Archeologijos
paminklas: nuo atradimo iki rekonstrukcijos. Konferencijos medžiaga – Šiaulių
universiteto Šiaurės Lietuvos istorijos centro ir Šiaulių „Aušros“
muziejaus leidinys.
2000
m. spalio 5-6 d. Šiaulių universiteto Šiaurės Lietuvos istorijos
centras surengė trečiąją mokslinę konferenciją „Archeologijos
paminklas: nuo atradimo iki rekonstrukcijos“. Centras tyrinėja Šiaurės
Lietuvos istoriją kaip Lietuvos, Rytų Pabaltijo ar žymiai platesnio
regiono praeities dalį, todėl į konferenciją buvo pakviesti
Anglijos, Švedijos, Latvijos ir Lietuvos archeologai, muziejininkai bei
paminklosaugininkai. Konferencijos pranešimų tematika apėmė visas
problemas nuo archeologinio paminklo atradimo iki jo rekonstrukcijos: Švedijos,
Latvijos ir Lietuvos paminklų tvarkymą, archeologinių tyrinėjimų
organizavimą ir prioritetų dinamiką, archeologinių radinių
laboratorinius tyrimus, eksperimentinę archeologiją.
Šios konferencijos
pranešimai išpausdinti kartu su 1993 m. Šiauliuose įvykusios
konferencijos „Miestas ir archeologijos paminklas“ medžiaga, kuriai
publikuoti tuomet neatsirado lėšų, nors ji dar nepraradusi aktualumo.
Leidinį sudarė Birutė Salatkienė.
Lietuva
žemėlapiuose.
Albumas – Lietuvos nacionalinio
muziejaus leidinys.
Albume mėginama per kartografinį vaizdą parodyti Lietuvos istorinę
raidą nuo Klaudijo Ptolemajo sudarytame žemėlapyje minimų baltų
etnonimų iki paskutiniųjų administracinių pertvarkymų šiandieninėje
Lietuvoje. Publikuojami XV-XX a. Vakarų Europoje leistų pasaulio atlasų
fragmentai, kuriuose pažymėta Lietuvos valstybė, pirmieji vietinės
kartografijos pavyzdžiai, Abiejų Tautų Respublikos padalijimų ir
okupuoto krašto administracinio suskirstymo žemėlapiai, Lietuvos
nacionalinių topografijos tarnybų leidiniai, tvirtovių, miestų, dvarų
planai ir mūšių schemos iš Vilniaus universiteto, Mokslų
akademijos, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekų ir kt. įstaigų
rinkinių ir iš privačios prof. Kazio Varnelio kolekcijos. Įvadiniame
straipsnyje – trumpa Lietuvos (ir lietuviškosios) kartografijos
istorija, o prieduose išversti mūsų šalies aprašymai kai kuriuose
lotyniškuose žemėlapiuose.
Albumą sudarė
Aldona Bieliūnienė, Birutė Kulnytė ir Rūta Subatniekienė,
dailininkas – Eugenijus Karpavičius, meninis redaktorius – Arūnas
Prelgauskas, fotografas – Kęstutis Stoškus, redaktorė – Danguolė
Gudienė, lotyniškus tekstus vertė prof. Eugenija Ulčinaitė.
Knygos
leidimą parėmė Lietuvos kultūros ministerija.
Budrys
R., Krivickas S.
Po mūzų šventovės skliautais. Muziejininko ir literato dialogas. Knyga – UAB „Savas takas“ ir Ko
leidinys.
Ši
knyga – tarsi labai ilgas literato Sigito Krivicko interviu su
Lietuvos dailės muziejaus direktoriumi Romualdu Budriu apie tai, ar išties
žodžiai „padėti į muziejų“ reiškia atskirti nuo aktyvaus šiuolaikinio
gyvenimo? Kartu tas pokalbis – ir savotiška Romualdo Budrio,
puspenkto dešimtmečio atidavusio muziejininko profesijai, biografija,
jo prisiminimai apie svarbiausias parodas, įspūdingiausius projektus,
įdomiausius eksponatus ir sutiktus žmones.
Knyga
skirta Romualdo Budrio mokytojui, buvusiam Dailės muziejaus direktoriui
Pranui Gudynui atminti.
Leidimą parėmė Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė.
Lietuvos
kariuomenės karininkai: 1918-1953. II tomas.
