauja išsivadavimo kovai Lietuvoje, kurios tikslas – demokratinė
respublika. Parodoje buvo eksponuojama pati deklaracija bei ją
pasirašiusiųjų J.Žemaičio-Vytauto, A.Ramanausko-Vanago,
J.Lukšės-Skirmanto ir kitų aktyvių partizaninės kovos dalyvių
nuotraukos.
Vasario
16 d. duris lankytojams atvėrė naujas Panevėžio kraštotyros muziejaus
filialas – Pasipriešinimo sovietinei
okupacijai ir Sąjūdžio muziejus. Iki kovo 31 d. čia eksponuota
Lietuvos nacionalinio muziejaus parengta fotografijos paroda „1990 m.
kovo 11-osios akimirkos“. 2004 m. spalio mėn. planuojama įrengti ir
miesto visuomenei pristatyti nuolatinę ekspoziciją, kurioje
atsispindėtų lietuvių tautos, o ypač – Panevėžio krašto žmonių kova už
Nepriklausomybę.
Vasario
20 d. Bajorų salėje vyko susitikimas su Vietinės rinktinės nariais.
Jame buvo pristatyta paroda „Vietinei rinktinei – 60“ ir J.Viržonio
knyga bei vaizdajuostė „Nežinoma kariuomenė“. 1997 m. šios rinktinės
nariai įsteigė Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungą, jos skyrius
Panevėžio apskrityje ir nusprendė apie save prabilti plačiau.
Vasario
24 d. Etninės kultūros skyrius su teatro „Menas“ darbuotojais
muziejaus teritorijoje surengė Užgavėnių šventę miesto moksleiviams ir
visuomenei. Susirinkusieji galėjo pasiklausyti pagyvenusių žmonių
folkloro grupės „Radasta“. Visi šventės dalyviai, svečiai, pro šalį
einantys žmonės buvo vaišinami blynais. Kaip ir pridera Užgavėnių
šventei, kad žiema greičiau pasitrauktų iš kiemo, lauže buvo
sudegintas Gavėnas.
Kovo 16
d. atidaryta paroda „Lietuvybės terapija“, skirta spaudos atgavimo
100-čiui paminėti bei Panevėžio krašto knygnešiams J.Varevičiui,
J.Milašiūnui, J.Bieliniui pagerbti. Po atidarymo organizuota
ekskursija „Knygnešių keliais“ po Ustronę, Vadaktėlius, Krekenavą,
Garšvius. Organizatorė – muziejininkė J.Gaidelienė, renginio rėmėjas –
Krekenavos regioninis parkas. Paroda veikė iki gegužės 22 d.