<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

 

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2005 m. Nr. 1–2 / Rytai–Vakarai

NAUJI MUZIEJAI, EKSPOZICIJOS

Rytų menas Kazio Varnelio muziejuje
 
Žydrūnas MIRINAVIČIUS
Kazio Varnelio namai-muziejus
 

Kakemono „Kinų imperatorius“.
Kinija, XVIII a. Tapyba tušu ant ryžių popieriaus. L. Valužienės nuotr.

Vilniaus Senamiesčio centre įsikūrusio Kazio Varnelio namų-muziejaus skliautai globia kolekcijas, prof. Kazio Varnelio surinktas per pusšimtį metų, jo pragyventų Jungtinėse Amerikos Valstijose. 33-jose muziejaus salėse eksponuojama senųjų baldų kolekcija, Vakarų Europos skulptūra, grafika ir tapyba, majolika ir porcelianas, istoriniai portretai, žemėlapiai; dar tris sales užima biblioteka, turtinga retų leidinių ir senosios lituanikos. Šį margą muziejų vienija eksponatų kokybė: kiekvienas jų yra geros būklės, charakteringas istorinio stiliaus ar epochos atspindys. Tokiu būdu muziejuje išsamiai atskleidžiama Vakarų kultūros ir dailės istorija, skirtingi stiliai, epochos, regionai.
Tačiau šalia Vakarų pasaulio šiame muziejuje atrandame ir egzotiškuosius Rytus: trijose salėse eksponuojama Rytų meno kolekcija yra viena didžiausių Lietuvoje. Čia atsiskleidžia mums menkai pažįstama kultūra. Japonų ir kinų grafika, tapyba, šilko siuvinėjimai, porcelianas, baldai, taikomosios dailės pavyzdžiai – visa tai iliustruoja rytietiškosios estetikos, kultūros ir religijos, meno ir amato savitumą. Muziejaus salėse eksponuojama per 60 eksponatų, bibliotekoje visa lentyna knygų skirta rytietiškajai kultūrai.
Tik įžengus į pirmą oriento kolekcijos salę, lankytoją pasitinka chrestomatinis simbolis – bronzinė Budos, būdinga poza sėdinčio ant lotoso žiedo, statula. Tai savotiškas įvadas į rytietiškos kultūros pasaulį. Viena charakteringiausių Rytų meno sričių, vakarietiškojo modernizmo aušroje stipriai veikusi Europos dailininkų kūrybą, buvo grafika. Tai spalvoti medžio raižinių atspaudai ant ryžių popieriaus, sukurti ukijo-ė mokyklos dailininkų. Ši tapybos ir medžio raižinio tradicija, ypatingai suklestėjusi XVIII–XIX a. Japonijoje, sukūrė savitą stilių, pasižymintį ekspresyvia ir virtuoziška juodų kontūrų linijų grafika, lakonišku spalviniu sumanymu (iki XVIII a. vidurio kompozicijoje pakakdavo dviejų spalvų – dažniausiai raudonos ir mėlynos arba žalios), dekoratyvia draperijų ornamentika, itin mėgstamais legendų motyvais. Vieno geriausių šios mokyklos dailininkų Utagawos Toyokuni (1769-1825) kūryba pristatoma dviem graviūromis, sukurtomis senųjų legendų temomis bei aktoriaus su lėle rankoje portretu – itin šio dailininko mėgta tema. Taip pat eksponuojama ukijo-ė dailininkų sukurta knyga – senųjų legendų iliustracijos, įrišdintos į vientisą bloką.

K. Varnelio Rytų meno kolekcijos ekspozicijos fragmentas. L. Valužienės nuotr.

Rytų tapyba šioje kolekcijoje pristatoma kinų ir japonų kūriniais. Tai charakteringi kakemono – vertikalios kompozicijos, dauguma jų – peizažai, tapyti tušu ant ryžių popieriaus ar šilko. Vienas gražiausių ir charakteringiausių–„Kalnų peizažas su šventykla“, sukurtas neidentifikuoto XV a. japonų tapytojo: poetiška, minimalistinė, kupina erdvės ir oro kompozicija, nutapyta lengvais skiesto juodo tušo potėpiais ant ryžių popieriaus, paklijuoto ant šilko. Šalia matome ir spalvingą tapybos ant šilko pavyzdį – „Kalnų peizažą su upokšniu“, nutapytą spalvotu tušu nežinomo XIX a. kinų tapytojo. Visose kompozicijose yra kaligrafinis įrašas, dažniausiai poetiškas pavadinimas arba poezijos eilutė. Pavyzdžiui, XIX a. nežinomo kinų dailininko nutapytas žydinčios slyvos šakelės motyvas su įrašu: „Kai gėlės žydi, ateina laimė“.
Kinų imperatoriaus ir jo žmonos portretais pristatomas mažiau mums pažįstamas žanras – paradinis portretas: dvi figūros, sėdinčios sostuose, nežinomo XVIII a. kinų dailininko nutapytos spalvotu tušu ant ryžių popieriaus. Šios impozantiškos, statiškos figūros ne tiek perteikia realius portretus, kiek užkoduota simbolių kalba išreiškia imperatoriškąją jų prigimtį: drakonas po kojomis, itin spalvinguose ir ornamentuotuose apdaruose – gervės, saulės ir mėnulio, dangaus simboliai. Tačiau vienas vertingiausių kakemono šioje kolekcijoje – didžioji kompozicija „Budos šventė“, sukurta XIV a. Kinijoje. Joje atskleidžiama budizmo esmė. Tai atskiri medžio raižiniai, sudėti į vientisą kompoziciją ir atspausti ant ryžių popieriaus bei ištapyti spalvotu tušu. Kompozicijos dalyje pavaizduotas Buda, aplink jį atskiromis dalimis vaizduojamos Gautamos stebuklų ir legendų scenos. Apatinėje dalyje įkomponuota krikščioniškajam pasauliui pažįstama pragaro scena – liepsnas kurstantys velniai ir nusidėjėlių pilni dervos katilai.

