„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 1 

OFICIALIOS ŽINIOS

 

LR KULTŪROS MINISTERIJOJE

● Paskirtos 2004 metų valstybės stipendijos meno ir kultūros kūrėjų projektams (programoms) įgyvendinti

Kultūros ministerija, atsižvelgdama į Baleto, Dailės, Fotomeno, Etninės kultūros, Literatūros ir leidybos, Muzikos ir Teatro ekspertų komisijų, Bibliotekų, Kino ir Muziejų tarybų rekomendacijas bei Lietuvos kultūros ir meno tarybos siūlymus, šiemet valstybės stipendijas skyrė 168 meno ir kultūros kūrėjų projektams (programoms) įgyvendinti. Iš viso Kultūros ministerija 2004 metais valstybės stipendijoms skyrė 4 mln. 5 tūkst. Lt.

Taip pat skirtos dvi dvimetės strateginės bei dvi dvimetės vardinės valstybės stipendijos. Nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d. 10 MGL dydžio per mėnesį dvi strateginės meno ir kultūros projektų (programų) valstybės stipendijos skirtos šiems meno ir kultūros kūrėjams: projektų vadovei Astai Aleliūnaitei Žemaitijos regioninio kultūros centro koncepcijai sukurti ir šio centro plėtros programai bei jos įgyvendinimo priemonių planui parengti; menotyrininkei Irenai Vaišvilaitei Lietuvos tūkstantmečio programos tarptautinės kilnojamosios parodos „Lietuva: kultūra ir istorija“ koncepcijai ir jos įgyvendinimo programai sukurti bei parodai kuruoti.

● Skirta parama bendramuziejiniams projektams

Kultūros ministerijos Nevyriausybinių organizacijų kultūros projektų rėmimo programa, atsižvelgdama į ekspertų komisijos rekomendacijas, šiemet parėmė 165 konkursą laimėjusius nevyriausybinių organizacijų kultūros projektus.

Parama skirta šiems Lietuvos muziejų asociacijos (LMA) ir Savivaldybių muziejų direktorių bendrijos (SMDB) projektams: VII mokslinė konferencija „Lituanistika muziejuose: faktai, sampratos, procesai“ (LMA, 5 tūkst. Lt); Skaitmeninis žurnalas „Lietuvos muziejai 2004“ (LMA, 5 tūkst. Lt.); Kryždirbystės prezentacija Lietuvos krašto muziejuose (SMDB, 4 tūkst. Lt).

Kultūros ir sporto rėmimo fondas (KSRF) dalinę finansinę paramą 2004 m. skyrė šiems bendramuziejiniams projektams: Elektroninė duomenų bazė „Lietuvos muziejų archyviniai fondai“ (LMA, 5 tūkst. Lt); Lietuvos dvarai – profesionalios kultūros židiniai. „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“ (SMDB, 2 tūkst. Lt); Paveldas 2004 (SMDB, 32 tūkst. Lt).●

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (SRTRF) 2004 m. remia du Lietuvos muziejų asociacijos leidybinius projektus: Muziejai ir kultūros paveldas: nuo pažinimo į estetinį išgyvenimą periodiniame leidinyje „Lietuvos muziejai“ (10 tūkst. Lt) ir Skaitmeninis žurnalas „Literatūrinė Lietuva“ internete (20 tūkst. Lt).

● Įvyko antrasis Muziejų tarybos posėdis

2004 m. kovo 4 d. įvyko antrasis Muziejų tarybos posėdis. Posėdyje svarstyta nacionalinių, respublikinių ir apskričių muziejų plėtotės strategija, muziejų tinklo perspektyvos. Tarybos nariai buvo tos nuomonės, kad norint sukurti nacionalinę muziejų plėtotės strategiją bei optimizuoti muziejų tinklą, pirmiausia būtina atlikti išsamius dabartinės muziejų situacijos tyrimus. Tarybos narių nuomone, muziejų dabartinės situacijos analizę galėtų atlikti Kultūros ministerijos įsteigtas ir finansuojamas Lietuvos muziejų informacijos centras.

Antrajame Muziejų tarybos posėdyje aptartos ir trijų naujų muziejų steigimo galimybės.

