„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 1 

Žiemgaliai senovėje: paroda Rygos pilyje

 

Eglė GRICIUVIENĖ, Lietuvos nacionalinis muziejus

 

1 pav. K. Stoškaus nuotr.

2 pav. Paroda „Žiemgaliai senovėje“ prieš pristatymą Rygos visuomenei. 2003 m. rugsėjis. G.Grižo nuotr.

3 pav. Žiemgalių moters įkapės iš Jauneikių kapinyno. K.Stoškaus nuotr.

4 pav. Pelėdinė segė iš Jauneikių kapinyno. VII a. pab. Žalvaris, dengtas sidabro plokštele. K.Vainoro nuotr.

 

 

Iš Sidabrės jie pasitraukė,

Bet jų svetur nelaimės laukė,

Už tai, kad jie išėjo

Ir Sidabrę paliko.

Apsigyvenę Lietuvoj

Dar šiandien klaidžioja jie nežinioj,

Didžiulis jųjų praradimas:

Tėvų išnyko palikimas.

 

 

 

Taip Livonijos ordino kronikininkas aprašo 1289 m. pabaigos ir 1290 m. pradžios įvykius Žiemgaloje (Livonijos eiliuotoji kronika, eil. 11495 – 11502). Nebegalėdami toliau tęsti apie 100 metų trukusių kovų su kryžiuočiais, žiemgaliai XIII a. pab. sudegino savo pilis ir pasitraukė į Lietuvą, kuri vienintelė iš visų Rytų Pabaltijo tautų kryžiaus žygių metu išsaugojo savo nepriklausomybę“ (Iš knygos „Žiemgaliai senovėje“. Riga, 2003).

Paskutinę 2003-iųjų rugsėjo dieną Rygos pilyje įsikūrusiame Latvijos istorijos muziejuje visuomenei buvo pristatyta bendra Lietuvos ir Latvijos muziejininkų paroda ir knyga „Žiemgaliai senovėje“. Knygoje ir parodoje pasakojama apie žiemgalių etninę istoriją, jų gyvenamą teritoriją įvairiais laikotarpiais, siekiama parodyti žiemgalių gentį, nepadalintą dviejų valstybių sienų.

Paroda „Žiemgaliai senovėje“ yra ketvirtoji iš archeologinių parodų ciklo „Latvių kilmė“ Latvijos istorijos muziejuje. Jau eksponuotos parodos apie kuršius, latgalius ir lyvius.

Žiemgaliai istoriniuose šaltiniuose pirmąsyk paminėti IX a., nuo XIV a. jau nebeminimi. Taigi archeologiniai radiniai tampa svarbiausiu to laiko dokumentu. Aptikta ir ištirta ne viena dešimtis archeologinių objektų: gyvenviečių, piliakalnių, kapinynų ir senkapių.

„Žiemgalių“ parodoje archeologiniais eksponatais įdomiai pateikta genties etninė istorija. Jų gyventa teritorija parodyta salėje sumontuotame didžiuliame žemėlapyje, kuriuo lankytojas gali vaikščioti kaip Žiemgalos žeme, o ant sienų gėrėtis gražiomis krašto fotografijomis su Žagarės, Sidabrės, Tervetės, Mežotnės piliavietėmis, buvusiomis žymiais ekonominiais ir administraciniais Žiemgalos žemių centrais.

Genties socialinė struktūra, ūkis, prekybiniai ryšiai, užkariavimas ekspozicijoje pateikti taip pat įdomiai ir netradiciškai. Ant manekenų siluetų eksponuoti papuošalai ir kitos įkapės leidžia geriau įsivaizduoti to meto žmogų. Galima sugretinti ir palyginti lietuviškosios ir latviškosios Žiemgalos dalių kostiumo detales. Originaliai sumąstyti ir realizuoti Mežotnės pilies bokštas ir pylimo vartai leidžia žvilgtelti į žiemgalių gyvenimą: amatus, turtingus lobius, net archeologinių laikų importinius daiktus. Ekspozicija baigta dviem etnografiniais žiemgalių moterų kostiumais su žalvario juostomis – karūnomis, kurių autentiškas XVII a. archeologinis prototipas rodomas greta.

Žiemgalių genties tragiška istorija pateikta trijose ekspozicinėse salėse. Parodą rengė Latvijos istorijos muziejus kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi. Lietuviškąją parodos dalį dar sustiprino ir papildė deponuoti archeologiniai radiniai iš Šiaulių „Aušros“ ir Mažeikių muziejų. Kiekviena šalis parodai pateikė apie 500 eksponatų.

2005-ųjų vasarį paroda „Žiemgaliai senovėje“ atkeliaus į Vilnių ir bus eksponuojama Lietuvos nacionaliniame muziejuje.