- 2003 m. liepos 4 d. Vytauto Didžiojo
karo muziejaus darbuotojai atidarė ekspoziciją „Tarpukario
Lietuvos valstybingumo raida“ restauruotuose istorinės Prezidentūros
rūmuose Kaune,Vilniaus g. 33. Nauja ekspozicija Kauno miesto
visuomenei buvo pristatyta per Karaliaus Mindaugo karūnavimo
jubiliejaus šventes. Deja, nežinia, kada lankytojai galės laisvai
aplankyti Prezidentūros muziejų, nes jam neskirta lėšų, be to,
šį pastatą nuspręsta perduoti dabartinei Prezidentūrai.
- Istorijos ir architektūros paminklas
– buvusi Lietuvos Respublikos prezidentūra pradėta statyti 1846
m. pagal kapitono F.Vinterio projektą kaip gyvenamasis namas. Vėliau
pastatą nupirko Kauno gubernatūra ir iki Pirmojo pasaulinio karo
čia buvo carinės Rusijos gubernatoriaus rezidencija. Per Pirmąjį
pasaulinį karą čia buvo įsikūrusi vokiečių okupacinė
administracija. Nuo 1919 m. rugsėjo 1 d. iki 1940 m. birželio 15
d. pastate buvo Lietuvos Respublikos prezidentūra, kurioje dirbo ir
gyveno Prezidentai – A.Smetona, A.Stulginskis ir K.Grinius.
- Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai,
iš prezidentūros buvo išvežti baldai ir paveikslai. Po karo čia
kurį laiką veikė Pionierių rūmai, o nuo 1955 m. – Mokytojų
namai. Tuo laikotarpiu labai pasikeitė pastato vidus ir išorė.
Pirmame aukšte buvo įrengta kino salė, pakeistas pastato
planavimas,užmūryta galerija. Autentiškos išliko tik fasadinės
durys, vienas langas, kelios palangės ir paradiniai laiptai su
tekinta baliustrada.
- 1989 m. gruodžio 29 d. istorinė
Prezidentūra su visomis joje įsikūrusiomis įstaigomis buvo
perduota Vytauto Didžiojo karo muziejui. Nemažai laiko užtruko
Mokytojų namų ir kitų organizacijų iškeldinimas. 1998 m. pastatą
pradėta restauruoti, tačiau dėl nutrūkusio finansavimo po metų
darbai buvo sustabdyti. 2003 m. vasario 20 d. „Marijampolės
statyba“ perdavė Vytauto Didžiojo karo muziejui istorinės
Prezidentūros raktus. Projekto autorė ir vadovė – architektė
Nijolė Švegždienė.
- Pastato vidus atkurtas pagal archyve
rastus 1938 m. pastato planus, parketas, šviestuvai bei tapetai
parinkti pagal rastą istorinę ir ikonografinę medžiagą.
Ekspoziciniai baldai pagaminti nedideli, mobilūs, neužgožiantys
nedidelių kambarių erdvės, pritaikyti muziejaus eksponatams ir
istoriniam pastatui. Autentiškiems diplomatų drabužiams
eksponuoti sukonstruota speciali stiklinė vitrina. Visiems
tarpukario laikotarpio paveikslams pagaminti nauji rėmai,
eksponuojami restauruoti to laikotarpio įvairių įstaigų baldai.
Antrojo aukšto salių ir kabinetų langus puošia užuolaidos, pasiūtos
pagal prieškarines nuotraukas, ant grindų patiesti klasikiniai
Lentvario kilimai.
