- Biržų
pilies istorija „Sėlos“ muziejaus ekspozicijoje
-
- Roma SONGAILAITĖ,
Biržų krašto muziejus „Sėla“
 |
- 1 pav. Biržų pilies rūmų restauracija
1978 – 1986 metais. Nuotr. iš „Sėlos“ muziejaus archyvo
|
 |
- 2 pav. Biržų pilis. Raižinys. XVI a. K.Stoškaus
nuotr. iš LNM leidinio „Lietuva žemėlapiuose“, 2002.
|
 |
- 3 pav. Herbiniai Radvilų kokliai, rasti Biržų
tvirtovės teritorijoje per archeologinius tyrinėjimus. Nuotr. iš
„Sėlos“ muziejaus archyvo
|
|
 |
|
4 pav. A. Petrašiūno nuotr. |
- Biržų krašto muziejus „Sėla“,
įsikūręs 1986 m. atstatytuose XVII a. Biržų bastioninės
pilies rūmuose, šiemet jau atšventė 76-ąsias įkūrimo
metines. Lietuvoje tik keli muziejai gali didžiuotis savo
ekspozicijomis pilyse.
- Šiandien daug keliaujama po Europą,
aplankomos įspūdingos Austrijos, Vokietijos, Slovakijos ir kt.
šalių pilys. Lietuvoje turistų traukos centrais taip pat tampa
pilys ir jose įsikūrę muziejai. Biržų tvirtovė ir muziejus
yra tarp tokių svarbių Lietuvos istoriją atspindinčių objektų,
kaip Kernavė, Trakai ir Vilnius. Pavarčius turistinę literatūrą
apie Biržų tvirtovę su statybų, sugriovimų, atstatymo
datomis, statytojų kunigaikščių Radvilų gimimo ir mirimo
metais, sunku suvokti ir pajausti buvusios tvirtovės didybę,
dabartinių rūmų atstatymo ir teritorijos sutvarkymo sunkumus.
Perskaičius XX a. 7-8 d-mečio straipsnius ir spaudoje vykusias
diskusijas apie Biržų tvirtovės rūmų atstatymą, darosi aišku,
kaip po kruopelytę buvo renkama ikonografinė medžiaga, vykdomi
archeologiniai tyrinėjimai ir rengiamasi atstatymo darbams.
- Apie Biržų bastioninę tvirtovę
yra publikuota gana daug straipsnių tiek mokslinėje literatūroje,
tiek periodikoje. Kadangi neturiu tikslo kartotis ar oponuoti rašiusiems,
todėl straipsnyje remiuosi muziejininkų naudojama medžiaga apie
Biržų tvirtovės istoriją. Apie dabartinės Biržų tvirtovės
rūmų atstatymą ir teritorijos tvarkymą turime nepublikuotą
architekto Evaldo Purlio rankraštį („Biržų pilies
restauracijos istorija“), o apie II tvirtovę, kurios rūmai jau
atstatyti, naudojausi Valdo Rakučio, maketo autoriaus, muziejui
pateikta medžiaga „Biržų tvirtovės maketo vizitinė kortelė“.
- Pirmąjį Biržų pilies
konservavimo projektą 1951 m. parengė architektas S.Ramunis.
1955 – 1957 m. vykdomų konservavimo darbų tikslas buvo
likviduoti rūmų avarinę būklę. Priemonės buvo laikino pobūdžio,
nes buvo planuota, kad rūmai netrukus bus restauruoti.
Konservavimo darbams vadovavo architektas A.Umbrasas. 1960 –
1961 m., rengiantis rūmų atstatymui, buvo valomos rūmų
griuvenos, aiškinamasi pilies planinė struktūra, radiniai
kaupiami pilies kieme pastatytuose sandėliukuose. Po TSKP XXI
suvažiavimo „pastačius pirmaeiliu uždaviniu žemės ūkio kėlimą,
kur labai reikalingos lėšos“, po istoriko J.Žiugždos
straipsnio „Tiesoje“, pilies restauravimo buvo atsisakyta.