Posėdžio svečiai (SĮ „Vilniaus planas“ vyr. architektas D.Ruseckas ir architektė R.Druskienė, Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vyr. specialistė A.Kiškūnienė, Lietuvos energetikos muziejaus direktorius V. Šaduikis) pristatė Lietuvos technikos muziejaus idėją. Jos esmė – Lietuvos energetikos muziejaus išplėtimas iki Lietuvos technikos muziejaus bei muziejų, turinčių techninio paveldo ekspozicijas, sujungimas į specialų turizmo tinklą. Nutarta pritarti Lietuvos energetikos muziejaus reorganizavimui į Lietuvos technikos muziejų bei Valstybinės paminklosaugos komisijos siūlymui (2004 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. N-1) Lietuvos ūkio ministerijai tapti Lietuvos technikos muziejaus steigėja.

Muziejų taryba pateikė savo vertinimus ir dėl įžymaus Lietuvos keliautojo, fotografo Pauliaus Normanto siūlymo įsteigti Rytų Azijos meno muziejų Vilniuje. Tarybos nariai pritarė P.Normanto iniciatyvai įsteigti Rytų Azijos meno muziejų ir siūlė įstatymo nustatyta tvarka tai įgyvendinti.

Posėdyje kalbėta ir apie rezistencijos, tremties, okupacijos temoms skirtų visuomeninių organizacijų muziejų būklę. Sparčiai kūręsi Atgimimo laikotarpiu, šiandien šie muziejai atsidūrė keblioje situacijoje, nes steigėjai nebegali jų išlaikyti. Svarstytas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prašymas dėl šios visuomeninės organizacijos įsteigto Tremties ir rezistencijos muziejaus perėmimo į valstybės globą bei finansinės paramos. Siekiant užtikrinti surinktos medžiagos apsaugą, nutarta siūlyti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai perduoti Tremties ir rezistencijos muziejaus eksponatus bei archyvą valstybiniam muziejui.

Posėdyje nagrinėtas Kultūros ministerijos gautas Šilalės rajono visuomeninių organizacijų kreipimasis dėl Šilalės krašto muziejuje susiklosčiusios situacijos, muziejaus statuso nebuvimo ir iš to kylančias eksponatų apsaugos ir kt. problemas. Muziejų taryba nutarė kreiptis į kultūros ministrę ir prašyti sudaryti komisiją, kuri įvertintų Šilalės krašto muziejuje susiklosčiusią situaciją bei parengtų rekomendacijas dėl muziejaus perspektyvos.

Tarybos posėdyje svarstyta Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus koncepcija bei M. Zingerio ir E. Zingerio parengtas Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus koncepcinis-teminis ekspozicijos planas „Vilnius – dingusi Šiaurės Jeruzalė“. Tarybos nariai iš esmės jam pritarė.

Posėdyje aptartos muziejų naujų statutų rengimo aktualijos ir problemos.

Tarybos nariai pritarė Prancūzijos kultūros ir komunikacijos ministerijos kvietimui Lietuvos muziejams prisidėti prie Europos muziejų akcijos „Muziejų pavasaris“.

 

LIETUVOS KULTŪROS DARBUOTOJŲ TOBULINIMOSI CENTRE

● Surengti Lietuvos muziejų fondų vyriausiųjų saugotojų seminarai

2004 m. sausio 27 d. Kultūros darbuotojų tobulinimosi centre įvyko seminaras Lietuvos muziejų vyriausiesiems fondų saugotojams ir finansininkams tema „Teisiniai muziejinių vertybių apskaitos pagrindai“. Seminare buvo aptartos problemos, susijusios su muziejininkų bendruomenėje daug diskusijų keliančiais finansų ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70 „Dėl biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 30-978) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr.1429 „Dėl turto apskaitos tvarkos ataskaitai apie valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą rengti patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 90-3863). Vykdant eksponatų apskaitą minėtus dokumentus skirtingai traktuoja muziejų vyriausieji fondų saugotojai, finansininkai ir auditoriai, kurie remiasi ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, tarptautiniais dokumentais. Siekiant išsiaiškinti susiklosčiusią padėtį ir buvo surengtas seminaras, kuriame nuomonėmis apsikeitė Kultūros ir Finansų ministerijų bei muziejų specialistai.

Seminaro metu buvo inicijuotas kreipimasis į LR kultūros ir finansų ministerijas dėl muziejinių vertybių apskaitos tvarkos išaiškinimo bei pateiktas tą pačią dieną vykusiam Lietuvos muziejų asociacijos visuotiniam narių susirinkimui tvirtinti. LMA visuotinis narių susirinkimas pritarė šiai iniciatyvai.

