- Lietuvos jūrų muziejus yra vienas
labiausiai turistų lankomų objektų Lietuvoje. Tai unikali kultūros
įstaiga, supažindinanti su jūros gyvūnija, paslaptingu vandenų
pasauliu, laivybos istorija ir tradicijomis, derinanti švietėjišką
ir rekreacinę-pramoginę veiklą. Lietuvos jūrų muziejų (toliau
– LJM) lanko ne tik Lietuvos ir kaimyninių šalių gyventojai,
bet ir Europos Sąjungos, JAV ir kitų šalių turistai.
- Muziejų sudaro delfinariumas ir jūrų
muziejus-akvariumas. Delfinariume vyksta teatralizuoti delfinų ir
Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymai, o akvariume, įsikūrusiame
Kopgalio tvirtovėje, galima pamatyti įvairiausių jūrų gyvūnų:
gėlavandenių, Baltijos jūros bei tropinių vandenų žuvų, paukščių,
žinduolių, kriauklių ir koralų. Tvirtovės kazematuose veikia
laivybos istorijos ekspozicijos. Cirko arenoje po atviru dangumi
vyksta Šiaurės jūrų liūtų pasirodymai. Be to, lankytojai gali
susipažinti su etnografine žvejo sodyba, senaisiais žvejybos
laivais ir kitais eksponatais.
- LJM yra tik iš dalies finansuojamas iš
biudžeto, todėl lėšos, surenkamos iš lankytojų už teikiamas
paslaugas, yra svarbus įstaigos veiklą užtikrinantis veiksnys.
LJM lankomas netolygiai. Muziejaus lankymo sezonas trunka penkis mėnesius
– gegužę, birželį, liepą, rugpjūtį ir rugsėjį. Vasarą
dirbama šešias dienas per savaitę, vyksta trys gyvūnų
pasirodymai delfinariume ir cirko arenoje, savaitgaliais – šeštadieniais
ir sekmadieniais – specialus gyvūnų pasirodymas su cirko
artistais, pantomimos aktoriais, estrados muzikantais ir
atrakcijomis. Lankomumo pikas būna liepos ir rugpjūčio mėnesiais,
o septynis rudens, žiemos, pavasario mėnesius LJM šeštadieniais
ir sekmadieniais dirba minimaliais pajėgumais.
- Be sezoniškumo problemos, pastebimas
ir lankytojų srautų svyravimas įvairiais metais. Tam įtakos turi
išoriniai, nuo LJM veiklos nepriklausantys, ekonominiai,
politiniai, socialiniai ir klimatiniai veiksniai. Pvz., dėl
tranzitinių vizų per Lietuvą įvedimo Kaliningrado gyventojams
2003 m. liepos mėnesį iš šio krašto beveik nutrūko turistų
srautas į Klaipėdą. Išorinių lankomumo svyravimų veiksnius ir
priežastis tenka vertinti kaip objektyvius trukdžius. Tuo tarpu
vidinius rezervus ir galimybes skatinti lankomumą galima nustatyti
ištyrus, ar LJM paslaugų pasiūla atitinka lankytojų poreikius.
- Tuo tikslu Lietuvos jūrų muziejuje
2002-2003 m. buvo atlikti lankytojų poreikių tyrimai. Tyrimo
tikslas – nustatyti, ar muziejaus teikiamos paslaugos atitinka
lankytojų rekreacinius poreikius. Tyrimus organizavo šio
straipsnio autoriai kartu su Lietuvos jūrų muziejaus ir Klaipėdos
universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros darbuotojais. Buvo
apklausti 1004 lankytojai ir 83 turistinių grupių vadovai iš
Lietuvos ir užsienio šalių. Straipsnyje pateikiami LJM lankytojų
poreikių tyrimo rezultatai, išvados ir pasiūlymai.
- Per tyrimą buvo atliktas turistinių
grupių vadovų ir muziejaus lankytojų apklausos.
