<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 4

Lankytojų rekreaciniai poreikiai: 
Lietuvos jūrų muziejaus patirtis
 
Dr. Eugenijus JANELIAUSKAS, Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedra
Olga ŽALIENĖ, Lietuvos jūrų muziejus
Lietuvos jūrų muziejus yra vienas labiausiai turistų lankomų objektų Lietuvoje. Tai unikali kultūros įstaiga, supažindinanti su jūros gyvūnija, paslaptingu vandenų pasauliu, laivybos istorija ir tradicijomis, derinanti švietėjišką ir rekreacinę-pramoginę veiklą. Lietuvos jūrų muziejų (toliau – LJM) lanko ne tik Lietuvos ir kaimyninių šalių gyventojai, bet ir Europos Sąjungos, JAV ir kitų šalių turistai.
Muziejų sudaro delfinariumas ir jūrų muziejus-akvariumas. Delfinariume vyksta teatralizuoti delfinų ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai, o akvariume, įsikūrusiame Kopgalio tvirtovėje, galima pamatyti įvairiausių jūrų gyvūnų: gėlavandenių, Baltijos jūros bei tropinių vandenų žuvų, paukščių, žinduolių, kriauklių ir koralų. Tvirtovės kazematuose veikia laivybos istorijos ekspozicijos. Cirko arenoje po atviru dangumi vyksta Šiaurės jūrų liūtų pasirodymai. Be to, lankytojai gali susipažinti su etnografine žvejo sodyba, senaisiais žvejybos laivais ir kitais eksponatais.
LJM yra tik iš dalies finansuojamas iš biudžeto, todėl lėšos, surenkamos iš lankytojų už teikiamas paslaugas, yra svarbus įstaigos veiklą užtikrinantis veiksnys. LJM lankomas netolygiai. Muziejaus lankymo sezonas trunka penkis mėnesius – gegužę, birželį, liepą, rugpjūtį ir rugsėjį. Vasarą dirbama šešias dienas per savaitę, vyksta trys gyvūnų pasirodymai delfinariume ir cirko arenoje, savaitgaliais – šeštadieniais ir sekmadieniais – specialus gyvūnų pasirodymas su cirko artistais, pantomimos aktoriais, estrados muzikantais ir atrakcijomis. Lankomumo pikas būna liepos ir rugpjūčio mėnesiais, o septynis rudens, žiemos, pavasario mėnesius LJM šeštadieniais ir sekmadieniais dirba minimaliais pajėgumais.
Be sezoniškumo problemos, pastebimas ir lankytojų srautų svyravimas įvairiais metais. Tam įtakos turi išoriniai, nuo LJM veiklos nepriklausantys, ekonominiai, politiniai, socialiniai ir klimatiniai veiksniai. Pvz., dėl tranzitinių vizų per Lietuvą įvedimo Kaliningrado gyventojams 2003 m. liepos mėnesį iš šio krašto beveik nutrūko turistų srautas į Klaipėdą. Išorinių lankomumo svyravimų veiksnius ir priežastis tenka vertinti kaip objektyvius trukdžius. Tuo tarpu vidinius rezervus ir galimybes skatinti lankomumą galima nustatyti ištyrus, ar LJM paslaugų pasiūla atitinka lankytojų poreikius.
Tuo tikslu Lietuvos jūrų muziejuje 2002-2003 m. buvo atlikti lankytojų poreikių tyrimai. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar muziejaus teikiamos paslaugos atitinka lankytojų rekreacinius poreikius. Tyrimus organizavo šio straipsnio autoriai kartu su Lietuvos jūrų muziejaus ir Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros darbuotojais. Buvo apklausti 1004 lankytojai ir 83 turistinių grupių vadovai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Straipsnyje pateikiami LJM lankytojų poreikių tyrimo rezultatai, išvados ir pasiūlymai.
Per tyrimą buvo atliktas turistinių grupių vadovų ir muziejaus lankytojų apklausos.
