-
-
Zarasų krašto muziejus
- Zarasų krašto
muziejaus parodų salės sienas, persiritus per 2005 metų slenkstį
(sausio pradžioje), papuošė
ekspresyvaus arsininkų realizmo tradicijos tęsėjo Arvydo Šaltenio
paveikslai. Tapytojas jau yra surengęs 9 personalines parodas,
dalyvavęs 66 grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje.
- Arvydas Šaltenis
gimė 1944 metais Anykščių rajone, baigė Utenos 2-ąją vidurinę
mokyklą, studijavo tapybą Vilniaus dailės institute. Dailininkas
daug pasiekė ne tik savo kūryboje, bet ir profesinėje veikloje -
dirbo Vilniaus akademijos rektoriumi, stažavo Paryžiaus
tarptautiniame menų miestelyje. Nuo 2004 – ųjų Arvydas Šaltenis yra
Vilniaus dailės akademijos prorektorius menui ir mokslui.
- Šio ekspresyvaus
realistinio simbolio meistro darbais galėjo grožėtia ir Zarasų
krašto žmonės. Per parodos atidarymą autorius šmaikštavo: „Žiūrėkit
– vis tiek nesuprasite. Bet aš galiu paaiškinti, tą labai mėgstu
daryti“. Dailininko teigimu, svarbiausios jo tapybos temos –
sovietinis režimas, kareivių motyvai, susiję su autobiografiniais
išgyvenimais. „Svarbiausia, kad formas, kūnus galiu deformuoti, ką
noriu sumažinu, padidinu, - sakė dailininkas. – Tarybiniais laikais
daugelio paveikslų neleido eksponuoti. Taip A. Šaltenis komentavo
savo kūrinį „Vakaras miške“, kuriame pavaizdavo porelę miške, kurią
matė pro autobuso langą. Tačiau tuometinė valdžia eksponuot draudė –
įtarta, kad čia gali būti miškiniai.Neleisdavo tapyti ir kryžių ant
bažnyčių, jūreiviškas kepures puošti Gediminaičių stulpų atributika,
tad autorius tapęs paslapčiomis.
-
Iš kai kurių tapytojo paveikslų dvelkia liūdesiu, asmeniniais
išgyvenimais. „Kuriu, kai būna liūdna, dažniausiai kaime“, –
pasakojo dailininkas. Jis sakėsi dažnai norintis nutapyti saulę ar
mišką, bet netapąs, nes jis ekspresionistas – ne realistas,
ištikimas figūrinio paveikslo, portreto, peizažo ir natiurmorto
žanrams.
- A. Šaltenis
labai šiltai ir nuoširdžiai bendravo su parodos lankytojais, siūlė
pažaisti žaidimą „Kurį paveikslą pasiimtumėte, jei kiltų gaisras“.
Susirinkusiems išsirikiavus prie patinkančių paveikslų, dailininkas
juos pakomentavo, aiškino, kada ir kaip jie sukurti, atidžiai
išklausė lankytojo pasirinkimo motyvų.
- Malonu ir kartu
neįprasta buvo stebėti kiek kitoniškus dailininko darbus, juos
vertinti, o į nesuprantamus dalykus iškart gauti atsakymus.
„Bendraukime, – sakė Arvydas Šaltenis. – Tik taip save turtinsime“.
- Zarasų krašto
muziejus paminėjo Sausio 13-ąją.
Pranešus ir plačiajai visuomenei, į muziejų buvo asmeniškai
pakviesti pirmieji Zarasų sąjūdininkai, Sausio 13-osios įvykių
dalyviai. Šiai progai muziejuje buvo surengta paroda „Gyventi vardan
Lietuvos“.
- Uždegus atminimo
žvakutes susirinkusieji buvo pakviesti pasidalyti prisiminimais,
pamąstyti apie laisvės idėjas ir jų įprasminimą šių dienų gyvenime.
- Etnografė R.
Vitaitė su savo jaunaisiais folklorininkais padainavo keletą dainų
apie kareivėlio dalią. Vaikams šis minėjimas buvo tarsi istorijos
pamoka: 1991-ųjų sausio 13-ąją dauguma jų dar nebuvo gimę.
- Minėjime kalbėjo
muziejininkė Laima Raubiškienė, rajono meras Balys Vilimas,
medicinos darbuotoja Ona Karužienė, Zarasų kultūros rūmų darbuotojas
Gediminas Vaitkevičius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių
sąjungos Zarasų skyriaus pirmininkas Mindaugas Jurevičius, gydytoja
Janina Mikulėnienė ir kt. Žmonės prie laužų buvo vieningi, jautė
viens kito petį. Ir siekis buvo vienas – laisvė.
-
Sausio mėn. pabaigoje muziejuje
vyko rajono moksleivių meninio skaitymo konkursas. Parodų salėje
gražiai skambėjo jaunųjų skaitovų balsai, jų netrikdė pamokų ir
pertraukų pradžią skelbiantys mokykliniai skambučiai. Moksleiviai
skaitė poetų Juozo Erlicko, Bernardo Brazdžionio, Ramutės Skubaitės,
Justino Marcinkevičiaus, Juditos Vaičiūnaitės ir kitų eiles. Miela
buvo klausytis ir saviškių – jau Zarasų krašto poetu tapusio Felikso
Jakubausko ir salakiškės Birutės Stasiūnaitės-Gruzdienės – eilių.
Skaitovams savus prizus teikė Zarasų švietimo centras, laikraštis
„Zarasų kraštas“, Zarasų krašto muziejus, Zarasų viešoji biblioteka,
rajono Kultūros ir meno bendrija ir kt. , kurie nors ir kukliomis
dovanėlėmis pradžiugino , kartu ir paskatino, jaunuosius skaitovus
dar labiau gerbti ir puoselėti lietuvišką žodį.
|