-
- Turistinių grupių vadovų apklausa
-
- 2002 m. gegužės ir birželio mėnesiais
buvo apklausti 83 turistinių grupių vadovai, organizuotai
atlydintys lankytojus iš Lietuvos ir kaimyninių šalių: Latvijos,
Rusijos, Baltarusijos ir Estijos.Tuo laikotarpiu Lietuvos jūrų
muziejų labiausiai lankė moksleivių grupės. Apklausa buvo
vykdoma interviu forma ir anketavimu. Apklausoje dalyvavę turistinių
grupių vadovai bendravo geranoriškai, aktyviai reiškė savo
nuomonę, teikė siūlymų.
- Bendras LJM vertinimas. Net 91
procentui turistinių grupių vadovų LJM paliko puikų įspūdį.
Absoliuti jų dauguma (96 proc.) pažymi, kad lūkesčiai išsipildė.
Puikiai įvertintas ir LJM personalo (ekspozicijų prižiūrėtojai,
bilietų kasininkai, kontrolieriai) darbas.
- Lankomumo veiksniai. 78 proc.
turistinių grupių vadovų yra anksčiau lankęsi LJM, o pirmą
kartą į Jūrų muziejų atlydėjo moksleivių grupes 22 proc.
vadovų. Nustatant žiniasklaidos ir reklamos įtaką apsilankymui
muziejuje paaiškėjo, kad 63 proc. turistinių grupių vadovų čia
buvę, o tarp pirmą kartą apsilankiusių 25 proc. apklaustųjų
atvyko draugų ir artimųjų paskatinti. Tuo tarpu žiniasklaida,
reklama, internetas ir kelionių agentūros apsilankymui Lietuvos jūrų
muziejuje turėjo įtakos vos 12-kai proc. lankytojų. Daugelis
apklaustųjų vadovų keliones į LJM organizuoja nuolat, todėl kai
kurie jų nurodė, kad lankosi 20-tą ir net 30-tą kartą. Kitais
metais vėl apsilankyti muziejuje ketino 56 proc., o po 2-5 metų
– 44 proc. respondentų. Į klausimą, kas trukdo dažniau čia
lankytis, 69 proc. respondentų nurodė dideles kelionės išlaidas,
28 proc. – informacijos stoką, 2 proc. – laiko trūkumą, 1
proc. – mokinių pasyvumą. Užsienio turistinių grupių vadovai
kaip vieną ypač svarbių kliūčių nurodo su sienos kirtimu
susijusius keblumus – vizos, dokumentai, mokesčiai, pasienyje gaištamas
laikas.
- Informaciniai trukdžiai. Į klausimą,
ar pakanka informacijos apie LJM renginius, 67 proc. nurodo, kad jos
trūksta, o 32 procentams jos pakanka. Grupių vadovai akcentuoja
informacinių bukletų stoką ir informacijos trūkumą internete,
žiniasklaidoje, gyvenamoje vietovėje. Net 90 proc. grupių vadovų
nurodo, kad jų nepasiekia informacija apie LJM edukacinius
renginius.
- Lankymo trukmė. Vykstantys į LJM dažniausiai
planuoja pamatyti delfinų ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymą
delfinariume (trukmė apie 30-40 min.) ir Šiaurės jūrų liūto
pasirodymą muziejaus cirko arenoje (trukmė apie 20 min.),
aplankyti jūrų gyvūnų akvariumą. Kitiems LJM eksponatams, pvz.,
laivybos istorijos ekspozicijoms, etnografinei žvejo sodybai,
vidutiniam žvejybos traleriui paprastai skiriama žymiai mažiau
laiko. Tai liudija ir apklausos duomenys. Vieni turistinių grupių
vadovai (54 proc.) nurodė, kad muziejuje praleis apie 2-3 val. –
tiek laiko pakanka dalyvauti delfinariume ir cirko arenoje vykstančiuose
gyvūnų pasirodymuose, kiti (28 proc.) – apie 4-5 val. Į klausimą,
kas paliko didžiausią įspūdį, 56 proc. respondentų nurodo
delfinariumą, 23 proc. – muziejaus cirko areną, 18 proc. –
akvariumą.