Nutarta rūmus užkonservuoti ilgesniam laikui – ne mažiau kaip
pusei šimtmečio. Sukaupti radiniai neinventorizuoti perduoti Biržų
kraštotyros muziejui. Vien sveikų koklių buvo tiek, kad iš
kiekvienos jų rūšies buvo galima sumūryti beveik po krosnį. Dėl
patalpų stokos, radiniai nebuvo perkelti į muziejų (muziejus
tuomet buvo įsikūręs buvusioje cerkvėje, Kęstučio g. 12).
Sandėliukai išplėšti, radiniai išmėtyti, sudaužyti, išnešioti.
Niekas jų nesaugojo, netvarkė. Nugriovus sandėliukus, radiniai
sunešti į parakines, tačiau ir tos buvo apiplėštos. 1980 m.
muziejaus direktoriumi pradėjus dirbti Algimantui Baubliui, susirūpinta
sukauptų radinių likimu. Buvo likę koklių duženos ir sunkiai
pakeliami metaliniai ankeriai. 1961 m. nusprendus, kad rūmai
nebus atstatomi, buvo parengtas antrasis konservavimo projektas
(archit. A.Urbštas). 1962 – 1965 m. konservuoti per kasinėjimus
kieme rasti pastatų fragmentai, išsiaiškintas vartų planas,
surastos vartų atramos. Nepaisant ypatingo dėmesio žemės ūkiui,
vis tik nebuvo atsisakyta idėjos atstatyti rūmus. Tam buvo
rengiamasi palengva. 1969 – 1970 m parengtas ir įgyvendintas
tilto atstatymo projektas (archit. N.Kitkauskas). Tiltas buvo
reikalingas statybinėms medžiagoms ir technikai įvežti į
teritoriją. (2001 m. tas tiltas nugriautas ir pastatytas naujas
(arch. E.Purlys). Pastačius tiltą, 1970 Kultūros ministerijos
Mokslinės metodinės tarybos posėdyje nutarta siūlyti
vyriausybei rūmus restauruoti. Argumentai paprasti: plytų mūro
konservacija mūsų klimatui netinka, prastos restauracinės medžiagos.
1973 m. buvo parengtas vartų konservavimo projektas (archit.
N.Kitkauskas), tačiau jis liko neįgyvendintas (2003 m. vartų
pastato liekanos uždengtos čerpėmis). 1975 m. parengtas Biržų
pilies rūmų eskizinis, o 1976 m. ir techninis darbo projektas.
Tuomet vyko ir archeologiniai tyrimai teritorijoje (archeologas
J.Genys). Restauracijai skirta 950 tūkst. rublių (tuomet sumos,
viršijančios 1 mln. rublių, turėjo būti derinamos Maskvoje).
Todėl buvo tik parengtas rūmų restauracijos ir panaudojimo
projektas. Kaip mena E.Purlys, „rūmų restauracija turėjo iššaukti
kitus darbus ir lėšas jiems. Restauruoti kitus teritorijoje esančius
pastatus, pylimus tada dar nesvajota“. 1978 m. įsikūrus Biržų
restauravimo dirbtuvėms, pradėta rūmų restauracija. 1983 m.
atstačius pastato tūrį, pradėti planuoti interjerai (archit.
E.Purlys), interjero eskizinį projektą parengė G.Juknevičienė.
Atstatymo darbai baigti 1986 m., atstatytų patalpų plotas sudarė
4497 m2. Pritaikant pastatą muziejui ir bibliotekai (centrinė
dalis ir dešinysis rizalitas muziejui, kairysis – bibliotekai)
kai kur buvo pakeistas patalpų planas, išmūrytos papildomos
pertvaros. Norėta abiejuose rizalituose įrengti du krovininius
liftus, tačiau įrengtos tik liftų šachtos (liftai nebuvo įmontuoti,
nes Biržuose nebuvo tarnybos jiems aptarnauti). Rūmų laiptinėse
visiškai atstatyta skliautinė jų konstrukcija, karnizai,
piliastrai, restauruoti židiniai, kitur atstatyti dūmtraukiai, o
židinių autentiškos liekanos konservuotos. Krosnys
neatstatytos, dūmtraukių kanalai restauruoti, grindyse vietoj
bazalto įdėtos šlifuoto granito plokštės. Laiptų maršai ir
pakopos nepasikeitė. Taip po 1704 m. švedų sugriovimo buvo iš
griuvėsių atstatyti Biržų tvirtovės rūmai. 1989 m. kovo 9 d.