 
Turistinių grupių vadovų apklausa
 
2002 m. gegužės ir birželio mėnesiais buvo apklausti 83 turistinių grupių vadovai, organizuotai atlydintys lankytojus iš Lietuvos ir kaimyninių šalių: Latvijos, Rusijos, Baltarusijos ir Estijos.Tuo laikotarpiu Lietuvos jūrų muziejų labiausiai lankė moksleivių grupės. Apklausa buvo vykdoma interviu forma ir anketavimu. Apklausoje dalyvavę turistinių grupių vadovai bendravo geranoriškai, aktyviai reiškė savo nuomonę, teikė siūlymų.
Bendras LJM vertinimas. Net 91 procentui turistinių grupių vadovų LJM paliko puikų įspūdį. Absoliuti jų dauguma (96 proc.) pažymi, kad lūkesčiai išsipildė. Puikiai įvertintas ir LJM personalo (ekspozicijų prižiūrėtojai, bilietų kasininkai, kontrolieriai) darbas.
Lankomumo veiksniai. 78 proc. turistinių grupių vadovų yra anksčiau lankęsi LJM, o pirmą kartą į Jūrų muziejų atlydėjo moksleivių grupes 22 proc. vadovų. Nustatant žiniasklaidos ir reklamos įtaką apsilankymui muziejuje paaiškėjo, kad 63 proc. turistinių grupių vadovų čia buvę, o tarp pirmą kartą apsilankiusių 25 proc. apklaustųjų atvyko draugų ir artimųjų paskatinti. Tuo tarpu žiniasklaida, reklama, internetas ir kelionių agentūros apsilankymui Lietuvos jūrų muziejuje turėjo įtakos vos 12-kai proc. lankytojų. Daugelis apklaustųjų vadovų keliones į LJM organizuoja nuolat, todėl kai kurie jų nurodė, kad lankosi 20-tą ir net 30-tą kartą. Kitais metais vėl apsilankyti muziejuje ketino 56 proc., o po 2-5 metų – 44 proc. respondentų. Į klausimą, kas trukdo dažniau čia lankytis, 69 proc. respondentų nurodė dideles kelionės išlaidas, 28 proc. – informacijos stoką, 2 proc. – laiko trūkumą, 1 proc. – mokinių pasyvumą. Užsienio turistinių grupių vadovai kaip vieną ypač svarbių kliūčių nurodo su sienos kirtimu susijusius keblumus – vizos, dokumentai, mokesčiai, pasienyje gaištamas laikas.
Informaciniai trukdžiai. Į klausimą, ar pakanka informacijos apie LJM renginius, 67 proc. nurodo, kad jos trūksta, o 32 procentams jos pakanka. Grupių vadovai akcentuoja informacinių bukletų stoką ir informacijos trūkumą internete, žiniasklaidoje, gyvenamoje vietovėje. Net 90 proc. grupių vadovų nurodo, kad jų nepasiekia informacija apie LJM edukacinius renginius.
Lankymo trukmė. Vykstantys į LJM dažniausiai planuoja pamatyti delfinų ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymą delfinariume (trukmė apie 30-40 min.) ir Šiaurės jūrų liūto pasirodymą muziejaus cirko arenoje (trukmė apie 20 min.), aplankyti jūrų gyvūnų akvariumą. Kitiems LJM eksponatams, pvz., laivybos istorijos ekspozicijoms, etnografinei žvejo sodybai, vidutiniam žvejybos traleriui paprastai skiriama žymiai mažiau laiko. Tai liudija ir apklausos duomenys. Vieni turistinių grupių vadovai (54 proc.) nurodė, kad muziejuje praleis apie 2-3 val. – tiek laiko pakanka dalyvauti delfinariume ir cirko arenoje vykstančiuose gyvūnų pasirodymuose, kiti (28 proc.) – apie 4-5 val. Į klausimą, kas paliko didžiausią įspūdį, 56 proc. respondentų nurodo delfinariumą, 23 proc. – muziejaus cirko areną, 18 proc. – akvariumą.
