Alytaus
kraštotyros muziejuje
sausio 7 d. vyko Anzelmo Matučio gimimo metinių šventė. A.Matučio
memorialinio muziejaus vedėja su „Dzūkijos“ vid. m-los moksleivėmis
parengė lėlių spektaklį iš edukacinės programos su lėlėmis pagal
rašytojo poemą „Aš, vaškinis Drevinukas“. Žiūrovus sveikino A.Matučio
prad. m-los auklėtiniai. Kompozitoriaus Arvydo Mikalausko dainų pagal
A.Matučio žodžius padainavo Jaunimo centro vokalinės studijos
„Boružėlė“ mergaitės.
„Prieš
sausio 9-ąją prie Alytaus kraštotyros muziejaus parimo savitas
dailininko Valentino Butanavičiaus angeliukas, kviečiantis į autorinę
parodą „Sveiki… po dešimties metų“. Parodos lankytojus autorius
pasitiko sėdėdamas ant kilimėlio, piešdamas tušu ant kserokskopijų
lapų. Apsirengęs baltais (dailininkas Pusninis) draugės dailininkės
Linos nertais drabužiais. Šalia jo „ekspresinių“ piešinių ant žemės
buvo klojamos gėlės. Parodos atidarymo svečiai vaišinosi
nepretenzingais užkandžiais – riestainiukais, riešutais, pateiktais
paties Valentino padabintuose keraminiuose ir mediniuose dubenyse. Su
salėje tvyrančiu subtiliu smilkalų aromatu pynėsi juodųjų serbentų
arbatos kvapas. Tyliai, švelniai sruveno modernus tibetietiškas
folkas, kompiuterio monitoriuje galėjai žiūrėti Valentino darbų
skaitmenines kopijas…“ Taip gražiai parodos atidarymo dvasią perteikė
A.Žvinakevičiūtė straipsnyje „Sniegas ne tik paslepia – ir atveria…“.
Vasario
10 d. muziejuje atidaryta garsaus Dzūkijos kalvio Andriaus Liaukaus
metalo darbų paroda. „Joje telpa kelios dešimtys šiais metais
keturiasdešimtmetį švęsiančio kalvio darbų – nuo tradicinės liaudiškos
saulutės iki modernios skulptūros „Moteris, nešanti saulę“. [...]
Žaismingumo metalo kūriniams autorius suteikia geležį derindamas su
žalvariu, sidabru, spalvotu stiklu, medžiu“, – rajono laikraštyje rašė
korespondentė V.Virbickienė.
Vasario
pradžioje Alytaus muziejininkai pasiūlė nusikelti į XIX a. vidurio –
XX a. pradžios Lietuvą, pateikdami įdomią ir daugeliui nematytą to
meto žieminio tautinio kostiumo puošmeną – riešines. Miestelėnai
galėjo ne tik susitikti su riešinių autore I.Juškiene, bet ir
pasimokyti jos amato. Riešinių autorė ir muziejaus etnografas
G.Bernatavičius papasakojo apie šį mažai kam žinomą papuošalą.
Vasario
11 d. muziejuje vyko kamerinės muzikos ansamblio „Muzica humana“
koncertas (solistė – S.Jančaitė).
Kovo 4
d. muziejuje koncertavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos artistai –
smuikininkas Algimantas Peseckas ir gitaros virtuozas iš Vokietijos
Andreas Grun.
Kovo 6
d. A.Anušauskas muziejuje skaitė pranešimą, skirtą Dainavos apygardos
partizanų V.Voverio-Žaibo, J.Kazlausko-Šermukšnio, P.Šilansko ir
V.Kazlausko-Vanago 55-osioms žūties metinėms. Paskaita sutraukė
daugybę senųjų alytiškių – buvusių kovotojų už Lietuvos laisvę, jų
artimųjų, rajono istorikų, žmonių, dar menančių pokario įvykius.
Pranešimas išjudino klausytojus pasidalinti savo prisiminimais,
įspūdžiais, visam gyvenimui atmintyje įsirėžusiais išgyvenimais.
Likiškėlių vid. m-los moksleivės paįvairino renginį dainomis.
Kovo
8-ąją atidaryta tekstilininkės Jūratės Kazakevičiūtės kūrybos paroda
„Mano mėlynos akys“. Parodos pavadinimą pati autorė aiškino kaip
aliuziją į kūrybos šaltinį, kurio ji dažniausiai ieško savyje.
Menininkė, kalbanti apie „antibarbinę“ kultūrą bei moters tapatybę,
parodos atidarymui pasirinko būtent Tarptautinę moters dieną.
Eksponuojamos miniatiūros bei jų išdidintos versijos, originalia
technika pasiūtos lėlės, net keistos kėdės, rodos, pratęsia XVII a.
knygos „Kamasutra“ motyvus. Jos lėlės, keliaujančios tarp dailininkės
darbų bei parodų, bando atsverti visuomenėje įsitvirtinusią „barbinę“
kultūrą.
Kovo 10
d. muziejuje vyko archeologo E.Svetiko monografijos „Alytaus
kapinynas: christianizacijos šaltiniai“ pristatymas. Ją specialistai
vertina kaip reikšmingą ne tik Lietuvos, bet ir Europos mokslui įvykį.
Renginys vyko muziejaus salėje, kurioje saugomi Alytaus kapinyno
radiniai. Be autoriaus žodį apie leidinį tarė antropologas Rimantas
Jankauskas ir monografiją išleidusios leidyklos „Diemedis“ vyr.
redaktorius Danas Kaukėnas.
Kovo 18
d. muziejuje vyko Kazimiero Šiaulio knygos „Estrada“ pristatymas.
Leidinyje, nagrinėjančiame Lietuvos estrados istoriją, pateikta 300
estrados artistų ir grupių nuotraukų, aptarti svarbiausi
populiariosios ir roko muzikos įvykiai bei problematika nuo 1957 m.
iki šių dienų. Leidinyje kalbama ir apie alytiškius – grupę „Airija“,
kompozitorių A.Jegelevičių bei jo grupę „Aisčiai“.