Lina Biekštaitė

Kad smulkmenos negadintų visumos...

Neketinu šiame straipsnelyje išsamiai ir sistemiškai aptarinėti muziejininkų daromų kalbos, stiliaus klaidų, tik noriu atkreipti dėmesį į keletą dalykų, kurie iš karto krinta į akis, apsilankius įvairių Lietuvos muziejų interneto svetainėje. Tai nėra didelės klaidos, tačiau geriausiai pastebimos ne tik lituanistui, bet ir kiekvienam kitam lankytojui.
Pirmiausia tai teksto tvarkybos dalykai. Atrodo, lyg ir menkos smulkmenėlės, bet jos nemažai nulemia, kokį įspūdį susidarome ne tik apie svetainę, jos rengėjus, bet ir apie patį muziejų. Kartais tekstą tinkamai sutvarkyti trukdo techninės kliūtys, o kartais tiesiog nežinojimas – manau, kad aplaidumo veiksnys šiuo atveju netiktų. Be abejo, labai pagelbėtų teksto tvarkybai skirtas leidinukas, nes dabar gana padrikai ir toli gražu ne visi atvejai aptarti „Lietuvių kalbos rašyboje ir skyryboje“, „Kanceliarinės kalbos patarimuose“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimuose. Dar yra gana nemažai atvejų, kur teksto kūrėjui, redaktoriui palikta laisvė nuspręsti, kaip rašyti (pvz., kai vienoje vietoj baigiasi dveji skliaustai, dvejos kabutės). Kartais keli vienodai reikšmingi šaltiniai siūlo skirtingus rašymo būdus (telefono numerio rašymas). Tačiau esama dalykų, kurie jau seniai nustatyti, tačiau „išmėtyti“ po įvairius leidinius. Lituanistai juos susiranda, na o kiti gal net neatkreipia į tai dėmesio. Tad čia bus pabandyta aptarti keletą svarbiausių, dažniausiai pasitaikančių teksto tvarkybos dalykų.
Daugelio muziejų interneto svetainių tekstuose vis dar nerašomos lietuviškos kabutės. Lietuviškos kabutės turėtų būti tokios – „ABC“ (apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai). Svetainių tekstuose pasitaiko angliškų (“ABC”), skandinaviškų („ABC”) ir kitokių („ABC”) kabučių. Kartais viename tekste jų esama net dvejopų. Tai ne tik muziejų, bet ir kitų interneto svetainių, net didžiųjų spausdintų periodinių leidinių problema.
Labai daug muziejų svetainėse brūkšnio klaidų. Pamirštama, kad kaip skyrybos ženklas (vietoje praleistos tarinio jungties, jungiant sudėtinius bejungtukius sakinius ir kt.) vartojamas ne trumpas, o ilgas brūkšnys. Ilgas brūkšnys taip pat rašomas tarp žodžių, reiškiančių dvišalius santykius, pvz., Lietuvos–Lenkijos bendradarbiavimo sutartis (ne Lietuvos-Lenkijos), atstumą (kelias Anykščiai–Panevėžys), laiko tarpą (pirmadieniais–ketvirtadieniais, kovo 1–12 d., V–VII a.), kitokius intervalus (1–18 punktai, 46–59 puslapiai). Tokiais atvejais tarpelių abipus brūkšnio nereikia. Jie galimi, jei tarpas reiškiamas kelių žodžių junginiais (XIX a. pab. – XX a. pr., 2005 m. spalio 1 d. – gruodžio 24 d.).
Brūkšnelis – ne klaida, kai jungia du daiktavardžius, reiškiančius vieno daikto ar reiškinio pavadinimą, pvz.: paskaita-paroda, leidykla-spaustuvė. Jis rašomas tarp pavardės ir slapyvardžio, pvz.: Vincas Mykolaitis-Putinas, Šatrijos Ragana-Pečkauskaitė, tarp dviejų moters pavardžių, pvz., Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Tarpelių abipus brūkšnelio taip pat nereikia.
Brūkšneliu prie arabiškų skaitmenų jungiama galūnė ar antrasis sudurtinio žodžio dėmuo, pvz.: 2-asis, 4-ių, 50-metis. Reikia įsidėmėti, kad prie romėniškų skaitmenų galūnė nerašoma, pvz., II (ne II-asis) pasaulinis karas, I (ne I-asis) ekspozicinis kambarys.
