„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 1 

Šventojo karalaičio Kazimiero (1458-1484)

trumpo gyvenimo svarbiausi faktai parodoje „Vita Sancti Casimiri“

 

1 pav. Šv. Kazimieras. 1993. Dail. Antanas Žukauskas (g. 1939). Medalionas. LDM. D. Mukienės nuotr.

2 pav. Šv. Kazimieras tarp angelų. XVII a. Nežinomas Lietuvos dailininkas. Drobė, aliejus. A. Lukšėno nuotr. iš LDM rinkinių

3 pav. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos rankraščių ir spaudinių ekspozicija parodoje „Vita Sancti Casimiri“. D. Mukienės nuotr.

4 pav. Šv. Kazimieras. XVIII a. Nežinomas Lietuvos dailininkas. Iš LDM rinkinių. D. Mukienės nuotr.

5 pav. Parodos „Vita Sancti Casimiri“ fragmentas. D. Mukienės nuotr.

2004 m. kovo 4 d. Taikomosios dailės muziejuje atidaryta Lietuvos dailės muziejaus ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos parengta paroda „Vita Sancti Casimiri“ (Šv. Kazimiero gyvenimas), liudijanti šv. Kazimiero gyvenimą istoriniais rankraščiais, retais spaudiniais bei jo gyvenimą įprasminančiais meno kūriniais.

 

Parodos „Vita Sancti Casimiri“ pobūdis ir tikslas

 

Šią parodą šv. Kazimierui surengti paskatino Lietuvos tūkstantmečio programos sakralinės dailės parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“, 1999-2003 m. veikusios Taikomosios dailės muziejuje, patirtis ir sukaupta gausi dailės kūrinių kolekcija bei svarbių rašto paminklų informacija. 2002 m. abi parodą rengiančios institucijos –Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos mokslų akademijos biblioteka – minėjo popiežiaus Klemenso VIII brevės „Quae ad sanctorum“ 400 metų sukaktį. Būtent šią brevę „Quae ad sanctorum“ prof. P. Rabikauskas yra pavadinęs pirmuoju oficialiu popiežiaus ir Romos kurijos aktu, vienareikšmiai pripažinusiu karalaičiui Kazimierui altoriaus garbę, o to meto Lietuvoje šis Romos kurijos dokumentas priimtas kaip kanonizacijos patvirtinimas. Todėl 2002 m. Lietuvos mokslų akademijos biblioteka savo rūmų vestibiulio parodinėje erdvėje surengė rankraščių, spaudinių bei dailės kūrinių parodą, skirtą šv. Kazimierui. Tuo pačiu metu Lietuvos dailės muziejus parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene“ surengė šv. Kazimierui ir jo kanonizacijos istorijai skirtą kultūros vakarą, išleido meninį plakatą, šiai datai dedikuotą albumą „Vilniaus katedros lobynas“.

2004 m. minimas šv. Kazimiero kanonizavimo patvirtinimo pirmųjų didingų iškilmių Vilniuje (1604 m.) 400 metų jubiliejus muziejų ir biblioteką paskatino bendrai surengti parodą, pristatyti joje ir dokumentus, ir meno kūrinius.

Paroda atidaryta Senojo arsenalo antrojo aukšto parodų salėje ir veiks iki metų pabaigos.

 

Parodos eksponatai

 

