LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIAI. NR. 3

PROF. P. AVIŽONIO IR GYD. J. STAUGAIČIO RINKINIAI

LIETUVOS MEDICINOS IR FARMACIJOS ISTORIJOS MUZIEJUJE

 Asta Lignugarienė, Rolandas Minevičius

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus

 

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje (LMFIM) saugomi gausūs dviejų XIX a. antrosios pusės lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvių bei nepriklausomos Lietuvos respublikos (1918–1940 m.) veikėjų prof. Petro Avižonio ir gyd. Jono Staugaičio rinkiniai. Šio darbo tikslas pristatyti ir apžvelgti minėtų rinkinių struktūrą, išskirti retesnius eksponatus, įvertinti jų svarbą bei numatyti tolesnes minėtų rinkinių tyrimo galimybes.

Petras Avižonis (1875–1939) – medicinos profesorius, aktyvus lietuvių kalbos puoselėtojas ir platintojas. Gimė Pasvalyje, 1894 m. baigė Mintaujos gimnaziją. 1895–1897 m. studijavo Peterburgo universiteto matematikos–gamtos fakultete, 1900 m. baigė Dorpato universiteto medicinos fakultetą. Specializavosi akių ligų srityje. Dirbo gydytoju Ariogaloje, Žagarėje. 1914 m. Dorpato universitete apgynė medicinos daktaro disertaciją. I pasaulinio karo metu dirbo fronte, vėliau Maskvos ligoninėse. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1920 m. vadovavo Karo ligoninės Akių ligų skyriui, vėliau dirbo Raudonojo kryžiaus draugijos ligoninės Akių ligų skyriaus vedėju. Dėstė akių ligų kursą Aukštųjų kursų Medicinos skyriuje. Nuo 1921 m. buvo šio skyriaus vedėju. 1922–1923 m. ėjo LU MF dekano, 1924–1925 m. LU prorektoriaus, 1925–1926 m. LU rektoriaus pareigas.

Lituanistinė P. Avižonio veikla prasidėjo Mintaujos gimnazijoje, lotynų kalbos mokytojo J. Jablonskio dėka. 1890 m. drauge su kitais P. Avižonis įsteigė lietuvių mokinių Kūdikio draugiją, kurios tikslas – mokytis lietuvių kalbos ir istorijos, ugdyti tėvynės meilę bei tautinį supratimą. Nuo 1895 m. rašė į „Varpą“, „Ūkininką“, „Naujienas“. Studijuodamas Peterburge, vėliau Dorpate, palaikė glaudžius ryšius su J. Jablonskiu. Būtent tuo metu, pastebėjus, kad skirtingų tarmių lietuviams sunkiai sekasi kaityti įvairias kalbos dalis, P. Avižoniui kilo mintis sudaryti Lietuvių kalbos gramatiką. Vadovaudamasis K. Jauniaus „Lietuvišku kalbamoksliu“ bei vokiečių kalba parašyta F. Kuršaičio lietuvių kalbos gramatika, parengė konspektą, kuriame pateikė kaitymo pavyzdžius be jokių taisyklių. Pataisymus ir pastabas minėtam darbui pateikė J. Jablonskis, kiek vėliau V. Kudirka. 1899 m. ši „gramatikėlė“ tuometinių Peterburgo studentų V. Sirutavičiaus ir A. Smetonos buvo atspausdinta hektografu. 1901 m. po bendrų pataisymų išleista P. Avižonio ir J. Jablonskio parengta Petro Kriaušaičio „Lietuviškos kalbos gramatika“. Vėliau P. Avižonis padėjo J. Jablonskiui redaguoti A. Juškos žodyno antrąjį sąsiuvinį, paruošti lietuvių kalbos sintaksę.

