- Medžio
drožėjų pleneras ir konferencija
Rokiškyje
-
- Marijona
MIELIAUSKIENĖ, Rokiškio krašto muziejaus Dailės skyrius
|
Trečiojo Lietuvos drožėjų
sambūrio dalyviai ir Rokiškio muziejininkai. 2003 m. rugsėjis.
G. Dainio nuotr. |
|
Trečiojo Lietuvos drožėjų
sambūrio dalyvių darbai įsikūrė Rokiškio miesto parke. G.
Dainio nuotr. |
- Rokiškio krašto muziejus yra
parengęs ilgalaikį projektą „Medžio drožyba: etninės
tradicijos XXI amžiaus naujovių įtakoje“. 7 metus numatyta
organizuoti respublikinius ir tarptautinius medžio drožėjų
plenerus, kurie būtų susieti su Liongino Šepkos kūryba.
Pleneruose sukurtos skulptūros papuoš Rokiškio miesto parką,
kurį 2007 metais drožėjo gimimo 100 metų proga planuojama
pavadinti Liongino Šepkos vardu.
- 2003 m. rugsėjo 2-12 d. Rokiškio
krašto muziejuje vyko jau trečiasis Lietuvos medžio drožėjų
sambūris. Miesto gyventojai jau pamėgę per 2 metus parke
pastatytas skulptūras, pageidavo funkcinių kūrinių. Meistrai
pasistengė įvykdyti šį prašymą, ir miesto parke nutūpė
pulkas medinių paukščių.
- Medis ir paukštis – šis junginys
paplitęs ne tik gamtoje, gyvenime, bet ir tautosakoje, medžio
drožyboje, apskritai įvairių tautų mene. Garsiausias XX a.
dievdirbys Lionginas Šepka savo drožiniuose ypač mėgo šį
motyvą. Paukštis jam reiškė laisvę, nepriklausomumą,
niekieno nereguliuojamą menininko gyvenimą. Šio plenero 6
dalyviams buvo irgi artima ši tema.
- Meistrus ąžuolais aprūpino miesto
seniūnija, kadangi pertvankant Nepriklausomybės aikštę, buvo iškirsti
nereikalingi medžiai. Jie buvo gana ploni, su vielomis, įaugusiomis
giliai į kamieną (jos buvo atrastos pjaunant kamienus). Meistrai
nusprendė, kad tai yra pionierių veiklos rezultatas. Matyt,
viela prie medžių buvo rišti inkilėliai. Meistrams teko
pasukti galvas, kaip iš tokių ąžuolų sukurti įdomias skulptūras.
Kai kurias detales teko primontuoti, kurti kompozicijas iš kelių
figūrų.
- Rokiškėnas Gintaras Varnas sukūrė
skulptūrinę kompoziciją „Apsipykę paukšteliai“. Autorius
tikisi, kad ant jų nugarų susėdę jaunuoliai užmirš
nesutarimus ir pasibučiuos, kaip tai daro druskininkiečio
Gintauto Akstino išdrožti paukščiai. Rokiškėnams jau gerai
pažįstami alytiškis Saulius Lampickas ir kaunietis Adolfas
Teresius išdrožė skulptūras „Paukščiai“ ir
„Keistuolis“. Pastarojo autorius teigė, kad jis savo darbe
nenorėjo sudėlioti visų taškų ant „i“. Meistras kūrė
tokią skulptūrą, kurioje kiekvienas žiūrovas rastų skirtingų
prasmių. Pasvaliečio Kęstučio Krasausko skulptūra pavadinta
„Paukštelių pietūs“.
- Tik anykštėnas Jonas Tvardauskas
pasirinko gyvulėlių temą. Vaikams labai smagu užsiropšti ant
arkliukų ir pasijusti raiteliais arba glostyti žolę pešančią
avelę. Per plenero uždarymą rokiškėnai sėdėjo ant skulptūrų,
o drožėjai tuo džiaugėsi ir sakė: „Nesupyksime, jeigu kas
nors ir alaus butelį išgers arba įsimylėjėliai įrėš savo
vardus. Norime, kad skulptūros būtų gyvos, kad jos tarnautų žmonėms“.
- Laisvalaikiu meistrai aplankė L.Šepkos
kapą, susipažino su Pandėlio ir Rokiškio istorinėmis
vietomis, architektūros paminklais, dalyvavo Panevėžio miesto
500 metų jubiliejaus renginiuose.
- Plenero dalyviai ne tik kūrė, bet
pasisėmė ir teorinių žinių. Rugsėjo 12 d. Rokiškio krašto
muziejus organizavo teorinę – praktinę konferenciją „Šiandieninė
medžio drožyba: senųjų tradicijų ir šiuolaikinių idėjų
samplaikoje“. Pranešimus skaitė menotyrininkės Alė Počiulpaitė
ir Jolanta Zabulytė, dailės istorikė Regimanta Stankevičienė
ir etnografė Skaidrė Urbonienė.
- Plenerą svariausiai rėmė LR kultūros
ir sporto rėmimo fondas, o konferenciją – Kultūros
ministerijos Etninės kultūros ir regionų kultūros projektų rėmimo
programa.