VILNIAUS
KARO MOKYKLOS (1864-1917) ŽENKLAI
Vincas Ruzas
Lietuvos banko muziejus
Kariniai ženklai yra patys populiariausi
ne tik tarp kolekcininkų, kurie domisi ženklais. Muziejuose tarp faleristikos eksponatų jie užima reikšmingą vietą. Nuostabaus dizaino yra
dauguma Rusijos karinių ženklų. Tai puikaus juvelyrų darbo rezultatas. Ženklai eiliniams buvo gaminami iš bronzos, o karininkams iš sidabro.
Ženklai, pagaminti iš aukso, sutinkami labai retai. Muziejininkai labiausiai domisi su Lietuva susijusiais ženklais. Tarp pastarųjų yra ir
Vilniaus karo mokyklos ženklai.
Vilniaus
karo mokykla buvo įsteigta carizmo laikais, 1864 m. spalio 29 d. Iš pradžių ji vadinosi Vilniaus pėstininkų junkerių mokykla. Mokėsi 200
junkerių, o nuo 1874 m. - 300 junkerių. Mokslas trukdavo 2 metus. 1877–1878 m. rusų–turkų karas pareikalavo didesnių laidų. 1877 m. buvo
išleisti 134 žmonės, 1878 m. gegužės mėnesį - 122 ir gruodžio mėnesį - dar 69 žmonės. Baigiantis karui prie mokyklos buvo atidarytas karininkų
kursas, skirtas 37 praporščikams, gavusiems šį laipsnį karo metu. Nuo 1901 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus mokykloje įkurtos trys klasės. 1904 m.
rugpjūčio 9 d. buvo išleista pirmoji junkerių karininkų laida, o ne papraporščikų (iki 1880 m. vadinosi portupėjai-junkeriai) kaip buvo iki
tol. Mokykla buvo išplėsta iki 400 junkerių. 1910 m. rugsėjo 1 d. mokykla gavo karo mokyklos pavadinimą1.
Paskutinis Vilniaus karo mokyklos viršininkas buvo gen. ltn. Borisas Adamovičius (1870-1936 Sarajeve)2.
Mokykla buvo įsikūrusi tuometiniame Vilniaus priemiestyje Pohuliankoje – pastate, kuris šiuo metu priklauso Vilniaus universitetui. Vykstant I
pasauliniam karui ir vokiečiams priartėjus prie Vilniaus, karo mokykla 1915 m. evakuota į Poltavą. Kartu buvo evakuotas ir mokyklos archyvas.
1912 m. Vilniaus karo mokykla išleido savo auklėtinių, šv. Jurgio (šv. Georgijaus) ordino kavalierių, žygdarbių atmintinę.
Atmintinėje yra dešimties šv. Jurgio ordino kavalierių pavardės: M. Širinskio, V. Vitorskio, M. Burnevičiaus, M. Kosyrevo, A. Sprinco, F.
Krūminio, J. Jerofejevo, G. Simonenkovo, G. Jerofejevo, V. Mackūno. Taip pat aprašomi nuopelnai, už kuriuos jie apdovanoti šv. Jurgio ordinu
3.
Vilniaus karo mokykla turėjo dviejų rūšių ženklus. Mokyklos auklėtiniai kadetai nešiojo apskritus
žetonus, o baigusiems buvo įteikiami kryžiaus formos ženklai.
Vilniaus karo mokyklos kadeto ženklas
Sidabras, emalis, Ø 38 mm
Priesagas. Viršuje kilpelė ir grandinėlė
V. Krivcovo katalogo duomenimis, ženklas įsteigtas 1910 m., nešiotas kairėje krūtinės pusėje ant grandinėlės
4.
Ženklo aprašymas
Aversas. Juodo emalio fone virš spindulių reljefinis sidabrinis Vytis. Aplink mėlyname fone devizas: „ВИЛЕНЕЦЪ ОДИНЪ В ПОЛЕ И
ТОТЪ ВОИНЪ“ (Ir vienas vilnietis kovos lauke yra karys). Viršuje spindulių apgaubtas Rusijos herbas - Erelis.
