„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2005 m. Nr. 1–2 / Rytai–Vakarai

 

KRONIKA: PARODOS IR RENGINIAI LIETUVOS MUZIEJUOSE

 

Lietuvos nacionalinis muziejus

 

Naujajame arsenale Senajame arsenale

Signatarų namuose Dr. Vinco Kudirkos muziejuje

 

Naujajame arsenale

 

Vasario 3 d. atidaryta Kęstučio Stoškaus paroda „Vilnius. Senamiesčio fotografijos“. Kęstučio Stoškaus veikla įvairialypė. Jis fotografuoja Vilniaus panoramas, dokumentuoja architektūrinius ansamblius, fiksuoja miesto urbanistinio audinio ir konkrečių architektūros paminklų pasikeitimus. Lygindamas šių dienų ir senose fotografijose įamžintus miesto vaizdus menininkas tarsi parodo, kas išliko ir kas negrįžtamai prarasta. Fiksuodamas dabartinę paminklų būklę jis įspėja apie tai, kas rytoj gali galutinai sunykti.

Balandžio 14 d. atidaryta paroda  „Monikai Bičiūnienei – 95“. Monika Bičiūnienė, viena žymiausių liaudies tapytojų, gimė1910 metais, Baublių kaime, žvejo ir audėjos šeimoje. Tapyti pradėjo gana vėlai, jau atšventusi savo penkiasdešimtmetį. Langą  į meno pasaulį jai atvėrė sūnus Rimas, šiandien gerai žinomas tapytojas.

M.Bičiūnienės kūryba – kaip ir jos gyvenimas: viena pusė pasakoja apie archajiško Lietuvos kaimo žmones, jų darbą ir šventes, o antroji vaizduoja miesto būtį. Jos sukurtas vaizdų pasaulis žavi naiviu jaunatviškumu, optimistine pasaulio samprata. Per trisdešimt metų dailininkė sukūrė daugiau nei du tūkstančius paveikslų. Jos kūriniai buvo eksponuoti daugelyje pasaulio šalių – Anglijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose – ir pelnė tarptautinį pripažinimą. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio M.Bičiūnienės vardą garsina Pasaulio naiviojo meno enciklopedija publikavusi keletą jos paveikslų ir kūrybinę biografiją.

Balandžio 28 d. atidaryta baltų archeologijos paroda “Žiemgaliai“.

Žiemgaliai – viena iš baltų genčių, susiformavusi apie V a. plačioje pilkapių srityje – vidurinėje jos dalyje tarp žemaičių, latgalių, sėlių. Žiemgalių genties teritorija išskiriama Lielupės upės baseine – Mūšos, Nemunėlio ir tankiame mažesnių upių tinkle. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti IX a. Apie 70 metų žiemgaliai kovojo su Kalavijuočių ordinu, vėliau su kryžiuočiais – Vokiečių ordino Livonijos atšaka. XIII a. pabaigoje ordinas nukariavo šiaurinę Žiemgalą, o likusieji gyvi žiemgaliai buvo jėga varomi iš savo žemių. Žiemgalos teritorija buvo padalyta tarp dviejų valstybių: Livonijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. XV a. susidariusi siena tarp valstybių beveik nepakitusi išliko iki šių dienų tarp Latvijos ir Lietuvos. Nuo XIV a. Žiemgalos vardas jau nebeminimas. Archeologiniai radiniai lieka svarbiausiu to meto istorijos dokumentu.

Paroda „Žiemgaliai“ – viena iš baltų archeologijos parodų ciklo, surengta Latvijos istorijos muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus sutarimu. Jos tikslas - abiejuose muziejuose turimais archeologiniais radiniais parodyti žiemgalių genties kultūrą. Lietuvos nacionalinio muziejaus kolekciją papildo Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus bei Mažeikių muziejaus archeologiniai radiniai. Parodoje eksponuojami radiniai iš 130 radimviečių: 48 Latvijos teritorijos ir 82 Lietuvos.

Liepos 4 d. – atidaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ekspozicija chronologiškai aprėpianti laikotarpį nuo valstybės susikūrimo iki XVIII a. pabaigos, kurioje pristatomi reikšmingiausi valstybės politiniai ir kultūros istorijos įvykiai.

 

Senajame arsenale

 

Sausio – birželio mėn. vyko kultūros istorijos vakarai, skirti kinui apie istoriją.

Sausio 20 d. surengtas tradicinis ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras, skirtas archeologei Marijai Gimbutienei atminti. Rodytas Kanados režisierės Donna Read ir Stahawk filmas „Ženklai pralenkia laiką“ (Signs Out of Time). Dalyvavo doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė, žurnalistė Kornelija Jankauskaitė.

Vasario 17 d. – tradicinis ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras. Rodyti filmai „Iškilmės Vytauto didžiojo metams paminėti“, „Vlado Putvinskio laidotuvės 1929 m.“, „Šaulių sąjungos XX šventė Kaune“.