Nepriklausomoje Lietuvoje P. Avižonis taip pat rūpinosi kalbos reikalais. Nuo 1925 m. uoliai dalyvavo Lietuvių kalbos draugijos veikloje. Talkino K. Būgai, vėliau P. Balčikoniui ruošiant „Lietuvių kalbos žodyną“. Reikšmingi P. Avižonio nuopelnai kuriant lietuvišką medicinos terminiją, ypač oftalmologijos. Kalbininkas P. Skardžius jį taip apibūdino: „jis buvo vienintelis medikas, kuris kalbos dalykais, galima sakyti, sirgte sirgo“. Muziejuje saugomas pirmas lietuviškas akių ligų vadovėlis – P. Avižonio „Akių ligų vadovas“, kuriuo ilgus metus naudojosi VDU studentai. Šis leidinys pateikė norminėje kalboje įsitvirtinusius oftalmologijos ir kitų medicinos šakų terminus, pavyzdžiui: tinklainė, vokai, akiduobė, lęšiukas, užkratas, rega ir kt. Tačiau profesorius ne iš karto nebuvo patenkintas sudarytais terminais. Dėl nuolatinio taisymo daugelį vadovo puslapių teko perrinkti iš naujo. Sakoma, kad dėl to iš 10 000 litų autoriaus honoraro Medicinos fakultetas išskaitęs net 8 000 litų.

Prof. P. Avižonio istorinį palikimą, saugomą LMFIM, sudaro kelios eksponatų grupės. Didžiausia grupė – medicininėje praktikoje naudoti 6 prietaisai, 30 instrumentų, keli medicininiai indai bei su gydymo praktika susiję asmeninio naudojimo daiktai. Šiuos eksponatus 1999 m. muziejui dovanojo profesoriaus sūnus Jonas–Saulius Avižonis. Tai mikroskopas „OTTO HIMLER“, lęšių rinkinys, naudotas akinių parinkimui, prizmių rinkinys žvairumo diagnostikai ir korekcijai, akių gydytojo praktikoje naudoti instrumentai – žirklės, pincetai, kabliukai.

Profesoriaus fotoarchyve – penki 1904–1938 m. laikotarpio portretai, seniausias darytas S. Šmuilovo Šiauliuose 1904 m. Vertingos Lietuvos universiteto (dabar VDU) laikotarpio fotografijos, kuriose užfiksuoti 1922–1939 m. rektorato, Medicinos fakulteto administracijos bei Raudonojo kryžiaus ligoninės Akių klinikos veiklos momentai. Muziejuje saugomi 1915–1933 m. artimiesiems siųsti atvirlaiškiai bei 1937 m. profesoriaus rašytas akinių receptas.

Jonas Staugaitis (1868–1952) – gydytojas, artimas V. Kudirkos ir prezidento K. Griniaus bičiulis, vienas iš valstiečių liaudininkų partijos lyderių, III Seimo pirmininkas. Gimė Omentiškių kaime, Pažerių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Baigęs Marijampolės vyrų gimnaziją, išvyko į Varšuvą studijuoti medicinos. Varšuvoje aktyviai įsitraukė į lietuvių studentų būrelio veiklą. 1889 m. šios organizacijos pastangomis Varšuvoje buvo išleistas pirmasis „Varpo“ numeris. „Varpe“ ir jo priede „Ūkininkas“ studijų metais iki 1893 m. J. Staugaitis įvairiais slapyvardžiais publikavo apie 20 straipsnių (nemažai iš agronomijos srities). 1893 m. baigęs mokslus ir atlikęs praktiką Varšuvos ligoninėse, 1894 m. pradžioje atvyko į Šakius pavaduoti sergančio V. Kudirkos. Gydytojo praktika šiame mieste J. Staugaitis vertėsi 20 metų su pertraukomis, nes teko dalyvauti Rusų-japonų bei I pasauliniame kare.