- Lietuvoje tai vienintelis muziejus,
kuriame lankytojas gali išsamiai susipažinti su Nepriklausomos
Lietuvos valstybingumo raida, valstybės kūrėjais. Ekspozicijos
autorė istorikė Audronė Veilentienė. Per laikotarpį, kai buvo
restauruojamas istorinis pastatas, buvo sukurta būsimos
ekspozicijos koncepcija: tarpukario Lietuvos valstybingumo istoriją
atskleisti per vidaus ir užsienio politikos prizmę. Numatytos šios
ekspozicijos temos: Lietuvių tautos atgimimas ir valstybės atkūrimas
1905 – 1918 m., Lietuvos Respublikos prezidentai, Lietuvos
parlamentarizmo istorija, Lietuvos Respublikos diplomatijos istorija
bei Ministrų pirmininkų ir jų kabinetų veikla.
- Istorinės prezidentūros rūmuose
atidarytos 7 ekspozicinės salės – 5 pirmame, 2 – antrame aukšte,
taip pat atkurtas Prezidento darbo kabinetas. Ekspozicija pradedama
tema „Lietuvių tautos atgimimas ir valstybės atkūrimas 1918
m.“, ji įrengta buvusiame budinčiojo karininko kabinete. Čia
eksponuojami per Pirmąjį pasaulinį karą dailininko A.Varno
tapyti J.Basanavičiaus portretas, lietuvių politikų šaržai,
tarpukario laikotarpio dailininkų darbai – Z.Kochanauskienės –
„Vilniaus konferencija 1917 m“, A.Šimkūno – P.Vileišio, M.
Jankaus portretai, P. Kalpoko – J.Šliūpo portretas, Amerikoje M.Šalčiaus
išleistas (1917 m.) Lietuvos žemėlapis ir jo rašomoji mašinėlė,
naudota JAV 1916-1918 m., 1905 m. Vilniaus seimo ir įvairių
konferencijų nutarimai dėl Lietuvos nepriklausomybės.
Ekspozicijoje nemažai dailininko J.Mackevičiaus tapytų visuomenės
ir valstybės veikėjų portretų. Dauguma paveikslų yra tarpukario
laikotarpio Karo muziejaus eksponatai, įsigyti muziejaus įkūrėjo
generolo Vlado Nagevičiaus. Kai kurie jų eksponuojami pirmą kartą
po Sovietų okupacijos. 1951 m. dauguma Vytauto Didžiojo karo
muziejaus paveikslų buvo išimti iš rėmų ir paruošti išvežti
į Vidaus reikalų ministerijos archyvą, tačiau dėl vietos stokos
archyvas vėliau jų atsisakė. Taip paveikslai liko Karo muziejaus
fonduose, tačiau eksponuoti juos buvo draudžiama. Paveikslų rėmai
atiteko M.K.Čiurlionio dailės muziejui.
- Kitoje – didžiausioje salėje,
buvusiame adjutanto kabinete, pateikiama „Lietuvos parlamentarizmo
raida 1920-1940 m.“ Čia taip pat yra unikalių senųjų Karo
muziejaus eksponatų – Steigiamojo Seimo rezoliucija-plakatas dėl
Lietuvos nepriklausomybės, juosta vainiko, kurį Steigiamojo Seimo
nariai padėjo ant paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę, IV
Seimo originali vinjetė, šio Seimo prezidiumo 1937 m. dovanota
Karo muziejui, seimų atstovų portretai. Eksponuojama ir nemažai
seimų narių dokumentų, nuotraukų ir asmeninių daiktų, surinktų
per 13 Prezidentūros rūmų restauravimo metų. Tai – J.Vailokaičio
paauksuotos taurės ir grafinas su monogramomis, J.Kriščiūno rašomojo
stalo komplektas iš medžio, inkrustuoto gintaru, A.Grigiškio
mikroskopas, J.Čepinskio šachmatai, jam dovanoti rusų chemiko
D.Mendelejevo ir kiti eksponatai.