Porcelianinė vaza, tapyta spalvota glazūra. Kinija, XIX a.

Savita Rytų kultūros atmaina – kaligrafija, balansuojanti tarp perskaitomo rašmens ir simboliško, estetinį pasigėrėjimą keliančio ornamento. K. Varnelio muziejaus ekspozicijoje išsiskiria 16 ryžių popieriaus lakštų, ant kurių XVII a. pradžios žymus tapytojas ir kaligrafas Shokado išrašė poetinį tekstą. Savitai sudėti lakštai kuria vientiso meno kūrinio įvaizdį.
Rytų taikomoji dailė pakeri tuo, kad čia viename kūrinyje neatsiejamai susilieja meninė idėja, estetikos samprata, kompozicija ir tobula meistrystė, amato išmanymas. Vienas įstabiausių to įrodymų – K‘ang Hsi periodu (XVII a. pabaiga) ant šilkinio audeklo aukso siūlais išsiuvinėta gamtos scena, kerinti virtuozišku lapijos ir paukštelių išsiuvinėjimu, neužmirštant net tarp jų zyziančių uodų. Dar vienas siuvinėjimo pavyzdys – Kinijos imperatoriaus rūmų tarnautojo „mandarino“ šilkinis drabužis, gausiai išsiuvinėtas gėlėmis ir ornamentais.
Tobula meistryste išsiskiria raižyto lako technika sukurtos dėžutės: ant medinio pagrindo daugybe sluoksnių liejamas lako medžio (ch‘i shu) sulos pagrindu pagamintas lakas, kuris nudžiūvęs išraižomas, ir tokiu būdu sukuriamas smulkus ir gana aukšto reljefo piešinys. Varnelio kolekcijoje eksponuojamos dvi raudono lako dėžutės ir stalelis, ištisai padengtas dvispalviais lako raižiniais. Laku dengta ir XVIII a. Kinijoje pagaminta širma, tačiau lakas čia lygus, jo tamsiame fone išryškėja reljefinės iš dramblio kaulo išdrožtos figūros, perlamutro inkrustacijos; charakteringa, kad kitoje jos pusėje kaligrafiškai išrašytos sentencijos: „Slyva dovanoja šimtą laimių“, „Bambukas neša ramybę“ ir pan.
Dar vienas mums menkai pažįstamos technikos pavyzdys – pertvariniu (cloisonne) emaliu dengtas indas. Šalia eksponuojami bronzos liejiniai: indas vynui laikyti hu, ritualinis trikojis indas ding (pastarųjų forma ir ornamentika susiformavo prieš 3 tūkst. metų), urna, išsiskirianti ypatingai kruopščiai išlietomis detalėmis – gervėmis, augmenija. Rafinuotu skoniu ir puikia meistryste žiba dvi vėduoklės: viena jų stebina dramblio kaulo kiaurapjūviais raižiniais, kita – smulkiais šilko siuvinėjimais.

Širma, inkrustuota dramblio kaulu, jaspiu
ir perlamutru. Kinija, XVIII a.

Porcelianas, viena iš taikomosios dailės rūšių, yra tapęs kone Rytų amatininkystės simboliu. K. Varnelio muziejuje gausu Kinijoje ir Japonijoje sukurtų įvairios paskirties porceliano indų bei skulptūrėlių. Dalis jų sukurta XVII–XVIII a., dalis – XIX a. ir buvo skirta eksportui į Vakarus. Porcelianas yra gausiai tapytas spalvotomis glazūromis; dauguma indų yra puošti legendų scenomis, pavyzdžiui, Kinijos XIX a. Chien Lung šventyklos vazos. XIX a. Kinijos vazą puošia spalvinga, kupina judrių figūrų scena, su kaligrafiniu įrašu „Gerbk dangų, mylėk žemę“.
Vienas ankstyviausių porceliano pavyzdžių – XVII a. Kinijoje sukurtas dubuo, kurio juodame fone pavaizduoti ryškiaspalviai gėlių ir paukščių motyvai. Charakteringas pavyzdys – vaza iš XIX a. Japonijos šventyklos: grafiškas, išraiškingas žydinčios vyšnios atvaizdas gautas vaizduojamąjį motyvą paliekant baltą, o foną užtapant mėlyna glazūra.
Rytų meno kolekciją papildo bibliotekoje esančios knygos. Daugiausia tai parankinė lektūra, atskleidžianti muziejuje esačių kūrinių vertę. Tai Vakaruose išleistos studijos, nagrinėjančios įvairias Rytų meno sritis, tačiau esama ir Japonijoje spausdintų knygų, išsiskiriančių savitu įrišimu, Rytų estetika.
Ši marga K.Varnelio kolekcija – nedidelė Rytų meno sala Europos viduryje atskleidžia toli esantį mums menkiau pažįstamą oriento kultūros ir estetikos savitumų pasaulį.

 

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.13