Reiktų atkreipti dėmesį į datos rašymą. Rašant trumpuoju būdu, tarp skaitmenų rašomi brūkšneliai (2003-05-07). Kiek prastesnis, bet įmanomas rašymo būdas – skaitmenis skirti tarpeliais (2003 05 07). Seniau parengtose svetainėse yra išlikusių datų su taškais, kurias reiktų ištaisyti (2003.05.07).  Data gali būti rašoma ir ilguoju būdu, pvz., 2003 m. gegužės 7 d. Kai data rašoma ilguoju būdu, po mėnesio pavadinimo nerašoma mėn., pvz., 2003 m. gegužės mėn. 7 d. (= 2003 m. gegužės 7 d.).
Neretai nesilaikoma trumpinimo taisyklių. Paprastai trumpinant rašoma pirmoji raidė ar skiemuo ir dedamas taškas. Po kai kurių simbolinių santrumpų – sutrumpintų tarptautinių ilgio, ploto, tūrio, svorio ir kitų matų – taškas nededamas, pvz.: cm (centimetras), h (valanda), kg (kilogramas). Taškai nededami ir po pinigų vienetų sutrumpinimų (Lt, ct). Taškas padeda atskirti kai kuriuos tarptautinis ir lietuviškus sutrumpinimus, pvz.: m (metras) ir m. (metai), t (tona) ir t. (tomas) ir kt. Kartais po ar prieš tokį sutrumpinimą pamirštama palikti tarpelį. Ypač dažnai taip atsitinka trumpinant vardus, pvz., J.Strielkūnas (= J. Strielkūnas). Reiktų pasistengti, kad palikus tarpelį vardo raidė ir pavardė neatsidurtų skirtingose eilutėse. Kai trumpinami dvižodžiai junginiai, tarp jų taip pat turi būti tarpeliai, pvz., pr. Kr., t. t., t. y., el. p. Dažnai nepaliekama tarpelio tarp skaičiaus ir numerio, dienos, puslapio ir kitų įprastų, kone kasdien vartojamų santrumpų, pvz.: Nr.14 (= Nr. 14), 17d. (= 17 d.), 5p. (5 p.). Negalima pamiršti, kad sutrumpinimai taip pat yra žodžiai, kuriuos reikia atskirti nuo kitų teksto elementų. Kiek sudėtingiau su neraidiniais simboliais, matematinias ženklais, mat kaip ir niekur nėra tiksliai parašyta, kaip su jais elgtis – palikti tarpelį ar ne. Dažniausiai linkstama tarpelius vis dėlto palikti, pvz.: 5 %, § 3, 8 + 2.
Kai kurie sutrumpinimai muziejų interneto svetainėse neatitinka visuotinai priimtų: vietoje aps. trumpinama apskr., vietoje k. – km., vietoje kn. – knyg., vietoje r. – raj., vietoje sen. – seniūn., vietoje žr. – žiūr.
Ne visada taisyklingai užrašomi ir adresai. Pagal adresų formavimo taisykles adresas pradedamas rašyti nuo didžiausio vieneto – Vilnius, Bokšto g. 5, Lietuvos dailės muziejus. Toks adreso rašymas privalomas tik valstybės ir savivaldybių institucijoms, kitoms įstaigos ir asmenims jos tik rekomendacinio pobūdžio. Reikėtų tik atkreipti dėmesį, kad po gatvės pavadinimo turi būti gatvės santrumpa g., jei pašto kodas rašomas su šalies pavadinimo santrumpa LT, reikia brūkšnelio tarp jos ir pašto kodo, taip pat tarp pašto kodo ir miesto ar rajono nereikia kablelio (Židikai, LT-89442 Mažeikių rajonas).
Atkreiptinas dėmesys ir į simbolinių pavadinimų rašymą. Dažniausiai jie rašomi su kabutėmis, tačiau galimi ir kitokie būdai: didžiosiomis raidėmis, kitokiu šriftu. Tik reikėtų pasirinkti vieną būdą ir nemaišyti dviejų, pvz., Žemaičių muziejus „ALKA“ (= „Alka“). Kitokiu šriftu derėtų išskirti intarpus kitomis kalbomis.
Daugiau apie šiuos ir kitus dalykus galima pasiskaityti:

1. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, 1992.
2. „Kanceliarinės kalbos patarimai“, 1998.
3. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainė, www.vlkk.lt.
4. Praktiška lietuvių kabos mokytojo svetainė, ualgiman.dtiltas.lt.

Parengta pagal „Lietuvių kalbos rašybą ir skyrybą“, „Kanceliarinės kalbos patarimus“ ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus.