-
-
Lietuvos jūrų muziejuje
-
- Lietuvos jūrų
muziejus – labiausiai lankomas Lietuvoje. 2004 m. jis sulaukė
daugiau nei 350 tūkst. lankytojų. Dažną vasaros dieną net sunku
patekti į delfinariumą, pvz., rugpjūčio 14-ąją muziejuje ir
delfinariume pabuvojo apie 9 tūkst. žmonių.
- Tačiau prabėga
vasara ir lankytojų srautas atslūgsta – žiemą Jūrų muziejus dirba
tik savaitgaliais. Todėl, skatinant apsilankyti paslaptingame
vandenų pasaulyje ir žiemą, įsteigtas šeimyninis bilietas.
Sausio-gegužės mėnesiais muziejuje paskelbta akcija „Su šeima –
pigiau!“, kurios metu šeimoms (2 suaugę ir 1 bei daugiau vaikų)
bilietas į delfinų pasirodymą kainuoja pigiau negu pavieniams
lankytojams. Toks bilietas šeimai Lietuvos muziejuose – dar
naujiena, tačiau užsienyje tai labai populiaru.
-
Vasario 19 d. jūrų muziejuje iš
kiaušinio išsirito pingvinukas. „Jau penktadienio rytą pamačiau, kad
praskilo lukštas, - pasakojo Jūros paukščių ir žinduolių skyriaus
vedėjas Arūnas Grušas. – Padidinę drėgmę laukėme, kol mažylis pats
išsiris iš kiaušinio. Nesulaukę šiek tiek jam padėjome ir dabar
džiaugiamės stipriu ir guviu pingvinuku.“
- Pingvinukas kas
tris valandas maitinamas per zondą kokteiliu iš vienuolikos
komponentų (fiziologinis tirpalas, krevetės, žuvis, grietinėlė,
alaus mielės, vitaminai, mikroelementai ir t.t.). Mažylio mamytė –
Drakė, o tėvelis – Magis.
- Šiemet pingvinai
sudėjo šešis kiaušinius, iš kurių perinami buvo du. Pingvinai
kiaušinyje vystosi lygiai 40 dienų.
- Pirmieji
pingvinai muziejuje buvo išperinti 1991 metais. Tada patelė perino
pati, tačiau susirgo ir nugaišo. Todėl, tausojant gyvūnų sveikatą
(40 dienas jie nesimaitindami išsėdi ant kiaušinių), buvo nuspręsta
perinti dirbtiniu būdu – specialiame inkubatoriuje. Tai pasiteisino
– kasmet vasarį muziejuje atsiranda mielų mažylių, kuriais bent du
mėnesius rūpinasi Arūnas Grušas. Visą tą laiką jis gyvena šalia
mažylių – stebi juos, mikseriu ruošia maistelį ir maitina.
- Jūrų muziejuje
dabar gyvena 20 Antarktinių, Magelano, Afrikos pingvinų ir šių rūšių
hibridų, išperintų jau čia, Kopgalyje. Grynarūšiai pingvinai jau
seni – jie baigia antrą dešimtį metų. Šiemet tikimasi atnaujinti
pingvinų būrį grynarūšiais.
-
Kovo 4 d muziejaus Pilkųjų
Baltijos jūros ruonių banda pagausėjo vienu žavingu mažyliu: baseine
apsivaikavo Zunda. Mažylio tėvas – Molas.
- Pasak Jūrų
paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, septyniolikmete
Zunda – pavyzdinga mama ir dėl jos mažylio nerimauti nėra pagrindo.
Tačiau daug daugiau rūpesčių kelia Baltukė, kuri yra labai jautri ir
atsargi, tad savo mažylius nuo pašalinių akių bando slėpti po
vandeniu. Dažniausiai tai baigiasi tragiškai. Pernai, vos tai
pastebėjus, mažylis buvo paimtas iš jos, ir Arūnas Grušas dvi
savaitės augino ruoniukę. Tačiau mamos pieną atitinkančio maistelio
taip mažylei ir nepavyko pritaikyti.
- Zundos jauniklis
sveria apie 15 kilogramų, o jo lytis dar nežinoma, nes mama nieko
neprileidžia: jį saugo ir maitina kas 3 valandas. Ruonių pienas
ypatingai kaloringas – 80 proc. riebumo. Švelnus gelsvas kailiukas
mažyliams padeda nesušalti. Mažyliai maitinami tris savaites, kol
trigubai priauga svorio. Tada atskiriami nuo mamų (gamtos sąlygomis
mamos juos paprasčiausiai palieka) ir mokomi maitintis žuvimi,
plaukioti ir nardyti.
- Muziejaus
naujagimiams – ruoniukams ir pingvinukams – vardus tradiciškai renka
visos Lietuvos vaikai ir gegužės 18-ąją – Tarptautinę muziejų dieną
– vyksta iškilmingos ir linksmos vardynos. Tad ir dabar muziejus
laukia gražių lietuviškų vardų, tiksiančių jaunikliams.