- Turistinių grupių vadovų
pageidavimai. Daugiausia pageidaujama vietos gidų, vaizdingai supažindinančių
su LJM eksponatais lietuvių, rusų, anglų kalbomis, papildomų
pramogų (vaikų žaidimų aikštelės, karuselės, artistai
persirengėliai, betarpiškai bendraujantys su vaikais, karnavalinės
eitynės, paskaitos ir filmai apie vandens pasaulį), naujesnių, šiuolaikiškesnių,
moderniškesnių ekspozicijų, naujausių atradimų, jūros tyrimo
technologijų, nardymo įrangos parodų, naujų gyvūnų programų,
jūros gyvūnų įvairovės, egzotiškų gyvūnų, daugiau suvenyrų,
įvairių nuolaidų turistinėms grupėms ir vaikams, nemokamo įėjimo
turistinių grupių vadovams, leidimo moksleiviams nemokamai
fotografuoti ar filmuoti savo technika.
-
- Lankytojų apklausa
-
- 2002 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais
buvo apklausti 465, o 2003 m. – 539 lankytojai. Taigi iš viso
lankytojų apklausoje dalyvavo 1004 respondentai. Iš jų – 64
proc. moterų ir 36 proc. vyrų.
- Bendras LJM vertinimas. 95 % apklaustųjų
teigia, kad apsilankymas Jūrų muziejuje jiems suteikė naujų ir
įdomių žinių. 94 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų lūkesčiai
pasiteisino, 88 procentams respondentų muziejus paliko puikų įspūdį.
- Lankymo veiksniai, atraktyvumas, užimtumas.
LJM lankymo dažnumo ir buvimo muziejuje trukmės tendencijos
atsispindi 1, 2, 3 pav. Apie 70 proc. apklaustųjų jau anksčiau
buvo lankęsi muziejuje ir artimiausiais metais vėl ketina čia
apsilankyti; iš jų net 39 proc. respondentų 2002 m. ir 55 proc.
2003 m. tai planavo padaryti kitais metais. Beveik 60 proc. apklaustųjų
praleido ar ketino praleisti muziejuje apie 2-3 valandas, per 30
proc. lankytojų – apie 4 val.
- Taigi matome, kad vidutiniškai apie
57 proc. lankytojų Lietuvos jūrų muziejuje praleido ar praleis
1-2 val., apie 36 proc. – 4 val., ir tik 7 proc. apklaustųjų
ketina būti ilgiau nei 4 val.
- Anketinės apklausos rezultatai rodo,
kad lankymosi LJM trukmė ir eksponatų atraktyvumas turi tiesioginį
ryšį. Atraktyvūs LJM eksponatai lankytojams daro didesnį įspūdį
ir jiems skiriama daugiau laiko.
- Lankymosi Jūrų muziejuje trukmė
priklauso ir nuo papildomų pramogų. Tyrimai parodė, kad per 60
proc. lankytojų pageidauja papildomų pramogų vaikams ir
suaugusiems, susijusių su fiziniu aktyvumu, betarpišku bendravimu,
atrakcijomis (5 pav.). Akcentuojamas pageidavimas sudaryti galimybę
įvairaus amžiaus vaikus palikti (0,5-1 val) patikimai priežiūrai
vaikų žaidimų aikštelėse. Be to, pageidaujama švietėjiško-pažintinio
pobūdžio renginių – kino, videofilmų apie jūros pasaulį (6
pav.).
- Informacijos apie LJM veiklą sklaida.
Siekiant išsiaiškinti žiniasklaidos ir reklamos įtaką muziejaus
lankomumui paaiškėjo, kad daugiau kaip 50 proc. lankytojų yra
pastovūs, o pirmą kartą apsilankiusių 40 proc. apklaustųjų
nurodė, kad aplankyti muziejų juos paskatino pažįstami ir
kelionių organizatoriai. Reklamos reikšmė yra minimali, ji lėmė
vos 10 proc. respondentų apsisprendimą (7pav.).
