<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 4

Istorinėje Prezidentūroje veikia muziejus
 
Audronė VEILENTIENĖ, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Prezidentūros (1919-1940) sektorius

Ekspozicijos „Lietuvos Respublikos diplomatijos istorija 1918-1940 m.“ fragmentas. A. Veilentienės nuotr.

Ekspozicijos „Lietuvos Respublikos Prezidentai 1918-1940 m.“ fragmentas. A. Veilentienės nuotr.

Ekspozicijos „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1918-1940 m.“ fragmentas. A. Veilentienės nuotr.
2003 m. liepos 4 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai atidarė ekspoziciją „Tarpukario Lietuvos valstybingumo raida“ restauruotuose istorinės Prezidentūros rūmuose Kaune,Vilniaus g. 33. Nauja ekspozicija Kauno miesto visuomenei buvo pristatyta per Karaliaus Mindaugo karūnavimo jubiliejaus šventes. Deja, nežinia, kada lankytojai galės laisvai aplankyti Prezidentūros muziejų, nes jam neskirta lėšų, be to, šį pastatą nuspręsta perduoti dabartinei Prezidentūrai.
Istorijos ir architektūros paminklas – buvusi Lietuvos Respublikos prezidentūra pradėta statyti 1846 m. pagal kapitono F.Vinterio projektą kaip gyvenamasis namas. Vėliau pastatą nupirko Kauno gubernatūra ir iki Pirmojo pasaulinio karo čia buvo carinės Rusijos gubernatoriaus rezidencija. Per Pirmąjį pasaulinį karą čia buvo įsikūrusi vokiečių okupacinė administracija. Nuo 1919 m. rugsėjo 1 d. iki 1940 m. birželio 15 d. pastate buvo Lietuvos Respublikos prezidentūra, kurioje dirbo ir gyveno Prezidentai – A.Smetona, A.Stulginskis ir K.Grinius.
Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, iš prezidentūros buvo išvežti baldai ir paveikslai. Po karo čia kurį laiką veikė Pionierių rūmai, o nuo 1955 m. – Mokytojų namai. Tuo laikotarpiu labai pasikeitė pastato vidus ir išorė. Pirmame aukšte buvo įrengta kino salė, pakeistas pastato planavimas,užmūryta galerija. Autentiškos išliko tik fasadinės durys, vienas langas, kelios palangės ir paradiniai laiptai su tekinta baliustrada.
1989 m. gruodžio 29 d. istorinė Prezidentūra su visomis joje įsikūrusiomis įstaigomis buvo perduota Vytauto Didžiojo karo muziejui. Nemažai laiko užtruko Mokytojų namų ir kitų organizacijų iškeldinimas. 1998 m. pastatą pradėta restauruoti, tačiau dėl nutrūkusio finansavimo po metų darbai buvo sustabdyti. 2003 m. vasario 20 d. „Marijampolės statyba“ perdavė Vytauto Didžiojo karo muziejui istorinės Prezidentūros raktus. Projekto autorė ir vadovė – architektė Nijolė Švegždienė.
Pastato vidus atkurtas pagal archyve rastus 1938 m. pastato planus, parketas, šviestuvai bei tapetai parinkti pagal rastą istorinę ir ikonografinę medžiagą. Ekspoziciniai baldai pagaminti nedideli, mobilūs, neužgožiantys nedidelių kambarių erdvės, pritaikyti muziejaus eksponatams ir istoriniam pastatui. Autentiškiems diplomatų drabužiams eksponuoti sukonstruota speciali stiklinė vitrina. Visiems tarpukario laikotarpio paveikslams pagaminti nauji rėmai, eksponuojami restauruoti to laikotarpio įvairių įstaigų baldai. Antrojo aukšto salių ir kabinetų langus puošia užuolaidos, pasiūtos pagal prieškarines nuotraukas, ant grindų patiesti klasikiniai Lentvario kilimai.
Lietuvoje tai vienintelis muziejus, kuriame lankytojas gali išsamiai susipažinti su Nepriklausomos Lietuvos valstybingumo raida, valstybės kūrėjais. Ekspozicijos autorė istorikė Audronė Veilentienė. Per laikotarpį, kai buvo restauruojamas istorinis pastatas, buvo sukurta būsimos ekspozicijos koncepcija: tarpukario Lietuvos valstybingumo istoriją atskleisti per vidaus ir užsienio politikos prizmę. Numatytos šios ekspozicijos temos: Lietuvių tautos atgimimas ir valstybės atkūrimas 1905 – 1918 m., Lietuvos Respublikos prezidentai, Lietuvos parlamentarizmo istorija, Lietuvos Respublikos diplomatijos istorija bei Ministrų pirmininkų ir jų kabinetų veikla.
Istorinės prezidentūros rūmuose atidarytos 7 ekspozicinės salės – 5 pirmame, 2 – antrame aukšte, taip pat atkurtas Prezidento darbo kabinetas. Ekspozicija pradedama tema „Lietuvių tautos atgimimas ir valstybės atkūrimas 1918 m.“, ji įrengta buvusiame budinčiojo karininko kabinete. Čia eksponuojami per Pirmąjį pasaulinį karą dailininko A.Varno tapyti J.Basanavičiaus portretas, lietuvių politikų šaržai, tarpukario laikotarpio dailininkų darbai – Z.Kochanauskienės – „Vilniaus konferencija 1917 m“, A.Šimkūno – P.Vileišio, M. Jankaus portretai, P. Kalpoko – J.Šliūpo portretas, Amerikoje M.Šalčiaus išleistas (1917 m.) Lietuvos žemėlapis ir jo rašomoji mašinėlė, naudota JAV 1916-1918 m., 1905 m. Vilniaus seimo ir įvairių konferencijų nutarimai dėl Lietuvos nepriklausomybės. Ekspozicijoje nemažai dailininko J.Mackevičiaus tapytų visuomenės ir valstybės veikėjų portretų. Dauguma paveikslų yra tarpukario laikotarpio Karo muziejaus eksponatai, įsigyti muziejaus įkūrėjo generolo Vlado Nagevičiaus. Kai kurie jų eksponuojami pirmą kartą po Sovietų okupacijos. 1951 m. dauguma Vytauto Didžiojo karo muziejaus paveikslų buvo išimti iš rėmų ir paruošti išvežti į Vidaus reikalų ministerijos archyvą, tačiau dėl vietos stokos archyvas vėliau jų atsisakė. Taip paveikslai liko Karo muziejaus fonduose, tačiau eksponuoti juos buvo draudžiama. Paveikslų rėmai atiteko M.K.Čiurlionio dailės muziejui.