Šventojo karalaičio Kazimiero (1458-1484) trumpo gyvenimo svarbiausius faktus, Lietuvos valdovų, Vilniaus vyskupijos ganytojų ir sostinės gyventojų pastangas dėl karalaičio paskelbimo šventuoju po mirties, stebuklus, patirtus prie karalaičio kapo Vilniaus katedroje, kanonizacijos patvirtinimo istoriją, šventojo kulto sklaidą Europoje ir pasaulyje, šv. Kazimiero sanktuarijaus – memorialinės koplyčios – statybos ir rekonstrukcijų istoriją, garbinimo ir jubiliejų šventimo tradicijas parodoje „Vita Sancti Casimiri“ atspindi XV-XX a. autentiški dokumentai ir jų publikacijos. Rankraščių ir spaudinių ekspoziciją pradeda legato Zacharijaus Ferrerio, atsiųsto popiežiaus pradėti karalaičio Kazimiero kanonizacijos procesą, 1521 m. dokumentas bei jo paties parašytos ir Krokuvoje tuo metu išleistos knygos „Vita beati Casimiri Confessoris...“ titulinio lapo faksimilė. Toliau eksponuojamos Lietuvos ir Lenkijos valdovų privilegijos Šv. Kazimiero koplyčiai, šios koplyčios inventoriai, šv. Kazimiero relikvijų slapstymą XVII a. vidurio karų metu atspindintys dokumentai, grafikos kūriniai, atspindintys svarbiausius šv. Kazimiero ikonografijos tipus. Rankraščių ir spaudinių ekspozicijos centre specialioje vitrinoje rodoma 1602 m. popiežiaus Klemenso VIII brevė „Quae ad sanctorum“, greta – XVII-XIX a. spaudiniai ir šv. Kazimiero relikvijų dokumentai, liudijantys jo kulto sklaidą. Parodos eksponatai (popiežių bulės, programėlės ir kt.) akcentuoja ir 1922 m. jubiliejinius šv. Kazimiero kanonizavimo renginius Vilniuje, kurių iniciatorius buvo tuometinis Vilniaus ganytojas Jurgis Matulaitis, 1987 m. pats paskelbtas palaimintuoju. Šią ekspoziciją užbaigia XX a. įvairiomis kalbomis išleistos literatūros, skirtos šv. Kazimierui, jo kultui, dailės kūriniams, pavyzdžiai.

Parodos „Vita sancti Casimiri“ eksponuojami įspūdingo formato XVII a.-XX a. pradžios dailininkų sukurti tapybos darbai, vaizduojantys šventąjį karalaitį Kazimierą, paskelbtą Lietuvos dangiškuoju globėju. Salės centre eksponuojama neseniai kruopščiai restauruota ir nuo sunykimo apsaugota nežinomo XVII a. dailininko sukurta drobė „Šv. Kazimieras tarp angelų“, tapusi visos parodos simboliu. Šalia – seniausio išlikusio šv. Kazimiero atvaizdo (apie 1520 m.), vadinamojo „Trirankio“, saugomo Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje, paveikslo faksimilė ir XVII a. nežinomo dailininko ant lentos tapytas šv. Kazimiero paveikslas, kurio fone matoma ir senoji Vilniaus katedra, Aukštutinė pilis bei Trijų kryžių kalnas. Gretimoje sienoje dominuoja dailininko Vladislovo Majeranovskio monumentali heraldiniais Lietuvos ir Lenkijos ženklais papuošta drobė „Švč. M. Marija su Lietuvos ir Lenkijos šventaisiais“, kurios centre vaizduojami priklaupę prieš švč. M. Marijos atvaizdą svarbiausi abiejų valstybių šventieji – šv. Kazimieras ir šv. Stanislovas. Šalia – įspūdingas paveikslas, sukurtas nežinomo XIX a. dailininko pagal XVII a. kūrinį, vaizduojantis šv. Kazimiero tėvus – Lietuvos ir Lenkijos valdovą Kazimierą Jogailaitį su žmona Elžbieta Habsburgaite, sutinkančius Krokuvoje šv. Joną Kapestraną. Savo meniniu įtaigumu dailės ekspozicijoje taip pat išsiskiria Vincento Slendzinskio ir Vladislovo Majeranovskio darbai, vaizduojantys besimeldžiantį šv. Kazimierą. Kartu su kitais XVII-XIX a. tapybos darbais rodomi ir XVIII-XIX a. dailininkų skulptūros, grafikos kūriniai. Tarp grafikos kūrinių išsiskiria gausi Antonijaus Oleščinskio, Pranciškaus Balcevičiaus darbų kolekcija. Parodoje taip pat pristatomi iškilių XX a. lietuvių dailininkų Vytauto Kazimiero Jonyno, Vytauto Igno grafikos kūriniai, XX a. pradžioje Vilniuje kūrusio, istorinės retrospekcijos stilių puoselėjusio, Juozapo Kamarausko akvarelės darbai, liaudies menininkų sukurti tapybos, skulptūros kūrinai bei raižiniai. Vitrinose eksponuojami du XVII-XVIII a. arnotai, kuriuose pavaizduotas šv. Kazimieras, taip pat keletas XVII-XVIII a. auksakalystės kūrinių, papuoštų reljefinėmis ar emalio scenomis su šv. Kazimiero ikonografija.

