<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

 

 
 
Lietuvos jūrų muziejuje
 
Lietuvos jūrų muziejus – labiausiai lankomas Lietuvoje. 2004 m. jis sulaukė daugiau nei 350 tūkst. lankytojų. Dažną vasaros dieną net sunku patekti į delfinariumą, pvz., rugpjūčio 14-ąją muziejuje ir delfinariume pabuvojo apie 9 tūkst. žmonių.
Tačiau prabėga vasara ir lankytojų srautas atslūgsta – žiemą Jūrų muziejus dirba tik savaitgaliais. Todėl, skatinant apsilankyti paslaptingame vandenų pasaulyje ir žiemą, įsteigtas šeimyninis bilietas. Sausio-gegužės mėnesiais muziejuje paskelbta akcija „Su šeima – pigiau!“, kurios metu šeimoms (2 suaugę ir 1 bei daugiau vaikų) bilietas į delfinų pasirodymą kainuoja pigiau negu pavieniams lankytojams. Toks bilietas šeimai Lietuvos muziejuose – dar naujiena, tačiau užsienyje tai labai populiaru.
Vasario 19 d. jūrų muziejuje iš kiaušinio išsirito pingvinukas. „Jau penktadienio rytą pamačiau, kad praskilo lukštas, - pasakojo Jūros paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas. – Padidinę drėgmę laukėme, kol mažylis pats išsiris iš kiaušinio. Nesulaukę šiek tiek jam padėjome ir dabar džiaugiamės stipriu ir guviu pingvinuku.“
Pingvinukas kas tris valandas maitinamas per zondą kokteiliu iš vienuolikos komponentų (fiziologinis tirpalas, krevetės, žuvis, grietinėlė, alaus mielės, vitaminai, mikroelementai ir t.t.). Mažylio mamytė – Drakė, o tėvelis – Magis.
Šiemet pingvinai sudėjo šešis kiaušinius, iš kurių perinami buvo du. Pingvinai kiaušinyje vystosi lygiai 40 dienų.
Pirmieji pingvinai muziejuje buvo išperinti 1991 metais. Tada patelė perino pati, tačiau susirgo ir nugaišo. Todėl, tausojant gyvūnų sveikatą (40 dienas jie nesimaitindami išsėdi ant kiaušinių), buvo nuspręsta perinti dirbtiniu būdu – specialiame inkubatoriuje. Tai pasiteisino – kasmet vasarį muziejuje atsiranda mielų mažylių, kuriais bent du mėnesius rūpinasi Arūnas Grušas. Visą tą laiką jis gyvena šalia mažylių – stebi juos, mikseriu ruošia maistelį ir maitina.
Jūrų muziejuje dabar gyvena 20 Antarktinių, Magelano, Afrikos pingvinų ir šių rūšių hibridų, išperintų jau čia, Kopgalyje. Grynarūšiai pingvinai jau seni – jie baigia antrą dešimtį metų. Šiemet tikimasi atnaujinti pingvinų būrį grynarūšiais.
Kovo 4 d muziejaus Pilkųjų Baltijos jūros ruonių banda pagausėjo vienu žavingu mažyliu: baseine apsivaikavo Zunda. Mažylio tėvas – Molas.
Pasak Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, septyniolikmete Zunda – pavyzdinga mama ir dėl jos mažylio nerimauti nėra pagrindo. Tačiau daug daugiau rūpesčių kelia Baltukė, kuri yra labai jautri ir atsargi, tad savo mažylius nuo pašalinių akių bando slėpti po vandeniu. Dažniausiai tai baigiasi tragiškai. Pernai, vos tai pastebėjus, mažylis buvo paimtas iš jos, ir Arūnas Grušas dvi savaitės augino ruoniukę. Tačiau mamos pieną atitinkančio maistelio taip mažylei ir nepavyko pritaikyti.
Zundos jauniklis sveria apie 15 kilogramų, o jo lytis dar nežinoma, nes mama nieko neprileidžia: jį saugo ir maitina kas 3 valandas. Ruonių pienas ypatingai kaloringas – 80 proc. riebumo. Švelnus gelsvas kailiukas mažyliams padeda nesušalti. Mažyliai maitinami tris savaites, kol trigubai priauga svorio. Tada atskiriami nuo mamų (gamtos sąlygomis mamos juos paprasčiausiai palieka) ir mokomi maitintis žuvimi, plaukioti ir nardyti.
Muziejaus naujagimiams – ruoniukams ir pingvinukams – vardus tradiciškai renka visos Lietuvos vaikai ir gegužės 18-ąją – Tarptautinę muziejų dieną – vyksta iškilmingos ir linksmos vardynos. Tad ir dabar muziejus laukia gražių lietuviškų vardų, tiksiančių jaunikliams.