Biografinis žinynas – Lietuvos
nacionalinio muziejaus leidinys.
Tęstinio
leidinio antrajame tome abėcėlės tvarka spausdinamos Lietuvos
kariuomenės karininkų ir karo kapelionų biografijos, iliustruotos
portretinėmis ir šeimos nuotraukomis. Įvadiniame straipsnyje pirmą
kartą chronologiškai pateikiama Lietuvos kariuomenės ir jos vadovybės
struktūra. Spausdinamos 1918-1940 m. Lietuvos kariuomenės karininkų
ir karo kapelionų, Karo mokyklos 1940 m. laidos aspirantų bei kariūnų
ir karininkų – 1940-1953 m. ginkluoto pasipriešinimo okupantams
dalyvių, kurių pavardės prasideda A-Č raidėmis, biografijos. Be to,
knygoje pateikiami kariūnų, pakeltų į karužus, leitenantus ar jaun.
leitenantus, Karo mokyklos I-XXII bei specialiųjų laidų absolventų sąrašai.
Daugiatomį leidinį
„Lietuvos kariuomenės karininkai: 1918-1953“ leidžia Lietuvos
nacionalinis muziejus (Redakcinės komisijos pirmininkė – Birutė
Kulnytė). Leidinį rengia ir jo leidybą finansuoja Lietuvos kariuomenės
karių, nukentėjusių nuo sovietinio genocido, artimųjų sąjunga. II
tomo redaktorės – Danguolė Gudienė ir Dalia Žalienė, dailininkas
– Arūnas Prelgauskas.
Knyga
priklauso serijai „Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka“ (Nr.
9). Serijos spausdinimą remia UAB „Petro ofsetas“.
ICOM
Muziejų etikos kodeksas. ICOM
Lietuvos skyriaus ir Lietuvos
dailės muziejaus informacinis leidinys.
Tarptautinės muziejų tarybos (International Counsil of Museums
– ICOM) Muziejų etikos kodeksas buvo vienbalsiai priimtas 15-toje
Generalinėje tarybos asamblėjoje 1986 m. lapkričio 4 d. Buenos Airėse
(Argentina) ir pataisytas bei papildytas 2001 m. liepos 6 d. Barselonoje
(Ispanija) 20-toje Generalinėje tarybos asamblėjoje.
„Šis kodeksas yra priemonė, padedanti reguliuoti profesinę veiklą:
jis nustato svarbiausius profesinio elgesio kriterijus, kurių turėtų
laikytis viso pasaulio muziejininkai, ir kartu aiškiai nusako, ko iš
muziejininkų gali tikėtis visuomenė. Nors kodeksas ir nėra viršesnis
už valstybės teisės aktus, tačiau jis gali juos atstoti, jeigu
nacionaliniai tos srities įstatymai yra netobuli arba jų išvis nėra.
(...)“ – kodekso įvade rašo ICOM Etikos komiteto pirmininkas
Geoffrey Lewis.
Kodekso originalų anglišką tekstą lydi vertimas į lietuvių kalbą,
yra terminų žodynėlis.
Iš anglų k. vertė Gražina
Gleizienė, redagavo Marytė Slušinskaitė.
(Red.
pastaba: ICOM
nariams leidinys nemokamas; kitiems asmenims ir institucijoms leidinio
kaina - 15 Lt. Dėl įsigijimo
prašome kreiptis į ICOM-LT iždininką V.Laurinavičių; tel. Vilniuje
2680333).
Vincas
Ferinauskas ir jo fotografija.
Albumas – Panevėžio kraštotyros
muziejaus leidinys.
Tai
antrasis serijos „Panevėžio krašto fotografai“ leidinys.
Pirmasis, pasirodęs 2000 m., pristatė 1920-1945 m. Krekenavoje dirbusį
Tomą Bajarūną, o šiame sudėtos Miežiškių miestelio fotografo
Vinco Ferinausko nuotraukos, darytos beveik pusę amžiaus, iki XX a.
6-ojo dešimtmečio pabaigos. Savamokslis meistras paveikslavo tik
senaisiais aparatais ir nelabai saugojo stiklinius negatyvus, tikusius
kad ir šiltnamiui lopyti, tačiau fotografo Juliaus Vaupšo dėka 2001
m. per 1500 jų pateko į Panevėžio kraštotyros muziejų. Albumui
atrinktose nuotraukose užfiksuotos tarpukario Miežiškių miestelio
akimirkos, gretimo Raguvėlės dvaro aplinka, gyventojų portretai, iškilmių
vaizdai.