Kitoje – didžiausioje salėje, buvusiame adjutanto kabinete, pateikiama „Lietuvos parlamentarizmo raida 1920-1940 m.“ Čia taip pat yra unikalių senųjų Karo muziejaus eksponatų – Steigiamojo Seimo rezoliucija-plakatas dėl Lietuvos nepriklausomybės, juosta vainiko, kurį Steigiamojo Seimo nariai padėjo ant paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę, IV Seimo originali vinjetė, šio Seimo prezidiumo 1937 m. dovanota Karo muziejui, seimų atstovų portretai. Eksponuojama ir nemažai seimų narių dokumentų, nuotraukų ir asmeninių daiktų, surinktų per 13 Prezidentūros rūmų restauravimo metų. Tai – J.Vailokaičio paauksuotos taurės ir grafinas su monogramomis, J.Kriščiūno rašomojo stalo komplektas iš medžio, inkrustuoto gintaru, A.Grigiškio mikroskopas, J.Čepinskio šachmatai, jam dovanoti rusų chemiko D.Mendelejevo ir kiti eksponatai.
Buvusiuose vaikų kambariuose įrengta ekspozicija „Lietuvos Respublikos diplomatijos istorija 1918-1940 m.“, kurioje eksponuojami užsienio reikalų ministrų, diplomatų asmeniniai daiktai, apdovanojimai, dokumentai. Čia galima pamatyti A.Voldemaro baldus, D.Zauniaus pomirtinę kaukę, jo žmonos operos solistės V.Jonuškaitės-Zaunienės tautinių drabužių fragmentus, diplomatų ir jų žmonų drabužius, Lietuvos ir užsienio šalių apdovanojimus.
Buvusiame Prezidento žmonos salone įrengta ekspozicija „Lietuvos Respublikos vyriausybės 1918-1940 m.“ Įspūdingas P.Kalpoko paveikslas „Pirmasis ministrų kabinetas“ užima visą sieną, šalia stovi prancūziški ampyro stiliaus Ministrų Tarybos baldai, kuriuos, jau nurašytus ir netinkamus naudoti, muziejus sovietmečiu įsigijo iš LKP Kauno miesto komiteto. Ruošiant ekspoziciją muziejaus restauratorės restauravo šiuos baldus.
Jau po ekspozicijos atidarymo paradinius laiptus papuošė iš Seimo rūmų istorinei Prezidentūrai sugrąžinti paauksuoti XIX a. veidrodžiai. Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai sužinoję, kad senosios Prezidentūros veidrodžiai yra Seime, kreipėsi į Seimo pirmininką A.Paulauską, prašydami juos sugrąžinti į istorinę vietą. Seimas įsigijo naujus, šiuolaikinius veidrodžius, o istorinius veidrodžius perdavė Kauno prezidentūros muziejui. II aukšte atkurta priėmimų salė. Gipsiniai lipdiniai, puošiantys lubas ir sienas, atkurti pagal palėpėje rastų frizinių juostų fragmentus bei ikonografinę medžiagą. Čia eksponuojami rokoko stiliaus baldai, tarpukariu priklausę Latvijos ambasadai Kaune, nes šio pastato baldų nepavyko rasti. Muziejaus darbuotojai tikisi rasti ir kai kuriuos senosios Prezidentūros baldus.
Buvusiame Prezidento dovanų muziejuje įrengta ekspozicija „Prezidentūros pastato istorija“, kuri supažindina su pastate rastais koklių ir frizinių juostų fragmentais, kai kuriais Prezidentūros darbuotojais.
Ekspozicija, įrengta buvusiame salone, kuriame įvyko paskutinis A.Merkio vyriausybės posėdis, supažindina su Lietuvos prezidentų asmenybėmis, jų likimais. Čia galima pamatyti vengrų dailininko J.Senyei 1934 m.nutapytus A.Smetonos ir K.Griniaus portretus, 1925 m. dailininko J.Janulio nutapytą A.Stulginskio portretą, jų asmeninius daiktus, nuotraukas. Už šio kambario yra atkurtas Prezidento darbo kabinetas, kurio sieną papuošė ir tarpukariu čia kabėjęs Prezidentui A.Smetonai 1928 m. Karininkų ramovės padovanotas dail. Z.Kochanauskienės tapytas J.Basanavičiaus portretas. Tai vienintelis skolintas eksponatas, priklausantis Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui. Visi kiti eksponatai yra iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondų.
Ekspozicijoje yra 206 originalūs eksponatai (24 – iš jų paveikslai, 18 – baldai), eksponuojamos 355 spalvotos fotonuotraukų bei spaudos eksponatų kopijos.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai tikisi, kad istorinį pastatą perdavus Prezidentūrai, išliks ekspozicija, bus tęsiamas muziejinis darbas, o čia įrengtas muziejus bus prieinamas visiems lankytojams.
© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16