- „Kiekvieną kuriančią asmenybę
vilioja neregėti ir nauji krantai, o krantas – tai vieta, kur šiandien
esame ir dirbame“, – taip 2003 m. rugsėjo pradžioje prasidėjusio
plenero-simpoziumo „Kupiškis-2003“ dalyvius apibūdino jo
koordinatorius Jonas Stankevičius.
- Šio išskirtinio renginio tema –
„Šiaurės Lietuvos ir Šiaurės šalių kultūriniai ryšiai“,
o tikslas – ne tik skatinti šių šalių menininkų kūrybinį
bendradarbiavimą, bet ir propaguoti Šiaurės šalių kultūrą
Lietuvoje.
- Menininkų grupę sudarė 11 įvairių
meno šakų atstovų. Plenerą – simpoziumą finansavo Šiaurės
Ministrų Tarybos biuras Lietuvoje ir Kupiškio rajono savivaldybė.
- O kaip kūrybos paukštė sklandė
plenere-simpoziume „Kupiškis-2003“, atsakysime apžvelgę kūrybinį
ir pažintinį dešimtmetį, praleistą senojoje sėlių žemėje.
- Kupiškio etnografijos muziejuje
susirinkusiems miestelėnams 2003 m. rugsėjo 1 d. projektą pristatė
koordinatorius Viktoras Zuoza ir pažadėjo, kad menininkai šeimininkams
padovanos bent po vieną darbą.
- Vos tik prasidėjus
plenerui-simpoziumui, visus nustebino skulptoriaus H.Orakausko prie
miesto kultūros centro pastatytas metalo plastikos dirbinys
„Skelbimų žmogus“. Skardinėje lentoje visi plenero dalyviai
parašė savo vardus ir šalį, iš kurios atvyko, o praeiviai galėjo
stebėti įspūdingą kūrybos akciją po atviru dangumi. „Skelbimų
žmogus“, primenantis klouną, savo rankose lyg armoniką laikė
skelbimų lentą. Plenaire-Symposium „KUPIŠKIS – 2003“
- Vilniečiai menininkai į Kupiškį
atvežė jauno tapytojo Juliaus Jokūbonio darbų parodą. Tamsių
sodrių spalvų paveikslai žiūrovą traukė atidžiau pažvelgti
į prieblandoje ir šešėliuose skendinčius daiktus – tulpes,
fotelį studijoje, natiurmortą su bateliais, kaimo peizažą, erškėčių
krūmą ir tiltą, alksnių guotą.
- Plenero-simpoziumo ir jaunojo tapytojo
parodos atidaryme dalyvavo visa Jokūbonių šeima. Skulptorius
Gediminas Jokūbonis prisiminė kiekvieną vaikystės kampelį. Kupiškyje
jo žmona grafikė Bronė Jokūbonienė prisipažino, kad vyro tėviškė
jaukumu lenkia net josios gimtinę Mažeikius.
- Per dešimt dienų savo akimis pamatytą,
širdimi pajaustą Kupiškio krašto žemę plenero dalyviai iš
Lietuvos, Švedijos, Islandijos, Suomijos įamžino drobėje,
stikle, molyje, fotografijoje. Kiekvienas dalyvis žiūrovų teismui
pateikė po 3-4 darbus. Plenero darbo vaisius kupiškėnai galėjo
pamatyti Etnografijos muziejaus didžiojoje parodų salėje.
- Tekstilininkas ir vitražistas Jonas
Stankevičius eksponavo stiklo darbus: „Plaukia trys žuvys per uošvės
liežuvį“, „Kelias į bažnyčią“ ir „Pirtelėje“,
skulptorius Henrikas Orakauskas, be minėto kūrinio iš metalo
„Skelbimų žmogus“, pateikė ir kelis moterų šaržus,
fotografas ir poetas Alis Balbierius padėjo išleisti plenerui
skirtą lankstinuką, o parodai atvežė ekspresyvių nuotraukų iš
ciklo „Piromanija“, tapytoja Eugenija Paslauskienė sukūrė
kupiškėno sielai priimtinus vaizdus „Senasis muziejaus
kiemelis“, „Saulėgrąžos“, „Lėvens slėnyje“, Viktoras
Zuoza nutapė jam labai patikusius Kupos upės ir pakrančių
vaizdus. Jis teigė, kad „niekur Lietuvoje nemačiau tokio tamsaus
rudų atspalvių vandens kaip Kupoje“. Lankytojų dėmesį patraukė
ir tapytojo Ričardo Jazukevičiaus tamsių spalvų Kupos tilto,
miesto vaizdai. Nepakartojamas liko „Nojaus laivas“,
plaukiojantis Kupiškio mariose. Keramikė Nerutė Čiukšienė sukūrė
keletą dekoratyvinių skulptūrų ir dekoratyvinę lėkštę.
Skulptūros pasižymėjo originaliu ažūro bei spalvinimo stiliumi.
Ypatingai akį traukė „Katinas“ ir „Debesis“.
- Islandė keramikė Thuridur Elfa
Jonsdottir į Kupiškį atvyko iš Vilniaus, kur antrus metus
studijuoja keramiką Dailės akademijoje. Elfos saitai su Lietuva
– ypatingi: jos velionis vyras buvo pirmasis Islandijos konsulas
nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, jis į gimtąją kalbą išvertė
K.Borutos „Baltaragio malūną“. Simpoziume dailininkė nieko
nesukūrė iš molio dėl laiko stokos. Ji kupiškėnams parodė,
kas guli nuošalioje Muziejaus gatvelėje. Tai fotografijos, kuriose
seno medžio kelmo ir nuopjovų fragmentai. Tokiu atradimu stebėjosi
ir pati Elfa. Fotografijose seno medžio rievės tarsi pasakoja
miesto šimtametę istoriją.
- Norvegė Sigfrid Hernes pieštuku
nupiešė išraiškingą berniuko, vaikų globos namų auklėtinio,
portretą. Anot autorės, apie pasaulio ateitį reikėtų galvoti
kaip apie savo vaiką, tada gyvenimas bus gražesnis ir saugesnis.
- Suomė Marja Elina Uusitupa save išreiškė
nutapydama mažų paveikslėlių ciklą „Vasara pro langą“. Kūrinių
pereinamoji jungtis – vasaros spalvomis žėrintis apvalus gaublys
iš skirtingų erdvės pusių.
- Viešnios iš Skandinavijos šalių
kaip atminimo simbolį plenero-simpoziumo organizatoriams ir miesto
savivaldybei padovanojo nuotraukų su senojo medžio vaizdais, ant
kurių buvo surašyti linkėjimai.
- Renginio rezultatus bei nuotaiką
galima nusakyti poeto Eduardo Mieželaičio žodžiais: „Tai ne
mano dabar sumanyta – žemė nori būti graži ir matyti save apmąstytą
drobėje, medyje, geležy...“
- Juvelyras Svajūnas Ūdrys sukūrė 7
metrų aukščio skulptūrą iš šiaudų. Ją susirinkusieji išvydo
Kupos upės pakrantėje. Iš javo varpą vaizduojančio ir ugnies
stulpu virtusio statinio per penketą minučių liko tik pelenų ir
nuodėgulių krūvelė.
- Plenero dalyviai Kupiškyje ne tik
gyveno ir kūrė, bet ir keliavo po buvusį sėlių genties kraštą.
Savitą supratimą, grožį kiekvienam paliko didikų Radvilų pilis
ir prie jos prigludęs Širvėnos ežeras Biržuose, didingi
Tyzenhauzų rūmai, originali liaudies architektu vadinamo Liongino
Šepkos darbų paroda Rokiškyje.
- Ilgai nebuvo galima atitraukti žvilgsnio
nuo kilometrinio tako, besitęsiančio iki šv. Mato bažnyčios,
kuris labai vaizdžiai matyti iš rūmų balkono. Tako viduryje išsidėsčiusi
L.Stuokos-Gucevičiaus suprojektuota Rokiškio miesto aikštė.
- Menininkai turėjo progos pamatyti
Kupiškį iš aukšto Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčios bokšto,
o Palėvenės vienuolyno ansamblis stebino vėlyvojo baroko išlikimu
iki mūsų dienų.
- Rami miestelio buitis netrikdė kūrybinio
ir asmeninio menininkų gyvenimo. Išvažiuodami iš Kupiškio
simpoziumo dalyviai tikino, savo darbuose palikę tik naujos
patirties ledkalnio viršūnę. Ypač šis pleneras-simpoziumas džiugino
muziejininkus, kurie po renginio pasiryžo savo fonduose kaupti kūrybinių
stovyklų autorių dovanotus darbus. Pasibaigus plenerui, muziejaus
fondus papildė 15 meno kūrinių.
;)
;)