švenčiant Biržų miesto 400 metų jubiliejų, muziejus atidarė
pirmąsias ekspozicijas. Muziejuje įrengtas nuotraukomis ir
planais iliustruotas stendas, skirtas rūmų atstatymui.
- Manau, kad kiekvienas muziejus, įsikūręs
pilyje, iš pradžių turi sunkumų, kaip ekspozicijoje parodyti
pilies istoriją, statybos etapus, ypač jei trūksta eksponatų
ar lėšų jiems restauruoti, ikonografinės medžiagos. Iki 1999
m. Biržų muziejuje XVI a. pab. – XVII a. tvirtovių statybos
istorija buvo nušviečiama daugiausia per kunigaikščių Radvilų
giminę, eksponuojami 1960 – 1985 m. rasti archeologiniai
radiniai: Boguslavo Radvilos, Liudvikos Karolinos Radvilaitės
kokliai, dekoro detalės iš smiltainio, dolomito, stiuko. Turėjome
ir T.Makovskio Biržų miesto ir pilies graviūros kopiją. Bet to
jau nebepakako. 1990 m. atliekant archeologinius tyrinėjimus
tvirtovės pietvakariniame pylime buvo rasti I rūmų, statytų
XVI a. pabaigoje, pamatų kampas ir dalis sugriuvusios krosnies
koklių. Atidengtus pamatus užkonservuoti ir eksponuoti tuomet
nebuvo finansinių galimybių. Tačiau rasti radiniai „prašėsi
eksponuojami“. Tai buvo pradžia idėjai, kad šalia T.Makovskio
graviūros, kurioje pavaizduota I italų tipo pirmoji bastioninė
Biržų tvirtovė, būtų galima parodyti ir rastus archeologinius
radinius.
- 1998 m. buvo padarytas olandų tipo
tvirtovės maketas (autorius Valdas Rakutis). Taip palengva, kaip
ir buvo atstatomi dabartiniai rūmai, buvo renkama medžiaga
ekspozicijai apie Biržų tvirtovės istoriją. 1999 m. rūmų rūsyje
4 salėse parengta ekspozicija, skirta Biržų miesto, dvarų ir
tvirtovės istorijai. Dabar, remiantis ne tik T.Makovskio graviūra,
bet ir herbiniais Kristupo Radvilos Perkūno ir kitais rastais
renesansiniais kokliais, moliniais indais, II tvirtovės maketu
galima vaizdingiau iliustruoti Biržų tvirtovės istoriją.
- Biržų I tvirtovės statyba buvo
pradėta užtvankos įrengimu – 1575 m. buvo užtvenktos Apaščios
ir Agluonos upės. Karstinės kilmės Širvėnos pelkė virto
pirmuoju dirbtiniu tvenkiniu (400 ha) Lietuvoje ir buvo panaudota
tvirtovės bei miesto prieigoms apsaugoti. Anot legendos, mergina,
vardu Širvėna, nenorėjo tekėti už seno, bet turtingo bajoro,
ir nusiskandino pelkėje, kuri pradėta vadinti Širvėna.
- Biržų bastioninės itališko tipo
tvirtovės statyba pradėta 1586, baigta 1589 metais. Kunigaikštis
Kristupas Radvila Perkūnas 1589 m. gegužės 1 d. rašte Biržų
miestui tai patvirtino: „Su dievo pagalba naujai pastatėme mūsų
Biržų pilį, o toje pilyje išmūrijome bažnyčią“.