Reversas. Viduryje, mėlyno emalio fone, pavaizduota spinduliai ir 7 sidabrinės žvaigždutės (Didieji
Grįžulo ratai). Aplink žiede užrašytas palinkėjimas kadetui: „КЪ
ВЫСОКОМУ И СВЕТЛОМУ ЗНАЙ ВЕРНЫЙ ПУТЬ“ (Į kilnumą ir šviesą žinok
teisingą kelią). Viršuje spindulių apgaubtas Rusijos herbas - Erelis.
Vilniaus karo mokyklos kadeto ženklas yra retai sutinkamas net ir privačiose kolekcijose. Kadeto ženklą į Lietuvos nacionalinį
muziejų prieš dešimtmetį buvo atnešęs parodyti Juozas Gailiūnas iš Josvainių. Ženklo aversas aptrintas. Ponas J. Gailiūnas maloniai leido šį
ženklą nufotografuoti. Dar vienas kadeto ženklas saugomas privačioje kolekcijoje Kaune. Jis buvo eksponuotas 2001 m. spalio mėnesį Kaune –
Ryšių istorijos muziejuje parodoje, skirtoje rusų kultūros dienoms Lietuvoje.
Vilniaus karo mokyklos kadeto ženklas V. Krivcovo kataloge taip pat pažymėtas kaip retas ir turi vieną „R“ raidę (kat. Nr.
966).
Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklas
1915 m. laida
Bronza, emalis, 41x41 mm, masė 27,60 g , be priesago 22,77 g (LNM M-3093)
Priesagas – veržlelė iš žalvario, 29 mm skersmens su dviem kilpelėmis. Apatinėje dalyje įmušta gamintojo ženklelis: „ЭДУАРД“.
Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklas patvirtintas 1915 m. vasario 27 d. Ženklo eskizas publikuotas J. Ševeliovos parengtame
kataloge, skirtame Rusijos ženklams nešiojamiems ant krūtinės5.
Ženklas iš kitų išsiskiria originaliai užrašyta legenda – tekstas iškaltas briaunoje. Ženklas graikiško kryžiaus formos. Graikiško kryžiaus
formos buvo ir pėstininkų praporščikų mokyklų ženklas, 8-ojo pėst. Estijos pulko, 48-ojo pėst. Odesos pulko, 63-ojo pėst. Ugličo pulko,
117-ojo pėst. Jaroslavlio pulko, 3-ios kalnų baterijos 3-ojo Suomijos šaulių artilerijos diviziono ženklai.
Ženklo aprašymas
Ženklą sudaro keturių vienodų galų kryžius (graikiškasis). Kryžiaus galai padalyti į balto ir juodo emalio laukus. Viršutinėje
dalyje, juodame lauke, auksinė Aleksandro II monograma. Baltame lauke - auksinė Nikolajaus II monograma. Ženklo viduryje juodame fone
sidabrinis Vytis. Virš jo 8 žvaigždutės. Kryžiaus briaunoje mokyklos devizas: „КЪ ВЫСОКОМУ И СВЕТЛОМУ ЗНАЙ ВЕРНЫЙ ПУТЬ. ВИЛЕНЕЦЪ ОДИНЪ ВЪ ПОЛЕ
И ТОТЪ ВОИНЪ“ (Į kilnumą ir šviesą žinok teisingą kelią. Ir vienas vilnietis kovos lauke yra karys).
Ženklai buvo sidabriniai6 ir bronziniai7.
Ženklus užsakydavo gaminti dirbtuvėse. Nuo sumokėtų pinigų sumos priklausė iš kokio metalo (bronzos ar sidabro) bus pagamintas ženklas8.