Turistinių grupių vadovų pageidavimai. Daugiausia pageidaujama vietos gidų, vaizdingai supažindinančių su LJM eksponatais lietuvių, rusų, anglų kalbomis, papildomų pramogų (vaikų žaidimų aikštelės, karuselės, artistai persirengėliai, betarpiškai bendraujantys su vaikais, karnavalinės eitynės, paskaitos ir filmai apie vandens pasaulį), naujesnių, šiuolaikiškesnių, moderniškesnių ekspozicijų, naujausių atradimų, jūros tyrimo technologijų, nardymo įrangos parodų, naujų gyvūnų programų, jūros gyvūnų įvairovės, egzotiškų gyvūnų, daugiau suvenyrų, įvairių nuolaidų turistinėms grupėms ir vaikams, nemokamo įėjimo turistinių grupių vadovams, leidimo moksleiviams nemokamai fotografuoti ar filmuoti savo technika.
 
Lankytojų apklausa
 
2002 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais buvo apklausti 465, o 2003 m. – 539 lankytojai. Taigi iš viso lankytojų apklausoje dalyvavo 1004 respondentai. Iš jų – 64 proc. moterų ir 36 proc. vyrų.
Bendras LJM vertinimas. 95 % apklaustųjų teigia, kad apsilankymas Jūrų muziejuje jiems suteikė naujų ir įdomių žinių. 94 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų lūkesčiai pasiteisino, 88 procentams respondentų muziejus paliko puikų įspūdį.
Lankymo veiksniai, atraktyvumas, užimtumas. LJM lankymo dažnumo ir buvimo muziejuje trukmės tendencijos atsispindi 1, 2, 3 pav. Apie 70 proc. apklaustųjų jau anksčiau buvo lankęsi muziejuje ir artimiausiais metais vėl ketina čia apsilankyti; iš jų net 39 proc. respondentų 2002 m. ir 55 proc. 2003 m. tai planavo padaryti kitais metais. Beveik 60 proc. apklaustųjų praleido ar ketino praleisti muziejuje apie 2-3 valandas, per 30 proc. lankytojų – apie 4 val.
Taigi matome, kad vidutiniškai apie 57 proc. lankytojų Lietuvos jūrų muziejuje praleido ar praleis 1-2 val., apie 36 proc. – 4 val., ir tik 7 proc. apklaustųjų ketina būti ilgiau nei 4 val.
Anketinės apklausos rezultatai rodo, kad lankymosi LJM trukmė ir eksponatų atraktyvumas turi tiesioginį ryšį. Atraktyvūs LJM eksponatai lankytojams daro didesnį įspūdį ir jiems skiriama daugiau laiko.
Lankymosi Jūrų muziejuje trukmė priklauso ir nuo papildomų pramogų. Tyrimai parodė, kad per 60 proc. lankytojų pageidauja papildomų pramogų vaikams ir suaugusiems, susijusių su fiziniu aktyvumu, betarpišku bendravimu, atrakcijomis (5 pav.). Akcentuojamas pageidavimas sudaryti galimybę įvairaus amžiaus vaikus palikti (0,5-1 val) patikimai priežiūrai vaikų žaidimų aikštelėse. Be to, pageidaujama švietėjiško-pažintinio pobūdžio renginių – kino, videofilmų apie jūros pasaulį (6 pav.).
Informacijos apie LJM veiklą sklaida. Siekiant išsiaiškinti žiniasklaidos ir reklamos įtaką muziejaus lankomumui paaiškėjo, kad daugiau kaip 50 proc. lankytojų yra pastovūs, o pirmą kartą apsilankiusių 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad aplankyti muziejų juos paskatino pažįstami ir kelionių organizatoriai. Reklamos reikšmė yra minimali, ji lėmė vos 10 proc. respondentų apsisprendimą (7pav.).