- Kaip atrodė pirminis tvirtovės
ansamblis ir Biržų miestas, apytiksliai atvaizduota Tomo
Makovskio (XVII a. pr.) vario raižinyje ir Stokholmo karo archyve
saugomame Gustavo Adolfo karo inžinierių darytame 1625 m. Biržų
įtvirtinimų plane. Tvirtovė buvo pastatyta pagal teorinę
kvadratinio plano bastioninių tvirtovių schemą (manoma, kad
prie tvirtovės statybos prisidėjo karo inžinierius E.Arciševskis).
Fosa buvo 4,45 m gylio, jos dugne būta griovio su vandeniu.
Pylimo aukštis kartu su brustveru buvo 5,64 m. Pylimai buvo velėnuoti,
o ne užsėti varpučiu. Aptiktas 2,5-3,0 m storio ir 12 m aukščio
mūro kiautas, kuriuo iš lauko buvo sutvirtinti bastionų ir
griovio šlaitai. Tačiau jis juosė ne visą tvirtovę, o tik
bastioną į kairę nuo vartų, visą rytinį ir dalį pietinio
pylimo. Pylimų kampuose po žemėmis buvo išmūryti parako rūsiai.
Kiekviename pylimo kvadrato kampe buvo po 1 bastioną, kurių
smailiuose kampuose buvę mūriniai gynybiniai bokšteliai.
Bastionų kakleliuose išmūryti 2 – 3 aukštų šeši
kazematai. Iš jų per X formos ir ovalias šaudymo angas buvo
galima apšaudyti priešą. Rytinio tvirtovės kiemo šone stovėjo
dviaukštis 19,5 m ilgio ir 11,7 m pločio stačiakampis vartų
pastatas keturšlaičiu stogu su špiliu, kuris buvo primūrytas
prie gynybinės sienos išilgai rytinio pylimo. Į šiaurinį vartų
pastato galą rėmėsi per fosą permestas medinis tiltas. Jo
prieigas saugojo redutas. Į pilies kiemą buvo patenkama per tiltą
ir toliau – per vartų pastato viduryje išilgai iš rytų į
vakarus einantį 4,5 m pločio ir 16 m ilgio koridorių. Vartų
traktas buvo ne statmenas, o lygiagretus pylimui.
- Tvirtovės kieme buvo keli mūriniai
pastatai – arsenalas (ceikhauzas) ir maisto sandėlis
(provianthauzas). Netoli dabartinių rūmų šiaurės vakarų
fasado atkasti 52,5 m ilgio ir 12 m pločio pastato pamatai, prie
kurių šliejosi kvadratinis 5,2 x5,2 m priestatas. Į šiaurės
vakarus nuo šių pamatų atkastas tokių pat plytų mūrinio
pastato kampas, kurio sienų storis 0,74 metro. Kiti plane pažymėti
mūriniai pastatai neišaiškinti, nors kai kurių jų pamatai per
tyrinėjimus ir aptikti.
- Svarbiausias tvirtovės pastatas –
triaukščiai Kristupo Radvilos Perkūno rūmai. Jie pavaizduoti
su dvišlaičiu stogu ir renesanso frontonais. Netoli rūmų stovėjo
mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia. Kaip atrodė rūmų
interjeras, tikslių duomenų nėra. Tačiau jie turėjo būti puošnūs,
nes šaltiniuose randama, kad net pilies arsenalo lubas ištapė
ir išlipdė gipsatūromis Vilniaus meistras Jonas Bogdaševskis.
Iš Kristupo Radvilos susirašinėjimo žinoma, kad vieno rūmų
kambario sieną puošė tapyta kompozicija, vaizduojanti Radvilos
susitikimą su Švedijos karaliumi Gustavu Adolfu. Interjero
akcentas buvo puošnios krosnys ir židiniai. Nepavyko rasti
ikonografinės medžiagos, kurioje pavaizduotos I rūmų krosnys.