Vienas Vilniaus karo mokyklos baigimo sidabrinis paauksuotas ženklas yra saugomas privačioje kolekcijoje Kaune. Jį buvo galima pamatyti 2001
m. spalio mėnesį Kaune–Ryšių istorijos muziejuje parodoje, skirtoje rusų kultūros dienoms Lietuvoje. Ženklą nešioti gaudavo tiktai baigę visą
mokyklos kursą. Tokią pat teise galėjo naudotis karininkai ir pareigūnai, priklausę „Rusijos imperijos rangų tabelio“ klasėms ir turėję etatų
Vilniaus karo mokykloje.
1917 m. laida
1917 m. Rusijoje nuvertus carą Nikolajų II, valdžią paėmė Laikinoji vyriausybė. Šis įvykis turėjo įtakos Vilniaus karo
mokyklos ženklo pasikeitimui. Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklo viršutinėje kryžmoje buvo panaikintos Aleksandro II ir Nikalojaus II
monogramos, o virš Vyties vietoje 8 žvaigždučių liko 2 žvaigždutės. Ženklai buvo sidabriniai ir bronziniai
9.
Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940 m.)
Rusijos apdovanojimų nešiojimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 m. buvo reglamentuotas. Iš buvusios
Rusijos imperijos ordinų ir medalių bei kitų pasižymėjimo ženklų 1929 m. buvo leista nešioti tik šv. Jurgio kryžiaus ordiną bei jo medalį10.
Norminių aktų apie Rusijos karo mokyklų baigimo ženklų nešiojimą nepavyko rasti. Iš fotografijų matyti, kad Lietuvos karininkai prie
lietuviškų karinių uniformų segėsi Rusijos karo mokyklų ženklus, taip pat ir Vilniaus karo mokyklos. Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklas
buvo nešiojamas iki Lietuvos okupacijos 1940 m.
Lietuvos karininkai, nešioję Vilniaus karo
mokyklos baigimo ženklą:
1. Generolas Kazys Ladiga (1893-1941). Fotografijos: 1. Gaigalienė L. Lietuvos valstybinė vėliava Gedimino kalne. V.: LNM,
1998. P. 28, iš Lietuvos vaizdo ir garso archyvo; 2. Kavaliauskas V. Už nuopelnus Lietuvai. V., 2003. T. 2. Il. 1795 (K. Ladiga
nusifotografavęs su generolu S. Žukausku ir Čekoslovakijos pasiuntiniu Lietuvoje J. Galia po Čekoslovakijos karo kryžiaus įteikimo
ceremonijos).
2. Generolas Julius Čaplikas (1888-1941). Fotografijos: 1. Gaigalienė L. Lietuvos valstybinė vėliava Gedimino kalne. V.: LNM,
1998. P. 31, iš Lietuvos vaizdo ir garso archyvo; 2. Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas. K., 1933. P. 172; tokia
pati: Kavaliauskas V. Už nuopelnus Lietuvai. V., 2001. P. 375.
3. Generolas-leitenantas Petras Kubiliūnas (1894-1946) baigė Vilniaus karo mokyklą 1914 m. Fotografijos: 1. Lietuvos
karininkai, studijuojantys Prahoje. 1926 m. Pirmas iš kairės sėdi pulk. P. Kubiliūnas, antras karo atašė pulk. B. Giedraitis, trečias pulk.
leit. J. Jackus, II eilėje pirmas iš kairės majoras J. Kibirkštis, majoras L. Butkevičius ir majoras V. Žadeika. LNM ATV 16910; 2. Karo mokslų
draugijos Centro valdyba. P. Kubiliūnas sėdi antras iš kairės. LNM ATV 17840.
4. Pulkininkas Viktoras Giedrys (1894-1955). Fotografija: Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas. K.,
1933. P. 172, tokia pati: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. V., 2003. T. 3. P. 180.
5. Pulkininkas Pranas Bizonas (1882-1958). Fotografija: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. V., 2002. T. 2. P. 189.
6. Pulkininkas Liudas Butkevičius (1881-1963) Vilniaus karo mokyklą baigė Poltavoje11.
Fotografija: Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyriaus II laidos ir Intendantų skyriaus I laidos albumas. 1937. LNM ATV
22069; tokia pati: Kavaliauskas V. Už nuopelnus Lietuvai. V., 2001. P. 133; Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. V. 2002. T. 2. P. 247.
