<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

 

 
 
Zarasų krašto muziejus
Zarasų krašto muziejaus parodų salės sienas, persiritus per 2005 metų slenkstį (sausio pradžioje), papuošė ekspresyvaus arsininkų realizmo tradicijos tęsėjo Arvydo Šaltenio paveikslai. Tapytojas jau yra surengęs 9 personalines parodas, dalyvavęs 66 grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje.
Arvydas Šaltenis gimė 1944 metais Anykščių rajone, baigė Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą, studijavo tapybą Vilniaus dailės institute. Dailininkas daug pasiekė ne tik savo kūryboje, bet ir profesinėje veikloje - dirbo Vilniaus akademijos rektoriumi, stažavo Paryžiaus tarptautiniame menų miestelyje. Nuo 2004 – ųjų Arvydas Šaltenis yra Vilniaus dailės akademijos prorektorius menui ir mokslui.
Šio ekspresyvaus realistinio simbolio meistro darbais galėjo grožėtia ir Zarasų krašto žmonės. Per parodos atidarymą autorius šmaikštavo: „Žiūrėkit – vis tiek nesuprasite. Bet aš galiu paaiškinti, tą labai mėgstu daryti“. Dailininko teigimu, svarbiausios jo tapybos temos – sovietinis režimas, kareivių motyvai, susiję su autobiografiniais išgyvenimais. „Svarbiausia, kad formas, kūnus galiu deformuoti, ką noriu sumažinu, padidinu, - sakė dailininkas. – Tarybiniais laikais daugelio paveikslų neleido eksponuoti. Taip A. Šaltenis komentavo savo kūrinį „Vakaras miške“, kuriame pavaizdavo porelę miške, kurią matė pro autobuso langą. Tačiau tuometinė valdžia eksponuot draudė – įtarta, kad čia gali būti miškiniai.Neleisdavo tapyti ir kryžių ant bažnyčių, jūreiviškas kepures puošti Gediminaičių stulpų atributika, tad autorius tapęs paslapčiomis.
Iš kai kurių tapytojo paveikslų dvelkia liūdesiu, asmeniniais išgyvenimais. „Kuriu, kai būna liūdna, dažniausiai kaime“, – pasakojo dailininkas. Jis sakėsi dažnai norintis nutapyti saulę ar mišką, bet netapąs, nes jis ekspresionistas – ne realistas, ištikimas figūrinio paveikslo, portreto, peizažo ir natiurmorto žanrams.
A. Šaltenis labai šiltai ir nuoširdžiai bendravo su parodos lankytojais, siūlė pažaisti žaidimą „Kurį paveikslą pasiimtumėte, jei kiltų gaisras“. Susirinkusiems išsirikiavus prie patinkančių paveikslų, dailininkas juos pakomentavo, aiškino, kada ir kaip jie sukurti, atidžiai išklausė lankytojo pasirinkimo motyvų.
Malonu ir kartu neįprasta buvo stebėti kiek kitoniškus dailininko darbus, juos vertinti, o į nesuprantamus dalykus iškart gauti atsakymus. „Bendraukime, – sakė Arvydas Šaltenis. – Tik taip save turtinsime“.
Zarasų krašto muziejus paminėjo Sausio 13-ąją. Pranešus ir plačiajai visuomenei, į muziejų buvo asmeniškai pakviesti pirmieji Zarasų sąjūdininkai, Sausio 13-osios įvykių dalyviai. Šiai progai muziejuje buvo surengta paroda „Gyventi vardan Lietuvos“.
Uždegus atminimo žvakutes susirinkusieji buvo pakviesti pasidalyti prisiminimais, pamąstyti apie laisvės idėjas ir jų įprasminimą šių dienų gyvenime.
Etnografė R. Vitaitė su savo jaunaisiais folklorininkais padainavo keletą dainų apie kareivėlio dalią. Vaikams šis minėjimas buvo tarsi istorijos pamoka: 1991-ųjų sausio 13-ąją dauguma jų dar nebuvo gimę.
Minėjime kalbėjo muziejininkė Laima Raubiškienė, rajono meras Balys Vilimas, medicinos darbuotoja Ona Karužienė, Zarasų kultūros rūmų darbuotojas Gediminas Vaitkevičius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Zarasų skyriaus pirmininkas Mindaugas Jurevičius, gydytoja Janina Mikulėnienė ir kt. Žmonės prie laužų buvo vieningi, jautė viens kito petį. Ir siekis buvo vienas – laisvė.
Sausio mėn. pabaigoje muziejuje vyko rajono moksleivių meninio skaitymo konkursas. Parodų salėje gražiai skambėjo jaunųjų skaitovų balsai, jų netrikdė pamokų ir pertraukų pradžią skelbiantys mokykliniai skambučiai. Moksleiviai skaitė poetų Juozo Erlicko, Bernardo Brazdžionio, Ramutės Skubaitės, Justino Marcinkevičiaus, Juditos Vaičiūnaitės ir kitų eiles. Miela buvo klausytis ir saviškių – jau Zarasų krašto poetu tapusio Felikso Jakubausko ir salakiškės Birutės Stasiūnaitės-Gruzdienės – eilių. Skaitovams savus prizus teikė Zarasų švietimo centras, laikraštis „Zarasų kraštas“, Zarasų krašto muziejus, Zarasų viešoji biblioteka, rajono Kultūros ir meno bendrija ir kt. , kurie nors ir kukliomis dovanėlėmis pradžiugino , kartu ir paskatino, jaunuosius skaitovus dar labiau gerbti ir puoselėti lietuvišką žodį.

 

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.13