2004 m. balandžio 28-29 d. muziejų vyriausieji fondų saugotojai rinkosi į seminarą „Muziejinių rinkinių saugojimo specifika“. Seminare aptartos šios temos: rinkinių valdymas: formavimas ir dokumentavimas; muziejinių rinkinių komplektavimo kryptys ir aktualijos; muziejų fonduose esančių meno kūrinių panaudojimas ir autorių teisė; Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų fondo saugojimas bei panaudojimas ir kt. Seminaro dalyviai susipažino su naujomis Lietuvos dailės muziejaus pastelės ir akvarelės, Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų fondo saugyklomis, bendravo su Varšuvos nacionalinio muziejaus muziejininkais ir tekstilės restauratoriais, tuo metu atlydėjusiais į Vilnių parodą „XVIII amžiaus mados pasaulis“.

Per seminaro aptarimą muziejų fondų vyriausieji saugotojai buvo supažindinti su LR finansų ministerijos 2004 m. balandžio 21 d. atsakymu į 2004 m. sausio 27 dienos seminaro „Teisiniai muziejinių vertybių apskaitos pagrindai“ dalyvių inicijuotą ir LMA visuotinio narių susirinkimo patvirtintą kreipimąsi „Dėl muziejinių vertybių apskaitos“, kuriame buvo išdėstyti šie siūlymai: sustabdyti Finansų ministro įsakymo Nr. 70 (2001-03-16) taikymą muziejinių vertybių apskaitai; muziejinių vertybių apskaitą toliau vykdyti vien pagal „Valstybinių muziejų rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo instrukciją“; į Kultūros ministerijos sudaromą darbo grupę „Valstybinių muziejų rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo instrukcijos“ pataisoms rengti įtraukti ir Finansų ministerijos atstovą; įpareigoti šią darbo grupę išsiaiškinti, kaip muziejinių vertybių apskaitos klausimai sprendžiami kitose Europos Sąjungos šalyse; įpareigoti šią darbo grupę parengti ir pateikti Kultūros ir Finansų ministerijoms tvirtinti Lietuvos muziejinių vertybių valstybinės apskaitos tvarką.

Finansų ministerija į Kultūros ministerijos sudaromą darbo grupę Valstybinių muziejų rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo instrukcijos pataisoms parengti pasiūlė Apskaitos metodologijos skyriaus vyriausiąją specialistę Stasę Pilienę. Taip pat informavo, kad įsigaliojus biudžetinių įstaigų apskaitos standartams, finansų ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 70 bus pripažintas netekusiu galios.

 

LIETUVOS MUZIEJŲ ASOCIACIJOJE

● Įvyko Lietuvos muziejų asociacijos narių visuotinis ataskaitinis susirinkimas

2004 m. sausio 27 d. Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre įvyko Lietuvos muziejų asociacijos narių visuotinis ataskaitinis susirinkimas.

Susirinkime išklausyta LMA valdybos pirmininko R.Budrio ataskaita, LMA iždininko V.Poviliūno finansinė ataskaita bei Vadybos sekcijos vadovės O.Žalienės, Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos vadovo R.Navardausko Palaimos, Rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo sekcijos vadovo R.Laužiko bei Švietimo sekcijos vadovės N. Jarockienės ataskaitos.

Visuotiniame susirinkime aptartos LMA 2004 m. veiklos gairės. Kalbėjo muziejus kuruojantis LR kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas R.Senapėdis, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius, LMA pirmininko pavaduotojas R..Balza, VU Komunikacijos fakulteto docentė dr. A.Glosienė, Lietuvos dailės muziejaus Skaitmeninių leidinių centro vedėja, portalo „Lietuvos muziejai“ projekto vadovė D.Mukienė, Kultūros, meno ir filosofijos instituto mokslo darbuotoja dr. N.Keršytė ir kiti susirinkimo dalyviai.

Visuotinis susirinkimas pritarė tą pačią dieną vykusio seminaro „Teisiniai muziejinių vertybių apskaitos pagrindai“ dalyvių inicijuotam ir LMA Rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo sekcijos vadovo R.Laužiko parengtam kreipimuisi į LR kultūros ir finansų ministerijas dėl muziejinių vertybių apskaitos.

Visuotiniame susirinkime į Lietuvos muziejų asociaciją priimti ir du nauji nariai – Druskininkų miesto ir Lazdijų krašto muziejai. 2004 m. sausio pabaigoje Lietuvos muziejų asociacija vienijo 75 muziejus.