Tekstas lietuvių ir anglų kalbomis.
Leidinio sudarytoja
ir įvadinio straipsnio autorė – Zita Pikelytė, vertė Rimantas Vyšniauskas.
Albumas
išleistas Kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis.
Monetos
ir medaliai juvelyrikoje bei buityje. Parodos katalogas – Trakų
istorijos muziejaus leidinys.
2000
m. gegužės 4 d. Trakų Salos pilyje buvo atidaryta paroda „Monetos
ir medaliai juvelyrikoje bei buityje“. Vos pradėjus kaldinti monetas
ir medalius Antikos pasaulyje, juos imta naudoti ir kaip papuošalus ar
jais dekoruoti įvairiausius daiktus. Nors tokie senųjų epochų
dirbiniai yra gana reti, Trakų istorijos muziejus per keliolika metų
sukaupė nemažą jų kolekciją. Eksponatų parodai paskolino ir
Lietuvos nacionalinis, Lietuvos dailės, Nacionalinis M.K.Čiurlionio
dailės ir Vytauto Didžiojo karo muziejai, žinomi kolekcininkai
Zenonas Pažarauskas ir Aleksandras Kubilas. Parodoje eksponuoti
monetomis puošti buities reikmenys ir dailės kūriniai iš Europos,
Azijos, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių, pagaminti nuo
I-II a. iki šių dienų. Didžiausias dėmesys teko Lietuvoje
sukurtiems ar naudotiems dirbiniams.
Katalogo įvade galima susipažinti su glausta monetų ir medalių
pritaikymo puošybai istorija ir pasigrožėti 40-ties įdomiausių
eksponatų nuotraukomis.
Katalogą
sudarė Virgilijus Poviliūnas ir Saulius Zalys
Lietuvos
mokyklų muziejai.
Katalogas – Lietuvos
nacionalinio muziejaus ir Lietuvos jaunimo turizmo centro leidinys.
Šiandien
Lietuvos mokyklose skatinamas domėjimasis muziejininkyste. Jaunimo
turizmo centras ir Nacionalinis muziejus mokyklinių muziejų vadovams
ir jauniesiems muziejinikams rengia neakivaizdinį kursą „Mokykla ir
muziejus“, kur susipažindanama su eksponatų kaupimu, saugojimu,
apskaita, ekspozicijų rengimo metodika, kaip turimus eksponatus
panaudoti mokymo procesui. Jaunimo turizmo centras tradiciškai kas
antri metai atlieka mokyklinių muziejų konkursinę apžiūrą. Šiuo
metu Lietuvos gimnazijose, vidurinėse ir pagrindinėse mokyklose veikia
234 muziejai: 127 – mokyklos istorijos, 107 – kraštotyros.
Kataloge suregistruoti mokykliniai muziejai pagal miestų ir rajonų
savivaldybes, kuriose jie veikė 2002 m. Nurodyti mokyklų adresai,
telefonai, muziejų vadovai ir įsteigimo datos, veiklos kryptys, fondų
dydžiai.
Leidinio sudarytoja
– Birutė Kazlauskienė, redaktorė – Marytė Slušinskaitė,
dailininkas – Arūnas Prelgauskas.
Katalogo leidimą parėmė Lietuvos kultūros ministerija.
Metraštis’5:
straipsnių rinkinys.
Lietuvos dailės muziejaus
leidinys.
Tai
penktasis Lietuvos dailės muziejaus darbuotojų straipsnių rinkinys,
pristatantis 2000-2001 m. mokslinius tyrinėjimus, restauratorių
darbus, muziejaus ekspozicijas ir parodas, konferencijų medžiagą ir
kita.
Leidinį
sudarė Ona Mažeikienė.
Anzelmas
Matutis.
Vaivorykštė ežerą semia. Poezijos
rinkinys –
Anzelmo Matučio memorialinio
muziejaus ir Alytaus miesto savivaldybės leidinys.
Anzelmo Matučio 80-ųjų gimimo metinių proga poeto memorialinis
muziejus ir Alytaus miestas, kuriame jis didesnę gyvenimo dalį dirbo
ir kūrė, pakartotinai išleido dar 1958 m. pasirodžiusį eilėraščių
rinkinėlį.