- Dabar muziejuje
yra septyni pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus
macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos,
Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Šie ruoniai
Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų, dabar daugiausia jų yra
Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių
Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Muziejuje yra
ir keturi paprastieji ruoniai.
- Jūrų muziejuje
ruoniai gyvena nuo 1978 metų, o veisiami jau vienuolika metų. Per tą
laiką sulaukta 31 mažylio, 14 iš jų buvo paleisti į Baltiją.
-
Kovo 7 d. Jūrų muziejuje netikėtai
krito Šiaurės jūrų liūtas Grafas. Lietuvos veterinarijos akademijoje
atlikus skrodimą, nustatyta kritimo priežastis – ūmus hemoraginis
gastroenteritas. Pasak muziejaus vyr.veterinarijos gydytojo Žilvino
Kleivos, Grafas anksčiau nėra sirgęs.
- Į Jūrų muziejų
Grafas kartu su patele Markize atkeliavo prieš ketverius metus iš
Sachalino salų. Dabar muziejuje liko trys Šiaurės jūrų liūtai.
-
Gegužės 15-ąją, minint ASCOBANS
(tarptautinės organizacijos, saugančios mažuosius banginius Baltijos
ir Šiaurės jūrose) iniciatyva paskelbtą Tarptautinę jūros kiaulių
dieną, buvo eksponuojama paroda bei demonstruojamas filmas apie
šiuos retus gyvūnus. Daug kas dar mano, kad šie gyvūnai– jūrų
kiaulytės, o ne banginių broliai mažieji delfinai.
- Turbūt retas
nėra buvęs Jūrų muziejaus delfinariume ir stebėjęs vienų
įstabiausių, intelektualiausių žinduolių pasaulio atstovų -
Juodosios jūros delfinų. Tačiau retas žino, kad mūsų gimtojoje
Baltijos jūroje taip pat gyvena ir vietiniai delfinai - jūros
kiaulės. Pasak muziejaus biologo Sauliaus Karaliaus, ASCOBANS
atstovo Lietuvoje, jos paplitusios daugiausia Šiaurės jūroje ir
vakarinėje Baltijos dalyje, tačiau praeityje buvo įprastos ir prie
mūsų krantų. Tarpukario metais jūros kiaulės neretai pakliūdavo į
žvejų tinklus, būdavo stebimos nuo Palangos tilto. „Deja vėliau, iki
pat 2001 metų, praktiškai apie jas nieko nebuvo žinoma – sakė
Saulius Karalius. - Ir štai 2001 metų
balandžio 29 dieną gautas sensacingas pranešimas, kad
Melnragėje žvejai sugavo nedidelį delfinuką. Kaip vėliau paaiškėjo,
tai buvo 22 kg svėręs jaunas jūros kiaulės patinukas, naktį
pakliuvęs ir žuvęs tinkluose. 2003 metų vasario 22 dieną Lietuvos
ekonominėje zonoje 70 m gylyje, traluojant buvo sugauta stambi jūros
kiaulės patelė svėrusi net 60 kg.“
- Biologo
teigimu, šie du vienas po kito sekę faktai liudija, kad jūros
kiaulės galbūt grįžta prie mūsų krantų ir galbūt netolimoje
ateityje matysime jas dažniau. Tik gaila, kad apie jų egzistavimą
mes galime sužinoti tik pagal pakliuvusius į tinklus ir juose
žuvusius gyvūnus. Dar labiau gaila, kad tokie atvejai daugiau
taisyklė nei išimtis. Mokslininkai suskaičiavo, kad vien Šiaurės
jūroje, kur šių delfinų dar gana daug, per metus į žvejų tinklus
pakliūva net apie 4000. Šios ir kitos priežastys lemia, kad
pastaraisiais dešimtmečiais jūros kiaulių populiacija Šiaurės ir
Baltijos jūrose labai sumažėjo.
- Tam kad
nustatyti nykimo priežastis ir surasti efektyvius jūros kiaulių
apsaugos būdus, daugiau kaip prieš dešimtmetį Baltijos ir Šiaurės
jūros šalys susibūrė į mažųjų banginių apsaugos asociaciją ASCOBANS.
Šios konvencijos nare šįmet ruošiasi tapti ir Lietuva. Šiuo metu
sutartis ratifikuojama Seime.
- Vienas iš
apsaugos būdų - apsaugos idėjų platinimas ir informacijos apie
saugomus gyvūnus skleidimas. Lietuvos jūrų muziejus, kaip tokios
informacijos platinimo centras, jau trečius metus mini ASCOBANS
paskelbtą Tarptautinę jūros kiaulės dieną, kuri minima antrą gegužės
šeštadienį, kviesdamas visuomenę susipažinti su nuostabiais
mažaisiais delfinais ir dalyvauti renginiuose.