LJM lankytojai nurodo (8 pav.), kad informacijos apie LJM veiklą jie labiausiai pasigenda Klaipėdoje (43 proc.), visoje Lietuvoje (56 proc.), žiniasklaidoje (63 proc.) ir savo gyvenamoje vietovėje (79 proc.). Pačioje LJM teritorijoje informacijos pakanka daugiau nei 70-čiai proc. respondentų, tačiau užsienio turistai nurodo, kad pageidautų daugiau informacijos užsienio kalbomis – anglų, vokiečių, rusų. Taigi galima teigti, kad kol kas būsimų lankytojų informavimo ir LJM veiklos reklamavimo galimybės nėra pakankamai išnaudotos.
Per gyvūnų pasirodymus lankytojai pageidauja (9 pav.) daugiau informacijos ir gyvo pasakojimo apie gyvūnus (43 proc.). Užsienio turistai pageidauja vertimų į anglų (30 proc.), vokiečių (20 proc.), rusų (12 proc.) kalbas.
Tarp labiausiai reikalingų papildomų paslaugų daugiausia lankytojų (beveik 30 proc.) nurodo bankomato paslaugas. Be to, pageidaujama vaikų priežiūros, automobilių, dviračių, bagažo saugojimo paslaugų (10 pav.).
Tyrimai parodė, kad maždaug pusė respondentų muziejuje išleido mažiau pinigų negu ketino, o kita pusė teigia, jog jiems muziejaus paslaugos kainavo daugiau nei jie planavo. Turtingesni lankytojai nurodo, kad pageidautų daugiau renginių, pramogų ir gerų kavinių.
LJM lankytojų siūlymai ir pastabos. Pirmą kartą muziejuje besilankantys žmonės aiškiai suformuluotų pageidavimų ir nuomonės neturėjo. Pastovūs lankytojai daugiausia pageidauja vaikų bei suaugusių užimtumo ir pramogų (nedideli baseinai, sūpuoklės, atrakcionai 3-6 metų vaikams, karuselės, persirengėliai pingvinais, ruoniais, žuvimis, gatvės muzikantai, vaikų priežiūros vietos, renginiai vaikams po stogu, kino filmai apie jūrą, vandens pramogos, čiuožyklos), informatyvumo (reklama ir kita medžiaga, informacija apie gyvūnus, jų maitinimo laiką ir eksponatus, informacija ir reklama visoje Europoje, išsamesni eksponatų aprašymai, informacija prie kelto apie Jūrų muziejaus bilietų kainas, lankstinukai ir knygos apie LJM, muziejaus planas-schema teritorijoje), daugiau maitinimo įstaigų, ypač kavinių, įvairesnių patiekalų jose, suvenyrų.
 
Išvados ir siūlymai
 
1. Lietuvos jūrų muziejaus lankytojų rekreacinių poreikių tyrimas, atliktas 2002-2003 m., iš esmės pasiteisino ir patvirtino, kad nepakankamai išnaudojamos lankytojų rekreacinių poreikių tenkinimo galimybės.
2. Apie 90 proc. lankytojų Lietuvos jūrų muziejuje praleidžia iki keturių valandų. Didesnė laiko dalis skiriama delfinų ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymams delfinariume, šiaurės jūrų liūtų pasirodymui cirko arenoje, akvariumui lankyti, o likęs laikas – laivų istorijos ekspozicijoms, Kopgalio aplinkai, žvejo sodybai, žvejybiniams laivams apžiūrėti. Didžiausio dėmesio susilaukia jūrų muziejaus eksponatai: (delfinai, jūrų liūtai, pingvinai, ruoniai, žuvys) bei dinamiška ir spalvinga audiovizualinė jūros faunos bei floros ekspozicija akvariume.