Dabar muziejuje yra septyni pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Muziejuje yra ir keturi paprastieji ruoniai.
Jūrų muziejuje ruoniai gyvena nuo 1978 metų, o veisiami jau vienuolika metų. Per tą laiką sulaukta 31 mažylio, 14 iš jų buvo paleisti į Baltiją.
Kovo 7 d. Jūrų muziejuje netikėtai krito Šiaurės jūrų liūtas Grafas. Lietuvos veterinarijos akademijoje atlikus skrodimą, nustatyta kritimo priežastis – ūmus hemoraginis gastroenteritas. Pasak muziejaus vyr.veterinarijos gydytojo Žilvino Kleivos, Grafas anksčiau nėra sirgęs.
Į Jūrų muziejų Grafas kartu su patele Markize atkeliavo prieš ketverius metus iš Sachalino salų. Dabar muziejuje liko trys Šiaurės jūrų liūtai.
Gegužės 15-ąją, minint ASCOBANS (tarptautinės organizacijos, saugančios mažuosius banginius Baltijos ir Šiaurės jūrose) iniciatyva paskelbtą Tarptautinę jūros kiaulių dieną, buvo eksponuojama paroda bei demonstruojamas filmas apie šiuos retus gyvūnus. Daug kas dar mano, kad šie gyvūnai– jūrų kiaulytės, o ne banginių broliai mažieji delfinai.
Turbūt retas nėra buvęs Jūrų muziejaus delfinariume ir stebėjęs vienų įstabiausių, intelektualiausių žinduolių pasaulio atstovų - Juodosios jūros delfinų. Tačiau retas žino, kad mūsų gimtojoje Baltijos jūroje taip pat gyvena ir vietiniai delfinai - jūros kiaulės. Pasak muziejaus biologo Sauliaus Karaliaus, ASCOBANS atstovo Lietuvoje, jos paplitusios daugiausia Šiaurės jūroje ir vakarinėje Baltijos dalyje, tačiau praeityje buvo įprastos ir prie mūsų krantų. Tarpukario metais jūros kiaulės neretai pakliūdavo į žvejų tinklus, būdavo stebimos nuo Palangos tilto. „Deja vėliau, iki pat 2001 metų, praktiškai apie jas nieko nebuvo žinoma – sakė Saulius Karalius. - Ir štai 2001 metų balandžio 29 dieną gautas sensacingas pranešimas, kad Melnragėje žvejai sugavo nedidelį delfinuką. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo 22 kg svėręs jaunas jūros kiaulės patinukas, naktį pakliuvęs ir žuvęs tinkluose. 2003 metų vasario 22 dieną Lietuvos ekonominėje zonoje 70 m gylyje, traluojant buvo sugauta stambi jūros kiaulės patelė svėrusi net 60 kg.“
Biologo teigimu, šie du vienas po kito sekę faktai liudija, kad  jūros kiaulės galbūt grįžta  prie mūsų krantų ir galbūt netolimoje ateityje matysime jas dažniau. Tik gaila, kad apie jų egzistavimą mes galime sužinoti tik pagal pakliuvusius į tinklus ir juose žuvusius gyvūnus. Dar labiau gaila, kad tokie atvejai daugiau taisyklė nei išimtis. Mokslininkai suskaičiavo, kad vien Šiaurės jūroje, kur šių delfinų dar gana daug, per metus į žvejų tinklus pakliūva net apie 4000. Šios ir kitos priežastys lemia, kad pastaraisiais dešimtmečiais jūros kiaulių populiacija Šiaurės ir Baltijos jūrose labai sumažėjo.
Tam kad nustatyti nykimo priežastis ir surasti efektyvius jūros kiaulių apsaugos būdus, daugiau kaip prieš dešimtmetį  Baltijos ir Šiaurės jūros šalys susibūrė į mažųjų banginių apsaugos asociaciją ASCOBANS. Šios konvencijos nare šįmet ruošiasi tapti ir Lietuva. Šiuo metu sutartis ratifikuojama Seime.
Vienas iš apsaugos būdų - apsaugos idėjų platinimas ir informacijos apie saugomus gyvūnus skleidimas. Lietuvos jūrų muziejus, kaip tokios informacijos platinimo centras, jau trečius metus mini  ASCOBANS paskelbtą Tarptautinę jūros kiaulės dieną, kuri minima antrą gegužės šeštadienį, kviesdamas visuomenę susipažinti su nuostabiais mažaisiais delfinais ir dalyvauti  renginiuose.