- LJM lankytojai nurodo (8 pav.), kad
informacijos apie LJM veiklą jie labiausiai pasigenda Klaipėdoje
(43 proc.), visoje Lietuvoje (56 proc.), žiniasklaidoje (63 proc.)
ir savo gyvenamoje vietovėje (79 proc.). Pačioje LJM teritorijoje
informacijos pakanka daugiau nei 70-čiai proc. respondentų, tačiau
užsienio turistai nurodo, kad pageidautų daugiau informacijos užsienio
kalbomis – anglų, vokiečių, rusų. Taigi galima teigti, kad kol
kas būsimų lankytojų informavimo ir LJM veiklos reklamavimo
galimybės nėra pakankamai išnaudotos.
- Per gyvūnų pasirodymus lankytojai
pageidauja (9 pav.) daugiau informacijos ir gyvo pasakojimo apie gyvūnus
(43 proc.). Užsienio turistai pageidauja vertimų į anglų (30
proc.), vokiečių (20 proc.), rusų (12 proc.) kalbas.
- Tarp labiausiai reikalingų papildomų
paslaugų daugiausia lankytojų (beveik 30 proc.) nurodo bankomato
paslaugas. Be to, pageidaujama vaikų priežiūros, automobilių,
dviračių, bagažo saugojimo paslaugų (10 pav.).
- Tyrimai parodė, kad maždaug pusė
respondentų muziejuje išleido mažiau pinigų negu ketino, o kita
pusė teigia, jog jiems muziejaus paslaugos kainavo daugiau nei jie
planavo. Turtingesni lankytojai nurodo, kad pageidautų daugiau
renginių, pramogų ir gerų kavinių.
- LJM lankytojų siūlymai ir pastabos.
Pirmą kartą muziejuje besilankantys žmonės aiškiai suformuluotų
pageidavimų ir nuomonės neturėjo. Pastovūs lankytojai daugiausia
pageidauja vaikų bei suaugusių užimtumo ir pramogų (nedideli
baseinai, sūpuoklės, atrakcionai 3-6 metų vaikams, karuselės,
persirengėliai pingvinais, ruoniais, žuvimis, gatvės muzikantai,
vaikų priežiūros vietos, renginiai vaikams po stogu, kino filmai
apie jūrą, vandens pramogos, čiuožyklos), informatyvumo (reklama
ir kita medžiaga, informacija apie gyvūnus, jų maitinimo laiką
ir eksponatus, informacija ir reklama visoje Europoje, išsamesni
eksponatų aprašymai, informacija prie kelto apie Jūrų muziejaus
bilietų kainas, lankstinukai ir knygos apie LJM, muziejaus
planas-schema teritorijoje), daugiau maitinimo įstaigų, ypač
kavinių, įvairesnių patiekalų jose, suvenyrų.
-
- Išvados ir siūlymai
-
- 1. Lietuvos jūrų muziejaus lankytojų
rekreacinių poreikių tyrimas, atliktas 2002-2003 m., iš esmės
pasiteisino ir patvirtino, kad nepakankamai išnaudojamos lankytojų
rekreacinių poreikių tenkinimo galimybės.
- 2. Apie 90 proc. lankytojų Lietuvos jūrų
muziejuje praleidžia iki keturių valandų. Didesnė laiko dalis
skiriama delfinų ir Kalifornijos jūrų liūtų pasirodymams
delfinariume, šiaurės jūrų liūtų pasirodymui cirko arenoje,
akvariumui lankyti, o likęs laikas – laivų istorijos
ekspozicijoms, Kopgalio aplinkai, žvejo sodybai, žvejybiniams
laivams apžiūrėti. Didžiausio dėmesio susilaukia jūrų
muziejaus eksponatai: (delfinai, jūrų liūtai, pingvinai, ruoniai,
žuvys) bei dinamiška ir spalvinga audiovizualinė jūros faunos
bei floros ekspozicija akvariume.