- Buvusiuose vaikų kambariuose įrengta
ekspozicija „Lietuvos Respublikos diplomatijos istorija 1918-1940
m.“, kurioje eksponuojami užsienio reikalų ministrų, diplomatų
asmeniniai daiktai, apdovanojimai, dokumentai. Čia galima pamatyti
A.Voldemaro baldus, D.Zauniaus pomirtinę kaukę, jo žmonos operos
solistės V.Jonuškaitės-Zaunienės tautinių drabužių
fragmentus, diplomatų ir jų žmonų drabužius, Lietuvos ir užsienio
šalių apdovanojimus.
- Buvusiame Prezidento žmonos salone įrengta
ekspozicija „Lietuvos Respublikos vyriausybės 1918-1940 m.“ Įspūdingas
P.Kalpoko paveikslas „Pirmasis ministrų kabinetas“ užima visą
sieną, šalia stovi prancūziški ampyro stiliaus Ministrų Tarybos
baldai, kuriuos, jau nurašytus ir netinkamus naudoti, muziejus
sovietmečiu įsigijo iš LKP Kauno miesto komiteto. Ruošiant
ekspoziciją muziejaus restauratorės restauravo šiuos baldus.
- Jau po ekspozicijos atidarymo
paradinius laiptus papuošė iš Seimo rūmų istorinei Prezidentūrai
sugrąžinti paauksuoti XIX a. veidrodžiai. Vytauto Didžiojo karo
muziejaus darbuotojai sužinoję, kad senosios Prezidentūros
veidrodžiai yra Seime, kreipėsi į Seimo pirmininką A.Paulauską,
prašydami juos sugrąžinti į istorinę vietą. Seimas įsigijo
naujus, šiuolaikinius veidrodžius, o istorinius veidrodžius
perdavė Kauno prezidentūros muziejui. II aukšte atkurta priėmimų
salė. Gipsiniai lipdiniai, puošiantys lubas ir sienas, atkurti
pagal palėpėje rastų frizinių juostų fragmentus bei ikonografinę
medžiagą. Čia eksponuojami rokoko stiliaus baldai, tarpukariu
priklausę Latvijos ambasadai Kaune, nes šio pastato baldų
nepavyko rasti. Muziejaus darbuotojai tikisi rasti ir kai kuriuos
senosios Prezidentūros baldus.
- Buvusiame Prezidento dovanų muziejuje
įrengta ekspozicija „Prezidentūros pastato istorija“, kuri
supažindina su pastate rastais koklių ir frizinių juostų
fragmentais, kai kuriais Prezidentūros darbuotojais.
- Ekspozicija, įrengta buvusiame
salone, kuriame įvyko paskutinis A.Merkio vyriausybės posėdis,
supažindina su Lietuvos prezidentų asmenybėmis, jų likimais. Čia
galima pamatyti vengrų dailininko J.Senyei 1934 m.nutapytus
A.Smetonos ir K.Griniaus portretus, 1925 m. dailininko J.Janulio
nutapytą A.Stulginskio portretą, jų asmeninius daiktus,
nuotraukas. Už šio kambario yra atkurtas Prezidento darbo
kabinetas, kurio sieną papuošė ir tarpukariu čia kabėjęs
Prezidentui A.Smetonai 1928 m. Karininkų ramovės padovanotas dail.
Z.Kochanauskienės tapytas J.Basanavičiaus portretas. Tai
vienintelis skolintas eksponatas, priklausantis Nacionaliniam M.K.Čiurlionio
dailės muziejui. Visi kiti eksponatai yra iš Vytauto Didžiojo
karo muziejaus fondų.
- Ekspozicijoje yra 206 originalūs
eksponatai (24 – iš jų paveikslai, 18 – baldai), eksponuojamos
355 spalvotos fotonuotraukų bei spaudos eksponatų kopijos.
- Vytauto Didžiojo karo muziejaus
darbuotojai tikisi, kad istorinį pastatą perdavus Prezidentūrai,
išliks ekspozicija, bus tęsiamas muziejinis darbas, o čia įrengtas
muziejus bus prieinamas visiems lankytojams.