Tačiau eksponuojami kokliai byloja apie buvusį rūmų puošnumą
ir Radvilų didybę. Kokliai glazūruoti, ornamentuoti
augaliniais, geometriniais ir heraldiniais motyvais. Didžiąją
dalį sudarė plokštieji žaliai glazūruoti ir neglazūruoti
kokliai, kurių plokštė padalinta į keturis dumbančius
kvadratus. Ypač įdomūs plokštieji heraldiniai kokliai su
Kristupo Radvilos titulais („Kristupas Radvila Biržų Dubingių
kunigaikštis Vilniaus vaivada Lietuvos didysis etmonas“),
herbiniai polichrominiai kokliai su Kristupo Radvilos monograma,
karniziniai ir plokštieji kokliai su stilizuotomis gėlėmis
vazoje, „pasaulio“ ar „gyvybės“ medžiu, „apkaustų“
ornamentu. Jie datuojami XVI a. antrąja puse – XVII a. pirmąja
puse. Koklių ornamentika būdinga to laikotarpio Vakarų Europos
miestų ir LDK didikų rūmų krosnių koklių ornamentikai, ir
ypač panašūs į Vilniaus Valdovų rūmų krosnių koklius.
- Pastačius tvirtovę, Biržų
strateginė reikšmė išaugo. Kristupas Radvila Perkūnas –
Lietuvos didysis etmonas, jo sūnus Kristupas II aktyviai dalyvavo
karuose su Švedija, o Biržai buvo svarbiausia LDK karinė
tvirtovė. Permainingo Lenkijos ir Lietuvos valstybės karo su Švedija
(1600-1629) metu 1625 m. rugsėjo 7 d. tvirtovės įgula pasidavė
Gustavo Adolfo vadovaujamai 8000 švedų kariuomenei. Iš
apgriautos tvirtovės švedai pagrobė turtą, karo amuniciją,
maisto atsargas ir 60 įvairių patrankų.
- 1627 m. sausio mėn. sudarius
paliaubų sutartį, Kristupas II Radvila atgavo Biržus ir tvirtovę.
Nuostolių būta didelių: sugriauti tvirtovės rūmai, apgriauta
kieme stovėjusi bažnyčia, labai nukentėjo vartų pastatas,
arsenalas.
- II tvirtovės statyba pradėta tik
1637 metais. Pilies rekonstrukcijos projektą parengė inžinierius
ir karo architektas Georgas Pirkas, o vėliau T.Krell-Spinovskis.
Naujoji Biržų bastioninė tvirtovė priklausė karališkųjų
pilių kategorijai. Tvirtovės statyba truko ilgai. Pradėta
statyti dar esant gyvam Kristupui II Radvilai. Prie jos statybos
prisidėjo Jonušas ir Boguslavas Radvilos, o baigė statyti
Liudvika Karolina Radvilaitė. Statybos baigimo data oficialiai
laikoma 1682 m. 1998 m. Valdo Rakučio pagaminto maketo tikslas
buvo parodyti buvusios tvirtovės vaizdą, kuriame matytųsi dabar
nesantys pastatai, apgriuvę pylimai, takeliai ir pylimų perėjimai,
tvirtovės tiltas. Šis 14 pastatų tvirtovės kompleksas
pritaikytas dviem funkcijoms – Biržų–Dubingių kunigaikščių
Radvilų pagrindinei rezidencijai ir LDK šiauriniam pasieniui
ginti. Tvirtovės planą sudarė keturi bastionai, juos jungiančios
kurtinos ir tiltą dengiantis ravelinas – tipiškas vėlyvosios
Nyderlandų bastioninės sistemos pritaikymas vietinėms sąlygoms.
Pylimai buvo velėniniai, juos juosė fosa. Gynybinės paskirties
pastatai buvo arsenalas (dabar jo tūris atkurtas betonine
sienute), arklidės (jos dar neatstatytos), 4 parakinės (išlikusios
tik 3), kareivinės (jų būta 4, dviejų aukštų, jose tilpo 500
kareivių), kuriose gyveno tvirtovės įgula. Karininkai ir
komendantas gyveno nameliuose, pastatytuose kieme, ravelino aikštelėje.