- 3. Didesnio lankytojų susidomėjimo,
jų ilgesnio buvimo Lietuvos jūrų muziejuje, lankytojų srauto
padidinimo galima siekti šiais būdais:
- atraktyvesnis jūrų muziejaus
eksponatų pateikimas ir pristatymas, pvz., vaizdo bei kompiuterinės
eksponatų iliustracijos, originalūs gidų pasakojimai,
teatralizuotų veiksmų ir personažų panaudojimas;
- papildomų renginių ir pramogų
organizavimas – bendravimas su persirengėliais, kaukių
karnavalai, žaidimų aikštelės, įvairios karuselės, atrakcionai
vaikams ir suaugusiems, kino/video filmų jūrine tematika
demonstravimas;
- kavinių, kitų maitinimo įstaigų
skaičiaus didinimas, maitinimo paslaugų gerinimas (patiekalai iš
jūros gėrybių, Vakarų Lietuvos ir pajūrio krašto kulinariniai
gaminiai);
- 4. Informacijos apie LJM veiklą
sklaida. Reklama, internetas ir žiniasklaida kol kas neturi didesnės
įtakos muziejaus lankomumui. Pirmą kartą apsilankantieji nurodo
artimųjų ir draugų, o ne reklamos poveikį jų apsisprendimui
apsilankyti muziejuje. Nepakanka informacijos apie LJM veiklą, ypač
apie edukacinius renginius. Informacijos apie LJM veiklą skleidimas
yra nepakankamai išnaudotas naujiems lankytojams pritraukti.
Nepakanka informacijos už muziejaus ribų – visoje Lietuvos
teritorijoje ir užsienyje. LJM lankytojai pageidauja daugiau gyvo
pasakojimo apie gyvūnus per jų pasirodymą, versti šiuos
pasakojimus į kitas užsienio kalbas (anglų, vokiečių, rusų),
reklaminiuose skyduose LJM teritorijoje pateikti daugiau
informacijos užsienio kalbomis. Informacijos apie LJM labiausiai trūksta
žiniasklaidoje ir lankytojų gyvenamojoje vietovėje.
- 5. Svarbiausias reikalavimas LJM
suvenyrams yra jų autentiškumas. Tai reiškia, kad turėtų
dominuoti originalūs suvenyrai tiesiogiai susiję su eksponatais,
renginiais ir LJM įvaizdžiu.
- 6. Svarbi yra muziejaus gidų
paslauga, nes gidai atlieka ne tik edukacines funkcijas, bet ir
skatina domėjimąsi, užimtumą, prisideda prie naujų lankytojų
pritraukimo bei svetingumo atmosferos sukūrimo. Svetingumas ir dėmesingumas
lankytojui turės tiesioginę įtaką ir būsimų naujų turistų
srautams į LJM.
- 7. Turistinių grupių vadovai yra
nuolatiniai lankytojai-ekspertai, organizuojantys ir lydintys
turistinų grupes į LJM. Dauguma jų yra patyrę grupių vadovai.
Nuo turistinių grupių vadovų aktyvumo ir rekomendacijų iš esmės
priklauso turistinių grupių maršrutai. Taigi būtina jautriai
reaguoti į jų pageidavimus, skatinti asmeninį aktyvumą ir
suinteresuotumą lanksčia nuolaidų bei lengvatų sistema.
- 8. Lankytojų rekreacinių poreikių
tyrimų rezultatai leidžia daryti išvadą, kad sąvoka „naujovė“
LJM paslaugų rinkodaroje turi ypatingą reikšmę. Tai naujos
ekspozicijos, naujos programos su gyvūnais, naujos atrakcijos,
naujos pramogos, nauji, originalūs suvenyrai ir pan. Tai reiškia,
kad kiekvienais metais LJM veikloje turėtų atsirasti naujumo
elementų. Šią būtinybę lemia tai, kad pagrindinį srautą
sudaro nuolatiniai lankytojai (per 55 proc.), o pirmą kartą
atvykstantiems į muziejų (per 30 proc.) lemiamos įtakos
apsilankyti turi draugai ir artimieji. Todėl gyvūnų pasirodymų
programų, muziejaus ekspozicijų atnaujinimas ir naujų pramogų kūrimas
lankytojams yra labai svarbus turistinės traukos ir muziejaus
lankomumo veiksnys.
- 9. LJM yra nacionalinės reikšmės
kultūros objektas, todėl ypatingai svarbus yra valstybės dėmesys
ir parama. Tik esminės finansinės investicijos sudarytų galimybę
plėsti Lietuvos jūrų muziejaus paslaugas ir pramogas lankytojams
ir tuo būdu pritrauktų daugiau Lietuvos ir užsienio turistų.