7. Pulkininkas Jonas Acus Acukas. Fotografijos: 1. 1921 m. LNM ATV 17847; 2. Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio
štabo skyriaus II laidos ir Intendantų skyriaus I laidos albumas. 1937. LNM ATV 221109.
8. Pulkininkas Pranas Saladžius (1893-1965). Fotografija: Kardas. 1936 m. Nr. 23. P. 621.
9. Pulkininkas leitenantas Zenonas Baltušauskas (Baltušis) (1892-1973) Vilniaus karo mokyklą baigė 1913 m. Fotografija:
Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. V., 2002. T. 2. P. 131.
10. Pulkininkas leitenantas Sergijus Bukevičius (1888-1975). Fotografija: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. V., 2002.
T. 2. P. 228.
11. Pulkininkas leitenantas Stasys Zaskevičius. Fotografija: Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas.
K., 1933. P. 175.
12. Majoras Petras Grinkevičius (1893-1937) Vilniaus karo mokyklą baigė 1916 m. Fotografija: Lietuvos kariuomenės karininkai
1918-1953. V., 2003. T. 3. P. 227.
13. Majoras Motiejus Karaša. Fotografijos: 1. Lietuvos gaisrininkas. 1932 m. sausis. Nr. 1. P. 17; 2. Ugniagesis. 1936 m.
rugsėjis Nr. 9. P. 28; 3. Kavaliauskas V. Už nuopelnus Lietuvai. V., 2003. T. 2. Il. 1717
14.
9-ojo pėst. Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulko majoras Jonas Išlinskas su DLk Gedimino IV laipsnio ordinu ir Vilniaus karo mokyklos baigimo
ženklu. Marijampolė. 1928 m. spalio 12 d. LNM Ft 1298.
15. 1-ojo pėst. Gedimino pulko majoras Antanas Pošiūnas. Fotografija: Kavaliauskas V. Už nuopelnus Lietuvai. V., 2003. T. 2.
Il. 636.
16. Trakų rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vladas Žutautas. 1936 m. Fotografija: Kavaliauskas V. Už nuopelnus Lietuvai.
V., 2003. T. 2. Il. 1642.
17. Neatpažintas karininkas. Fotografija: Kavaliauskas V. Už nuopelnus Lietuvai. V., 2003. T. 2. Il. 490.
Karininkai, kurie baigė Vilniaus karo mokyklą iki 1915 m., nešiojo ženklą būdingą visoms Rusijos karo mokykloms. Šią mokyklą
taip pat baigė generolas Silvestras Žukauskas (1887)12,
generolas-leitenantas Konstantinas Žukas (1910)13,
generolas Stasys Nastopka14, generolas Pranas
Tamašauskas15, generolas Pranas Liatukas (1903-1905)16,
pulkininkas Pranas Jackevičius17.
Nepriklausomos Lietuvos karinė spauda nepamiršdavo paminėti ir kitų žymių karininkų, baigusių Vilniaus karo mokyklą. Tarp jų
buvo ir latvių: generolas Robertas Dambitis (mokėsi 1900-1902)18,
generolas Karlis Gopperis (mokėsi 1894-1896)19. Gen.
Krišjanis Berkis, gen. Oskaras Dankers, gen. Ruškevics, gen. Skrapcis, pulk. Lulaks Vilniaus karo mokyklą baigė 1906 m.
20
Vilniaus karo mokyklos baigimo ženklo kaina
Vienas iš eksponato vertės požymių yra
jo kaina. Lietuvos nacionalinis muziejus 1915 m. laidos ženklą 1995 m. įsigijo iš Vilniaus universiteto Technikos salono „Unitechas“. 1998 m.
firmos „Maldis“ antikvarinėje parduotuvėje Vilniuje Stiklių gatvėje Vilniaus karo mokyklos baigimo bronzinis 1915 m. laidos ženklas kainavo
900 litų.