Tą pačią dieną įvyko ir LMA narių atstovų susitikimas su respublikinio dienraščio „Lietuvos žinios“ darbuotojais, rašančiais kultūros temomis, aptartos bendradarbiavimo galimybės.

● Įvyko Vadybos sekcijos visuotinis narių susirinkimas

2004 metų kovo 17 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinyje Prezidentūroje (1919-1940), įvyko LMA Vadybos sekcijos narių visuotinis susirinkimas.

Susirinkime aptartos Vadybos sekcijos 2004-2006 metų veiklos gairės, svarstytas Muziejininkų atestavimo nuostatų projektas bei Kultūros ministerijai pavaldžių muziejų teikiamų mokamų paslaugų sąrašas, įvyko sekcijos valdybos rinkimai.

2004-2006 metais dirbs šios sudėties sekcijos valdyba: O.Žalienė – sekcijos vadovė (Lietuvos jūrų muziejaus direktorė); A. Jakunskienė (Alytaus kraštotyros muziejaus direktorė); E.Komkaitė-Baltušnikienė (Nac. M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja); D.Mukienė (Lietuvos dailės muziejaus Skaitmeninių leidinių centro vadovė); R.Šikšnienė (Šilutės muziejaus direktorė); V.Šaduikis (Lietuvos energetikos muziejaus direktorius).

● Surengtas Švietimo sekcijos seminaras

2004 m. kovo mėn. 24 d. Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre įvyko seminaras „Daugiakultūris Lietuvos paveldas visuomenėje ir jo sklaida“. Seminare dalyvavo Lietuvos muziejų asociacijos Švietimo sekcijai priklausančių muziejų darbuotojai. Paskaitas muziejininkams skaitė Vilniaus universiteto dėstytoja dr. J.Verbickienė, Švietimo kaitos fondo direktorius V.Toleikis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius R.Žirgulis, LMA Švietimo sekcijos pirmininkė N.Jarockienė ir Kėdainių Daugiakultūrio centro administratorė A.Pečiulytė.

Seminare buvo aptarti ir Švietimo sekcijos darbo planai ateičiai. Rugsėjo mėnesį Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje numatyta surengti „Muziejinių projektų idėjų mugę“, kurioje daugelis Lietuvos muziejų plačiajai visuomenei pristatytų įdomiausius projektus, edukacines programas ir pamokas. Į šią mugę bus kviečiami mokytojai, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai bei žiniasklaida, kurie vienoje vietoje galėtų susipažinti su daugelio muziejų švietėjišku darbu, o muziejininkai – pasidalinti patirtimi ir pasisemti naujų idėjų.

Po seminaro surengta trumpa ekskursija po Kėdainius bei įvairių konfesijų maldos namus.

● Įvyko Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos VII konferencija

2004 m. balandžio 30 d. Kauno medicinos universiteto Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje įvyko LMA Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos VII mokslinė konferencija „Lituanistika muziejuose: faktai, sampratos, procesai“, skirta lietuviškos spaudos atgavimo 100-mečiui paminėti.

Konferencijoje aptarta lituanistikos rinkinių kaupimo ir tyrimų raida, išryškinti sampratų ir procesų dėsningumai bei kaita, nagrinėti rinkinių įvairovės ir atskirų eksponatų tyrimų specifikos klausimai, atskleista Lietuvos ir užsienio muziejuose saugomų unikalių lituanistinių eksponatų reikšmė, svarstytos ateities perspektyvos.

Konferencijoje perskaityta 17 pranešimų, išleistos jų tezės. Visa konferencijos medžiaga bus spausdinama trečiajame tęstinio leidinio „Lietuvos muziejų rinkiniai“ numeryje. Šiame leidinyje publikuojama ne tik konferencijos medžiaga, bet ir skelbiami originalūs moksliniai tiriamieji bei apžvalginiai muzeologijos, archeologijos, istorijos, meno ir kultūros istorijos, teorijos bei kritikos, taip pat gamtos ir technikos mokslų sričių, susijusių su muziejininkyste, straipsniai.

 

LR VALSTYBINĖJE PAMINKLOSAUGOS KOMISIJOJE

● Priimtas sprendimas „Dėl Lietuvos valstybinių ir savivaldybių muziejų būklės ir jų modernizavimo“(Žin., 2004, Nr.94-3477).

2004 m. birželio 4 d. įvyko Valstybinės paminklosaugos komisijos posėdis, kuriame svarstytos Lietuvos muziejų problemos, kylančios įgyvendinant vieną iš Lietuvos kultūros politikos nuostatose akcentuojamų strateginių valstybės tikslų – informacinės visuomenės plėtrą. Siekiant šio tikslo, ypatingas vaidmuo tenka Lietuvos muziejams, kurie ne tik kaupia, saugo, restauruoja ir tiria kilnojamąsias kultūros vertybes, bet ir jas eksponuoja bei populiarina, tuo prisidėdami prie informacinės visuomenės kūrimo, visuomenės švietimo, kultūrinio turizmo plėtros.

Valstybinė paminklosaugos komisija, išanalizavusi Lietuvos muziejų veiklos statistinius duomenis, susipažinusi su Lietuvos muziejų asociacijos, Lietuvos savivaldybių muziejų direktorių bendrijos ir Komisijos Dailės pakomisės pateiktais vertinimais, teigia, jog muziejinei veiklai vystyti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų skiriamų lėšų, nors kasmet jų ir daugėja, tačiau nepakanka, kad šių įstaigų funkcionavimas būtų kokybiškas ir užtikrintų efektyvią kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą. Dėl lėšų stygiaus dalyje Lietuvos muziejų trūksta kvalifikuotų specialistų, nėra galimybių užtikrinti vertybių apsaugą (ypač savivaldybių muziejuose), renovuoti muziejinius pastatus ir atnaujinti ekspozicijas, neatliekami prevenciniai vertybių konservavimo ir restauravimo darbai, muziejai negali įsigyti naujų vertingų eksponatų, kurie gali būti negrįžtamai prarasti. Dar nepakankama muziejų edukacinė veikla.

Valstybinė paminklosaugos komisija konstatuoja, kad, siekiant efektyvesnio muziejams keliamų uždavinių įgyvendinimo, būtina iš esmės pagerinti valstybinių ir savivaldybių muziejų materialinę bei finansinę būklę, sukurti prielaidas tolesnei šių įstaigų plėtrai ir modernizavimui.

Išanalizavusi sukauptą informaciją bei pasiūlymus, remdamasi savo nuostatų 6 ir 7 punktais, Valstybinė paminklosaugos komisija n u s p r e n d ž i a:

1. Siūlyti Vyriausybei:

1.1. patvirtinti parengtą valstybinę Lietuvos muziejų modernizavimo programą;

1.2. įgyvendinant Regionų kultūros plėtros programą, ypatingą dėmesį skirti savivaldybių muziejuose esančių kultūros vertybių išsaugojimui;

1.3. formuojant valstybės biudžetą, rasti galimybių padidinti muziejų darbuotojų atlyginimus iki valstybės vidutinio darbo užmokesčio lygio.

2. Siūlyti Kultūros ministerijai:

2.1. atkurti muziejų valdymo padalinį, formuojantį muziejininkystės politiką ir strategiją, koordinuojantį muziejų veiklą bei užtikrinantį šios veiklos efektyvumą;

2.2. skirti papildomų lėšų nacionalinių muziejų specializuotų restauravimo centrų veiklai bei kultūros vertybių prevencinio konservavimo darbams finansuoti respublikiniuose muziejuose;

2.3. įgyvendinant Informacinės visuomenės plėtros programą, finansuoti Lietuvos muziejų rinkinių vieningos informacinės sistemos (LIMIS) sukūrimą ir įdiegimą;

2.4. nacionaliniams ir respublikiniams muziejams formuojant rinkinius skirti papildomai lėšų įsigyti kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių Lietuvoje ir už jos ribų;

2.5. skatinti ir finansuoti mokslinį-tiriamąjį darbą nacionaliniuose ir respublikiniuose muziejuose.

3. Rekomenduoti Kultūros vertybių apsaugos departamentui, formuojant metines programas, skirti daugiau lėšų pastatų, kuriuose vykdoma muziejinė veikla, tvarkymui.

4. Prašyti savivaldybių skirti pakankamai lėšų muziejinių vertybių išsaugojimui: apsauginės-priešgaisrinės signalizacijos įrengimui, muziejinių vertybių prevenciniam konservavimui ir restauravimui, ekspozicijų atnaujinimui bei pastatų, kuriuose įsikūrę muziejai, eksploatavimui ir renovavimui.

5. Siūlyti LR Švietimo ir mokslo ministerijai kartu su Kultūros ministerija plėtoti edukacines bendrojo lavinimo mokyklų mokymo programas Lietuvos muziejuose.