3. Didesnio lankytojų susidomėjimo, jų ilgesnio buvimo Lietuvos jūrų muziejuje, lankytojų srauto padidinimo galima siekti šiais būdais:
atraktyvesnis jūrų muziejaus eksponatų pateikimas ir pristatymas, pvz., vaizdo bei kompiuterinės eksponatų iliustracijos, originalūs gidų pasakojimai, teatralizuotų veiksmų ir personažų panaudojimas;
papildomų renginių ir pramogų organizavimas – bendravimas su persirengėliais, kaukių karnavalai, žaidimų aikštelės, įvairios karuselės, atrakcionai vaikams ir suaugusiems, kino/video filmų jūrine tematika demonstravimas;
kavinių, kitų maitinimo įstaigų skaičiaus didinimas, maitinimo paslaugų gerinimas (patiekalai iš jūros gėrybių, Vakarų Lietuvos ir pajūrio krašto kulinariniai gaminiai);
4. Informacijos apie LJM veiklą sklaida. Reklama, internetas ir žiniasklaida kol kas neturi didesnės įtakos muziejaus lankomumui. Pirmą kartą apsilankantieji nurodo artimųjų ir draugų, o ne reklamos poveikį jų apsisprendimui apsilankyti muziejuje. Nepakanka informacijos apie LJM veiklą, ypač apie edukacinius renginius. Informacijos apie LJM veiklą skleidimas yra nepakankamai išnaudotas naujiems lankytojams pritraukti. Nepakanka informacijos už muziejaus ribų – visoje Lietuvos teritorijoje ir užsienyje. LJM lankytojai pageidauja daugiau gyvo pasakojimo apie gyvūnus per jų pasirodymą, versti šiuos pasakojimus į kitas užsienio kalbas (anglų, vokiečių, rusų), reklaminiuose skyduose LJM teritorijoje pateikti daugiau informacijos užsienio kalbomis. Informacijos apie LJM labiausiai trūksta žiniasklaidoje ir lankytojų gyvenamojoje vietovėje.
5. Svarbiausias reikalavimas LJM suvenyrams yra jų autentiškumas. Tai reiškia, kad turėtų dominuoti originalūs suvenyrai tiesiogiai susiję su eksponatais, renginiais ir LJM įvaizdžiu.
6. Svarbi yra muziejaus gidų paslauga, nes gidai atlieka ne tik edukacines funkcijas, bet ir skatina domėjimąsi, užimtumą, prisideda prie naujų lankytojų pritraukimo bei svetingumo atmosferos sukūrimo. Svetingumas ir dėmesingumas lankytojui turės tiesioginę įtaką ir būsimų naujų turistų srautams į LJM.
7. Turistinių grupių vadovai yra nuolatiniai lankytojai-ekspertai, organizuojantys ir lydintys turistinų grupes į LJM. Dauguma jų yra patyrę grupių vadovai. Nuo turistinių grupių vadovų aktyvumo ir rekomendacijų iš esmės priklauso turistinių grupių maršrutai. Taigi būtina jautriai reaguoti į jų pageidavimus, skatinti asmeninį aktyvumą ir suinteresuotumą lanksčia nuolaidų bei lengvatų sistema.
8. Lankytojų rekreacinių poreikių tyrimų rezultatai leidžia daryti išvadą, kad sąvoka „naujovė“ LJM paslaugų rinkodaroje turi ypatingą reikšmę. Tai naujos ekspozicijos, naujos programos su gyvūnais, naujos atrakcijos, naujos pramogos, nauji, originalūs suvenyrai ir pan. Tai reiškia, kad kiekvienais metais LJM veikloje turėtų atsirasti naujumo elementų. Šią būtinybę lemia tai, kad pagrindinį srautą sudaro nuolatiniai lankytojai (per 55 proc.), o pirmą kartą atvykstantiems į muziejų (per 30 proc.) lemiamos įtakos apsilankyti turi draugai ir artimieji. Todėl gyvūnų pasirodymų programų, muziejaus ekspozicijų atnaujinimas ir naujų pramogų kūrimas lankytojams yra labai svarbus turistinės traukos ir muziejaus lankomumo veiksnys.
9. LJM yra nacionalinės reikšmės kultūros objektas, todėl ypatingai svarbus yra valstybės dėmesys ir parama. Tik esminės finansinės investicijos sudarytų galimybę plėsti Lietuvos jūrų muziejaus paslaugas ir pramogas lankytojams ir tuo būdu pritrauktų daugiau Lietuvos ir užsienio turistų.
© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16