Lietuvos dailės muziejaus ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos parodoje „Vita Sancti Casimiri“ rodoma per šimtą trisdešimt XV-XX a. rankraščių, spaudinių ar jų faksimilių, tapybos, skulptūros, grafikos, tekstilės ir auksakalystės kūrinių, liudijančių iki šiol gyvybingą ir svarbią Lietuvos globėjo karalaičio šv. Kazimiero garbinimo tradiciją, kurią atspindi ne tik šventojo sanktuariumo pamaldus lankymas, gausios maldos, bet ir itin spalvinga šimtmetines tradicijas turinti meninė kūryba.

Didžioji dauguma parodoje rodomų eksponatų – Lietuvos dailės muziejaus ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos sukauptos vertybės. Penkis grafikos kūrinius paskolino Vilniaus universiteto biblioteka, po vieną skulptūrą – Rokiškio krašto ir Vytauto Didžiojo karo muziejai.

 

Parodos edukaciniai renginiai

 

Specialiai šiai parodai parengta edukacinių renginių programa (koordinatorė N. Jarockienė). Kviečiami dalyvauti pedagogai ir 1-12 klasių bendrojo lavinimo mokyklų bei specializuotų dailės mokyklų moksleiviai. Programos dėstymas diferencijuotas, atsižvelgiant į lankytojų poreikius ir amžių. Pagrindinės programinės temos:

Karalaitis Kazimieras. Epochų žmogus ir šventasis

Renginyje diskutuojama, aptariama Šv. Kazimiero pasaulėžiūra, pasaulėjauta. Bandoma suprasti, kas yra šventumas, už ką žmonės garbinami kaip šventieji. Kaip tai svarbu šių dienų, naujųjų laikų epochoje? Renginio pabaigoje apžiūrima ekspozicija. Ten randamos trys dėžutės... su užduotimis (edukacinio projekto autorius ir vedėjas – V. Malinauskas);

Žemiškieji ir dangiškieji Šv. Kazimiero simboliai ir dorybės

Šventojo vardas neišdyla iš istorijos, neaptemsta ir neišblėsta, nepraeina nei su srūvančiu laiku, nei su besikeičiančiomis kartomis. Analizuojant parodoje eksponuojamus meno kūrinius, tyrinėjami Žemiškieji ir Dangiškieji šv. Kazimiero simboliai bei dorybės, kurios mums gali daug papasakoti apie jo gyvenimo pagrindines idėjas. Užsiėmimo pabaigoje iš popieriaus lankstomas skaistumo simbolis – Baltoji lelija, užduočių lapuose piešiami simboliai (edukacinio projekto autorė ir vedėja – E. Savlevičienė);

„Sunykęs žemėj – užgimęs danguj“

Tyrinėjant eksponuojamus meno kūrinius, aptariami karaliaus sūnaus Kazimiero, kuris buvo numatytas tapti tėvo įpėdiniu, žemiškąjį gyvenimą. Jo gyvenimas buvo trumpas, bet amžininkus paveikė nuoširdumu, gerumu, pamaldumu ir didele artimo meile. 1484 m. kovo ketvirtosios rytą jis mirė žemei, bet užgimė dangui. Būdamas šalia Dievo, tapo žmonių užtarėju ir globėju. Susipažinę su šv. Kazimiero istorija, moksleiviai aptaria svarbiausius jo žemiškojo ir dangiškojo gyvenimo įvykius. Po užsiėmimo rengimo vaidina spektaklyje: popiežiaus legatas vyskupas Zacharijas Ferreris atvykta į Vilnių surinkti informacijos ir aprašyti stebuklus, įvykusius šv. Kazimierui užtariant... (edukacinio projekto autorė ir vedėja – D. Vaitiekutė).

 

Parodos kuratoriai

 

Parodos ekspozicijos autorius – Romualdas Budrys, parodos kuratoriai – Rima Cicėnienė, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja, dr. Daiva Narbutienė, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja, ir Lietuvos dailės muziejaus specialistai – Dalia Tarandaitė, Rasa Adomaitienė, Ilona Mažeikienė, Marijona Kuodienė, dr. Vydas Dolinskas.

Parengta pagal Lietuvos dailės muziejaus

Ryšių su visuomene centro pateiktą informaciją.