Mediniame name budėjo sargyba. Kiemo centre buvo rikiuotės aikštė,
nuo kurios ėjo takeliai į visus bastionus, vartus ir
pagrindinius pastatus. Svarbus buvo įvažiavimas tvirtovę: į
raveliną vedė tiltas su viena pakeliama dalimi, raveliną su
tvirtove jungė pagrindinis tiltas, kuriame buvo dvi pakeliamos
dalys ir ketveri vartai; atskiri įėjimai buvo pėstiems ir važiuotiems
(2001 m. panašus tiltas atstatytas). Pervažiavus tiltą, stovėjo
dviejų aukštų vartų pastatas, šalia jo buvo du bokšteliai, o
fasadą puošė smiltainyje išraižyti Radviloms priklausančių
miestų herbai. Palei pietvakarinį pylimą stovėjo
reprezentaciniai rūmai (atstatyti, juose įsikūręs muziejus ir
biblioteka). Tai vėlyvojo renesanso – ankstyvojo baroko
pastatas su dviem 3 aukštų rizalitais ir 2 aukštų arkada.
- Muziejus įsikūręs dešiniajame
rizalite, kur buvusios kunigaikščių gyvenamosios patalpos, Viešoji
biblioteka užima buvusias reprezentacines patalpas. Muziejaus rūsyje
išlikę renesansiniai kryžminiai skliautai, renesansinio mūro
ir tinko fragmentų. Įspūdingiausias eksponatas – nuo 1704 m.
švedų sprogdinimo išlikusi pasislinkusi siena. Šalia atkurtos
olandų tipo bastioninės tvirtovės maketo ir minėtų autentikos
fragmentų eksponuojami to laikotarpio tvirtovės kokliai –
heraldiniai – Boguslavo Radvilos ir Liudvikos Karolinos
Brandenburgo markgrafienės su 1682 m. data, karniziniai, plokštieji
kokliai, kokliai karūnėlės, juostelės su augaliniu ir
geometriniu ornamentu. Išlikę daug dekoro fragmentų iš
smiltainio, marmuro, dolomito, stiuko. II tvirtovė buvo sugriauta
1704 m. per Šiaurės karą. Griuvėsiai išstovėjo iki pat 1978
metų, jos nykimas užfiksuotas XIX a. N.Ordos piešiniuose, XX a.
3 – 4 d-mečių žymaus Biržų fotografo P. Ločerio
nuotraukose.
- Pabaigai norėčiau pridurti, kad
taip per keturis šimtus su viršum metų Biržų tvirtovė buvo
statoma bei atstatoma 3 kartus. Tačiau tik pirmoji, statyta
Kristupo Radvilos Perkūno, buvo iki galo baigta. II ir dabartinė
statytos apie 50 metų. Gal ne veltui sklando legenda, kad ir
Kristupui Radvilai iš pradžių nesisekė statybos, tačiau žyniui
patarus įmūryti laimingiausius žmones (tai buvo jaunavedžiai),
K.Radvila baigė statyti tvirtovę. O kas patars, kaip baigti
statyti ir sutvarkyti dabartinę Biržų bastioninę tvirtovę?
- Išvada peršasi viena – kunigaikščiams
Radviloms buvo lengviau statyti, nes jie konkrečiai žinojo
tvirtovės paskirtį. XXI a. Biržų tvirtovė – Lietuvos kultūros
paminklas, Biržų regioninio parko kultūrinis rezervatas. Uždengtas
rūmų antras naujas stogas, o tvirtovė vis dar laukia savo
pritaikymo taikos sąlygomis. Laukia ir Biržų savivaldybės Biržų
krašto muziejus „Sėla“, kuriam priklauso 13 ha plotas, griūvantys
pylimai, yrantys vartų griuvėsiai.
-
- Nuotraukose:
;)
;)
;)
;)
;)
;)