Vasario 24 d. tradicinio ketvirtadienio kultūros istorijos vakaro metu  vyko dokumentinio filmo „Dievo paukšteliai“ premjera . Autoriai Julija ir Rimantas Gruodžiai. Filmas pasakoja apie 1944-1950 metų lietuvių gyvenimą Vokietijos ir Austrijos perkeltųjų asmenų stovyklose.

Kovo 17 d. – tradicinis ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras. Rodytas filmas „Juozo Miežlaiškio Lietuvos aviacijos filmavimai 1935-1940 metais“.

Kovo 2 d. vyko kartu su Vilniaus arkivyskupijos kurija surengta 8-oji muziejaus mokslinė konferencija „Šventasis Kazimieras istorijos vyksme: įvaizdis ir refleksija“. Konferencija užbaigė Šv. Kazimiero jubiliejiniais metais (2004 m.) muziejuje vykusių parodų ir vakarų ciklą. Pranešėjai sistemiškai – iš religijotyrinės, istorinės, menotyrinės ir literatūrologinės perspektyvų – analizavo, kaip skirtingose epochose buvo suvokiamas karalaičio asmuo, kaip kito šventojo garbinimo tradicija.

         Balandžio 21 d. įvyko tradicinis ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras. Rodytas filmas „Norbertas Vėlius. Čia ir ten“.

Dalyvavo Kultūros ministerijos Profesionalaus ir mėgėjų meno skyriaus vyr. specialistė Irena Seliukaitė, dr. Gintaras Beresnevičius, dr. Dainius Razauskas. Vakarą vedė prof. Libertas Klimka.

Gegužės 11 d. vyko spaudos konferencija, kurioje pristatyta Lietuvos banko išleista 50 litų proginė moneta, skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus 150–osioms metinėms.

 

Signatarų namuose

 

Sausio 8 d. vyko Vasario 16-osios klubo naujametinė vakaronė, kurioje buvo paminėtas signataras Jonas Vileišis.

Vasario 12 d. – Vilniaus anykštėnų sambūris paminėjo Vasario 16-osios Akto signatarą, anykštėną Steponą Kairį. Pranešimą skaitė prof. Antanas Tyla.

Vasario 15 d. – paminėtos Vasario 16-osios Akto signataro Jono Smilgevičiaus 135-osios gimimo metinės. Pranešimą „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios politinės paralelės“ skaitė prof. Ona Voverienė.

Vasario 16 d. – paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 87-osios metinės. Minėjime dalyvavo LR Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, Kovo 11-osios akto signataras, Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Vyko tradicinė atvirų durų diena .

Kovo 8 d. – prof. Bronislovo Genzelio knygos „Kelias į Vasario 16-ąją“ pristatymas.

Kovo 17 d. – Lietuvos pogrindžio 1978-1981 metų periodinio leidinio „PERSPEKTYVOS“ rinkinio pristatymas. Pranešimą skaitė Kovo 11-osios Akto Signataras Romualdas Ozolas.

Balandžio 23 d. vyko akademiko Antano Tylos knygos „Lietuva prie Vasario 16-osios slenksčio“ pristatymas.

Balandžio 28 d. – Vaclovo Paulausko knygos apie Kovo 11 –osios Akto signatarą Valerijoną Šadreiką pristatymas.

Gegužės 28 d. paminėtos Vasario 16 –osios Akto signataro, Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Vlado Mirono 125–osios gimimo metinės. Pranešimą „Vladas Mironas – Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas, ministras pirmininkas“ skaitė profesorius Vladas Senkus; „Lietuvos nepriklausomybės akto signataro kunigo Vlado Mirono kasdienybė ir šventės“ Signatarų namų vyr. muziejininkė Vilma Bukaitė.

Birželio 21 d. Signatarų namuose atidaryta Fotomenininkų sąjungos garbės nario Vytauto Ylevičiaus jubiliejinė fotografijos paroda „Tėvynės keliu“.

 

Dr. Vinco Kudirkos muziejuje

 

Sausio 23 d. paminėtos Salomėjos Nėries 100-osios gimimo metinės. Pranešimą „Keturi Salomėjos Nėries poezijos veidai“ skaitė literatūrologas Lionginas Šepkus, koncertavo Marijampolės tautinės dainos choras „Lietuvininkas“.

Vasario 13 d. – Kudirkos Naumiesčio bendruomenės ir monsinjoro Alfonso Svarinsko, buvusio Kudirkos Naumiesčio Šv.Kryžiaus Atradimo bažnyčios vikaro, švenčiančio savo kunigystės 50-metį, vakaras. Koncertavo folkloro teatras „Ko palinko žilvičiai“.

Vasario 16 d. muziejuje Kudirkos Naumiesčio bendruomenė paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo 87-ąsias metines.

Gegužės 8 d. vyko Genovaitės Neverauskaitės – Plaušinaitienės  poezijos knygos „Minčių pūgoj“ pristatymas.

Birželio 12 d. – vakaras „Peizažas Petronėlės Orintaitės kūryboje“. Pranešimą skaitė Šiaulių universiteto profesorė G.Čepaitienė. Dalyvavo aktorė L.Zorubaitė, smuikininkė K. Rimkevičiūtė.