 

LIETUVOS RESTAURATORIŲ SĄJUNGOJE

● Įvyko Lietuvos restauratorių sąjungos suvažiavimas

2004 metų balandžio 15 d. įvyko eilinis Lietuvos restauratorių sąjungos suvažiavimas. Lietuvos restauratorių sąjunga šiuo metu vienija 136 kilnojamųjų ir nekilnojamųjų kultūros vertybių restauratorius bei kitus su kultūros paveldo apsauga susijusius specialistus. Suvažiavime buvo apsvarstytos svarbiausios mūsų tautos ir valstybės kultūros paveldo išlikimo problemos, aptarti per trejus metus Sąjungos nuveikti darbai, priimtos įstatų pataisos, išrinktas naujas pirmininkas bei valdyba. Pirmininke tapo Aurelija Matuizienė.

Suvažiavime buvo paskelbti kasmetinio geriausių darbų konkurso rezultatai, laureatams įteikti Sąjungos diplomai. Kilnojamųjų kultūros vertybių grupėje geriausiais pripažinti 8 darbai, atlikti muziejų, bibliotekų bei individualiųjų įmonių restauratorių. Iš muziejų restauratorių laureatų diplomais buvo apdovanoti Janina Bilotienė ir Povilas Kuodis (Lietuvos dailės muziejus), Marytė Glemžienė ir Jonas Petuchovas (Lietuvos nacionalinis muziejus) bei Alvyra Mizgirienė (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“).

Baigdamas darbą, suvažiavimas priėmė kreipimąsi į aukščiausiąsias valstybės institucijas, kuriame išreikštas susirūpinimas nepatenkinama kultūros ir istorijos paminklų būkle bei prašoma skirti šiai sričiai daugiau dėmesio ir lėšų.

Kreipimesi apgailestaujama, kad praėjusio suvažiavimo, įvykusio 2001 m. pradžioje, paskelbtas analogiškas kreipimasis liko beveik be atgarsio ir konstatuojama:

1. Įvairių sričių. kultūros paveldo tyrimo ir tvarkymo darbų specialistai-restauratoriai menkai panaudojami, o dalis jų jau prarasta;

2. Daug rūpesčių kelia valstybinėse saugyklose – muziejuose ir bibliotekose esančių kilnojamųjų kultūros ir meno vertybių konservavimo-restauravimo būtinybė, menkas šios srities finansavimas;

3. Dauguma nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų yra privatūs, kaip ir tokių objektų tvarkymo, t.y. restauravimo ir kitų darbų organizacijos. Minėtų darbų užsakovai tik minimaliai, ir tai retai, finansuoja būtinus tyrimo darbus, o be jų paveldotvarka degraduoja;

4. Dominuojant nekilnojamųjų kultūros vertybių pritaikomojo pobūdžio darbams, ypač mažėja darbų, paremtų konservavino-restauravimo darbų metodika.

Suvažiavimas dar kartą kreipiasi į Aukščiausias valstybės institucijas dėl to, kad iki šiol:

1. Nepakankamai ir neoperatyviai tobulinami įstatymai, jie nesuderinti, saugant ir tvarkant kultūros paveldą, delsiama priimti naują Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo versiją;

2. Paveldotvarkai nesudarytos ekonominės sąlygos bei lengvatos, skatinančios kultūros paveldo objektų savininkus atlikti konservavimo-restauravimo darbus; reikėtų, kad valstybė finansuotų paveldo tyrimus;

3. Neparengta valstybinėse saugyklose esamų kilnojamųjų vertybių išsaugojimo, jų konservavimo-restauravimo valstybinė kompleksinė programa;

4. Kaip tebesanti akivaizdi valstybės skola neišspręsta ir kultūros paveldo restauratorių-tyrėjų išsaugojimo problema; nėra restauratorių rengimo kvalifikacijos kėlimo valstybinės programos.

Suvažiavimas tikisi, jog valstybė imsis konkrečių priemonių spręsti šias aktualiausias paveldosaugos, paveldotvarkos problemas.

 

APDOVANOJIMAI

2004 m. kovo 11 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinyje Ch.Frenkelio rūmuose, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus 81-ąsias įkūrimo metines, įteikta Pelikso Bugailiškio premija. Šios garbingos premijos šeštuoju laureatu tapo fotografas Antanas Dilys už Lietuvos fotografijos istorijos ir filokartijos paveldo kaupimą, populiarinimą ir perdavimą muziejui.