Gydytojo J. Staugaičio, ilgamečio Kauno medicinos draugijos (KMD) pirmininko ir žurnalo „Medicina“ vyriausiojo redaktoriaus, rinkinio didžiąją dalį sudaro dokumentinė medžiaga. Tai rankraščiai, asmeniniai dokumentai, jo parengti įvairių visuomeninių organizacijų dokumentai, įstatų projektai, KMD vardu rašyti oficialūs raštai bei raštai, siųsti žurnalo „Medicina“ redakcijai. Tarp asmeninių dokumentų seniausias ir įdomiausias 1917 m. kovo mėnesį sudarytas ir vėliau tęstas gydytojo tarnybinis lapas, iliustruojantis J. Staugaičio profesinę veiklą 1893–1918 m. Taip pat rinkinyje saugomos dvi autobiografijos: viena iš jų, nedatuotas juodraštinis variantas su pataisymais lietuvių kalba, rašyta paties J. Staugaičio, antroji – sovietmečiu 1946 m. mašinėle rusų kalba spausdinta, pritaikyta sovietinei konjunktūrai. Pastaroji, matyt,  rašyta prieš suteikiant 1946 m. gruodžio mėnesį  J. Staugaičiui LTSR nusipelnusio gydytojo vardą. Šį įvykį patvirtinantis raštas ir LTSR nusipelnusio gydytojo pažymėjimas saugomi muziejuje.

Aktyvią visuomeninę J. Staugaičio veiklą iliustruoja Lietuvos medicinos draugijos dokumentai: „Medicinos“ žurnalui sudaryti apskričių gydytojų medicinos personalo sąrašai, sutartis su VDU Medicinos fakultetu dėl žurnalo „Medicina“ leidimo, korespondencija, siųsta KMD nariams. J. Staugaitis neapsiribojo viena profesine organizacija – kartu su P. Avižoniu jis buvo ir Lietuvos gydytojų sąjungos steigėjas bei Lietuvos gydytojų rūmų idėjos iniciatorius. Yra išlikę keli Gydytojų rūmų įstatymo projekto variantai. Muziejus saugo keletą originalių J. Staugaičio bei KMD nuotraukų: Valstybinės Kauno ligoninės personalas 1922 m., Kauno medicinos draugijos valdyba 1934 m.

 J. Staugaičio gydytojo praktikoje naudoti daiktai ir instrumentai gauti 1979 m. iš žymios gydytojos A. Ambraziejūtės–Steponaitienės: tai metalinis stetoskopas, žirklės, špateliai, pincetai, iš viso 28 eksponatai.

J. Staugaičio veiklos pėdsakų esama ir kituose muziejaus rinkiniuose.  Profesoriaus V. Kuzmos rinkinyje saugomas J. Staugaičio redaguotas V. Kuzmos darbas „Skausmas ir skausmų malšinimo būdai bei priemonės chirurgijoje“. Vartant šį redaguotą rankraštį nesunku pastebėti, kaip redaktorius siūlė lietuvinti lotyniškus medicininius terminus. Taip pat ieškojo tikslesnių lietuviškų pavadinimų – kraujo indus siūlė vadinti kraujagyslėmis, paraližuotę – paralyžiumi, anglies dioksidą – anglies dvideginiu, pulsą – tvinksniu.

Pristatyti prof. P. Avižonio ir gydytojo J. Staugaičio rinkiniai pirmiausia svarbūs medicinos praktikos bei medicinos mokslo istorijos tyrimams. Jie taip pat gali būti naudingi kalbotyros, ypač medicinos mokslo terminijos raidos studijoms. Tiek prof. P. Avižonis, tiek gyd. J. Staugaitis nemenkai prisidėjo prie aukštojo mokslo Kauno mieste raidos. Būtent šios srities tyrimams yra svarbi rinkiniuose saugoma dokumentinė ir ikonografinė medžiaga. Dokumentinė rinkinių dalis taip pat teikia nemaža įdomių faktų apie tarpukario Lietuvos (1918–1940 m.) visuomeninių organizacijų veiklą.