V. Krivcovo kataloge nurodytos tokios kainos - ženklas su Nikalojaus II ir Aleksandro II monogramomis (1915 m. laida):
sidabrinio kaina 250-300 JAV dolerių, bronzinio kaina 120-150 JAV dolerių (kat. Nr. 287); ženklas be monogramų (1917 m. laida): sidabrinio
kaina 300-350 JAV dolerių, bronzinio kaina 150-180 JAV dolerių (kat. Nr. 288). Katalogo sudarytojas V. Krivcovas įspėja, kad gali būti tiek
1915 m. laidos, tiek 1917 m. laidos ženklų kopijų.
Vilniaus karo mokyklos baigimo bronzinis 1915 m. laidos ženklas buvo parduodamas Gerhardo Hiršo aukcione Miunchene. Pirmą
kartą pasiūlytas 2000 m., pradinė kaina 275 Vokietijos markės21.
Antrą kartą pasiūlytas 2002 m. Sprendžiant pagal iliustraciją, atrodo tas pats ženklas. Pradinėo kaina 100 eurų22.
Abu kartus nurodyta ženklo būklė „beveik veidrodinis paviršius“, o ženklo retumas pažymėtas viena „R“ raide.
Kiti su Lietuva susiję Rusijos kariniai ženklai
Be
Vilniaus karo mokyklos Lietuvoje buvo ir karinių dalinių ženklų: leibgvardijos Lietuvos pulko, 5-ojo Lietuvos ulonų pulko, 7-ojo Žemaitijos
grenadierių pulko, 51-ojo Lietuvos pėstininkų pulko, 52-ojo Vilniaus pėstininkų pulko, 169-ojo Naujųjų Trakų pėstininkų pulko, Kauno tvirtovės
įgulos artilerijos pulkų.
NUORODOS
1 Военная
энциклопедия. Издание Ситина. Санкт-Петербург, 1912.
Т. 6. С. 365
2 Kardas. 1936. Nr. 9. P. 230
3 Памятка о
подвигахъ георгиевскихъ кавалеровъ виленцевъ. Вильна, 1912 (LNM biblioteka)
4 Кривцов В. Д.
Аверс Нр 3. Царские награды, знаки,
жетоны и атрибутика. Москва, 1997. Nr. 966
5 Шевелева
Е. Н. Нагрудные знаки русской армии. Санкт-Петербург, 1993. С. 173
6
Кривцов В. Nr. 287
7
Шевел ева
Е. Н. С. 101; Кривцов В. Д.
Nr. 287. Nenurodant metalo ženklas publikuotas: Спасский
И. Г. Иностранные и русские ордена до 1917 года. Ленинград. 1963. С. 125
8
Rusijos faleristikos tyrinėtojo p. Vladimiro Kakoškino
informacija
9
Кривцов В. Д. Nr. 288
10 Įsakymas
kariuomenei Nr. 27. § 4. 1929 m. kovo 27 d.
11
Kardas. 1937. Nr. 24. P. 568
12 Surgailis G.
Lietuvos kariuomenės vadai. V., 1992. P. 8
13 Žukas V. Pociūnas A. Lietuvos Respublikos
kariuomenės vadai 1918-1940. Be datos
14 Kardas. 1938.
Nr. 21. P. 474
15 Kardas. 1928.
Nr. 4-5. P. 80
16 Surgailis G.
P. 38
17
Karys. 1938. Nr. 35. P. 979
18
Kardas. 1940. Nr. 1. P. 31
19
Karys. 1933. Nr. 11. P. 217
20
Kardas. 1936. Nr. 8. P. 219
21
Münzen und Medaillen. Auktion 212. 22-24 November 2000. Münzenhandlung
Gerhard Hirsch Nachfolger, München. Nr. 2207
22
Münzen und Medaillen. Auktion 220. 21-22 Februar 2002. Münzenhandlung Gerhard Hirsch Nachfolger,
München. Nr. 2984
;)
;)
iliustr.jpg','');)
;)
;)
;)
;)
;)
;)
;)