- Kasmet, gegužės
18-ąją, švenčiant Tarptautinę muziejų dieną, į Lietuvos jūrų muziejų
suguža tūkstančiai mažų ir didelių. Tądien rengiamos iškilmingos ir
linksmos mažiausiųjų muziejaus augintinių vardynos. Švente muziejus
mielai dalinasi su lankytojais: ši diena – atvirų durų diena.
Šiemet, kaip ir kasmet, ji prasidėjo iškilmingu vėliavos pakėlimu
Kopgalio tvirtovėje. Nuo pat ryto lankytojus pasitiko linksmasis
piratas, išraiškingi kaukėti Ruonis ir Pingvinas. Visą dieną buvo
pristatoma nauja laivybos istorijos ekspozicija „Jūrinis paveldas:
fragmentai iš gelmių“, informacinis terminalas „Jūra – gyvybės
lopšys“, demonstruojamas filmas apie pingvinuko išsiritimą, apie
muziejaus gyvūnus pasakojo Muziejaus bičiulių klubo nariai, grojo
S.Šimkaus konservatorijos džiazo orkestras ir diksilendas,
vadovaujamas Jurgio Barakausko.
- Na, o vainikavo
šią dieną, be abejo, vardynos. Ruoniukams ir pingvinukams vardai
iškilmingai suteikti Cirko arenoje, kur susirinkusiuosius linksmino
Šiurės jūrų Liūtas Piratas ir vaikų pop choras „Doremiukai“. Vieną
pingviniuką globoti ėmėsi AB „Kauno pieno centras“, jau remiantis
delfinę Premiją, ir suteikė jam „Bravo“ vardą. Antrajam vardą –
Smiltis - pasiūlė Nidos vidurinės mokyklos 2 klasė. Vienas ruoniukų
tapo Mariu, šį vardą jam sugalvojo septintokė Milda Ulinskaitė iš
Šakių, o kitas – Jūriu. Šio vardo autorė – penktokė klaipėdietė Agnė
Zdanavičiūtė.
- Delfinuko
vardynos, be abejo, vyko delfinariume. Mažasis delfinukas jau eina
trečius metus. Guvus ir linksmas gyvūnas žavi delfinariumo
lankytojus noru bendrauti, žaisti kamuoliuku ir linksmintis.
Delfinuką globoti ėmėsi AB „Limarko laivininkystės kompanija“,
suteikusi jam Limos vardą.
-
Birželio 3 d. muziejuje
pristatyta nauja laivybos istorijos ekspozicijos dalis „Jūrinis
paveldas: fragmentai iš gelmių“. Ji įrengta buvusio Nerijos forto
poternoje ir kaponierėje. Čia eksponuojama iš Baltijos gelmių
iškelti laivų fragmentai: burlaivių inkarų štokai, brašpiliai,
bimsai, ezelhoftas, kylio ir špantų detalės, Platelių ežere rastas
kelių šimtų metų senumo luotas. Naujoji ekspozicija lankytoją
supažindina su burinių laivų konstrukcijos ypatumais, luotų gamybos
ir laivavirvių vijimo, jūrinių mazgų rišimo paslaptimis.
- Medžiagą
ekspozicijai parengęs istorikas Dainius Elertas sakė, kad
pagrindinis tikslas kuriant ekspoziciją - per atskiras detales
parodyti laivo visumą. Ekspozicijos dizainą, kuris it panardina
žiūrovą į vandenų gelmes, sukūrė žinomas dailininkas Anatolijus
Klemencovas.
-
Birželio 8 d., pažymint
Pasaulinio vandenyno dieną, Lietuvos jūrų muziejaus atstovai įteikė
Pasaulio vandenyno piliečių pasus Klaipėdos uosto įmonių vadovams ir
muziejaus rėmėjams. Nuo pat ryto muziejaus autobusas važinėjo po
Klaipėdą kartu su moksleiviais, kurie parašė savo linkėjimus uosto
įmonėms, taip pat buvo parodytas filmas „Niekada daugiau“ apie
naftos tanklaivio katastrofą prie Ispanijos krantų.
- „Šios dienos
proga Jūrų muziejus tampa Vandenyno ambasada, - sakė muziejaus
direktorė Olga Žalienė, - todėl turi teisę įteikti Žydrosios
planetos pasus žmonėms, nuo kurių veiklos priklauso mūsų ateitis.
Pasaulinis Vandenynas jungia visus Žemės vandenis: upelius, upes,
ežerus, pelkes, jūras ir vandenynus. Visai nesvarbu, kur gyvena
žmogus - jo kasdienė veikla vienaip ar kitaip susijusi su Pasauliniu
Vandenynu.“
- Didžiausi
Europos jūrų muziejai, tarp jų ir Lietuvos jūrų muziejus,
akvariumai, jūrinių tyrimų centrai, visuomeninės organizacijos
susibūrė į vieną organizaciją – Pasaulinio vandenyno tinklą, kurio
tikslas – informuoti visuomenę apie kiekvieno iš mūsų galimybes
prisidėti prie vandenyno aplinkos išsaugojimo.
|