Kasmet, gegužės 18-ąją, švenčiant Tarptautinę muziejų dieną, į Lietuvos jūrų muziejų suguža tūkstančiai mažų ir didelių. Tądien rengiamos iškilmingos ir linksmos mažiausiųjų muziejaus augintinių vardynos. Švente muziejus mielai dalinasi su lankytojais: ši diena – atvirų durų diena. Šiemet, kaip ir kasmet, ji prasidėjo iškilmingu vėliavos pakėlimu Kopgalio tvirtovėje. Nuo pat ryto lankytojus pasitiko linksmasis piratas, išraiškingi kaukėti Ruonis ir Pingvinas. Visą dieną buvo pristatoma nauja laivybos istorijos ekspozicija „Jūrinis paveldas: fragmentai iš gelmių“, informacinis terminalas „Jūra – gyvybės lopšys“,  demonstruojamas filmas apie pingvinuko  išsiritimą, apie muziejaus gyvūnus pasakojo Muziejaus bičiulių klubo nariai, grojo S.Šimkaus konservatorijos džiazo orkestras ir diksilendas, vadovaujamas Jurgio Barakausko.
Na, o vainikavo šią dieną, be abejo, vardynos. Ruoniukams ir pingvinukams vardai iškilmingai suteikti Cirko arenoje, kur susirinkusiuosius linksmino Šiurės jūrų Liūtas Piratas ir vaikų pop choras „Doremiukai“. Vieną pingviniuką globoti ėmėsi AB „Kauno pieno centras“, jau remiantis delfinę Premiją, ir suteikė jam „Bravo“ vardą. Antrajam vardą – Smiltis - pasiūlė Nidos vidurinės mokyklos 2 klasė. Vienas ruoniukų tapo Mariu, šį vardą jam sugalvojo septintokė Milda Ulinskaitė iš Šakių, o kitas – Jūriu. Šio vardo autorė – penktokė klaipėdietė Agnė Zdanavičiūtė.
Delfinuko vardynos, be abejo, vyko delfinariume. Mažasis delfinukas jau eina trečius metus. Guvus ir linksmas gyvūnas žavi delfinariumo lankytojus noru bendrauti, žaisti kamuoliuku ir linksmintis. Delfinuką globoti ėmėsi AB „Limarko laivininkystės kompanija“, suteikusi jam Limos vardą.
Birželio 3 d. muziejuje pristatyta nauja laivybos istorijos ekspozicijos dalis „Jūrinis paveldas: fragmentai iš gelmių“. Ji įrengta buvusio Nerijos forto poternoje ir kaponierėje. Čia eksponuojama iš Baltijos gelmių iškelti laivų fragmentai: burlaivių inkarų štokai, brašpiliai, bimsai, ezelhoftas, kylio ir špantų detalės, Platelių ežere rastas kelių šimtų metų senumo luotas. Naujoji ekspozicija lankytoją supažindina su burinių laivų konstrukcijos ypatumais, luotų gamybos ir laivavirvių vijimo, jūrinių mazgų rišimo paslaptimis.
Medžiagą ekspozicijai parengęs istorikas Dainius Elertas sakė, kad pagrindinis tikslas kuriant ekspoziciją  - per atskiras detales parodyti laivo visumą. Ekspozicijos dizainą, kuris it panardina žiūrovą į vandenų gelmes, sukūrė žinomas dailininkas Anatolijus Klemencovas.
Birželio 8 d., pažymint Pasaulinio vandenyno dieną, Lietuvos jūrų muziejaus atstovai įteikė Pasaulio vandenyno piliečių pasus Klaipėdos uosto įmonių vadovams ir muziejaus rėmėjams. Nuo pat ryto muziejaus autobusas važinėjo po Klaipėdą kartu su moksleiviais, kurie parašė savo linkėjimus uosto įmonėms, taip pat buvo parodytas filmas „Niekada daugiau“ apie  naftos tanklaivio katastrofą prie Ispanijos krantų.
„Šios dienos proga Jūrų muziejus tampa Vandenyno ambasada, - sakė muziejaus direktorė Olga Žalienė, - todėl turi teisę įteikti Žydrosios planetos pasus žmonėms, nuo kurių veiklos priklauso mūsų ateitis. Pasaulinis Vandenynas jungia visus Žemės vandenis: upelius, upes, ežerus, pelkes, jūras ir  vandenynus. Visai nesvarbu, kur gyvena žmogus - jo kasdienė veikla vienaip ar kitaip susijusi su Pasauliniu Vandenynu.“
Didžiausi Europos jūrų muziejai, tarp jų ir Lietuvos jūrų muziejus, akvariumai, jūrinių tyrimų centrai, visuomeninės organizacijos susibūrė į vieną organizaciją – Pasaulinio vandenyno tinklą, kurio tikslas – informuoti visuomenę apie kiekvieno iš mūsų galimybes prisidėti prie vandenyno aplinkos išsaugojimo.

 

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.13