Knygelė, iliustruota nuotaikingais piešiniais, jaunąjį skaitytoją
nukels į paties autoriaus vaikystę, moksleiviškas dienas. Kaip
vaivorykštė pažeria savo spalvas tėviškėlės danguje, taip A.
Matutis vaikučiams dovanoja turtingą gėrio pasaulį, žadina pačius
švelniausius mažųjų jausmus.
Knygos dailininkė
– Gintarė Švagždytė-Markevičienė, redaktorė – Vilija
Markauskienė.
Lietuvos
savanorių muziejus: 10 metų.
Bukletas – Lietuvos savanorių
muziejaus leidinys.
2003 m. sausio mėn. sukako 10 metų, kai dabartiniame Krašto apsaugos
savanorių pajėgų (KASP) štabo pastate Vilniuje, Viršuliškėse, įsikūrė
Lietuvos savanorių muziejus. Buklete prisimenama muziejaus steigimo
istorija, pristatomos ekspozicijos: pirmoji skirta savanorio idėjai,
antroji (centrinė) – Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybai 1991
metais, trečioji (didžiausia) – KASP istorijai (nuo įkūrimo 1991
m. iki šių dienų) nušviesti.
Bukleto sudarytoja
– Zofija Kaštelianovaitė, dailininkė – Inga Dambrauskienė,
stilistė – Erda Valeikienė.
Trakai.
Praeities ir šių dienų vaizdai.
Fotoalbumas - Trakų istorijos
muziejaus ir Leidyklos DARLIS leidinys.
Tai
nedidelis, bet įdomiai sumanytas Trakų miesto, Salos pilies, Lentvario
ir Užutrakio vaizdų albumas: nespalvotos amžiaus pradžios nuotraukos
ir atvirukai jame sugretinti su spalvotomis dabartinėmis nuotraukomis,
darytomis tose pačiose vietose, bemaž tuo pačiu rakursu. Yra nedideli
tekstukai apie Trakus ir jų apylinkes lietuvių ir anglų kalbomis.
Sudarė
Vytautas Lisauskas ir Virgilijus Poviliūnas.
Maironis,
jo epocha ir sąsajos su šiandiena.
Mokslinės konferencijos, įvykusios
2002 m. lapkričio 14 d., medžiaga – Maironio lietuvių literatūros
muziejaus leidinys.
2002-ieji buvo Maironio metai – lapkričio 2 dieną sukako 140 metų
nuo jo gimimo, o birželio 28-ąją paminėtos 70-osios mirties metinės.
Konferencijoje buvo aptartos bene visos Maironio veiklos plotmės. Pranešimus,
sudėtus į šį rinkinį, skaitė literatūrologai, menotyrininkai,
muziejininkai, tarp jų – prof. Viktorija Daujotytė, prof. Vytautas
Landsbergis, prof. Juozas Girdzijauskas, jaunieji Maironio gyvenimo ir kūrybos
tyrinėtojai – Kauno kunigų seminarijos klierikai bei Lietuvos
maironiečių draugijos nariai.
Parengė Raminta
Antanaitienė ir Jūratė Ivanauskienė.
Išleista
Lietuvos kultūros ministerijos lėšomis.
Vilniaus
paveikslų galerijos vadovas Lietuvos dailė. XVI-XX a. pradžia.
Vadovas po Vilniaus paveikslų
galeriją – Lietuvos dailės muziejaus leidinys.
Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerija, veikianti
beveik pusšimtį metų, 1994 m. įsikėlė į dabartines patalpas
Chodkevičių rūmuose, Didžiosios gatvės pradžioje. Šis vadovas
pristato 2000 m. lapkričio mėn. baigtą rengti nuolatinę ekspoziciją.
Atsižvelgus į pačių rūmų istorinę ir architektūrinę vertę,
ekspozicija sudaryta iš dviejų – įvadinės ir pagrindinės – dalių.
Pirmojoje atkurtas XIX a. rūmų interjeras, paveikslai ir skulptūros
primena to meto Vilnių ir vilniečius. Pagrindinėje dalyje
chronologine seka supažindinama su Lietuvos dailės raida nuo XVI a.
iki Pirmojo pasaulinio karo.
Vadovas yra kišeninio formato, itin gausiai iliustruotas, jo tekstas
supažindina su Lietuvos dailės istorija, žymiausiais atskirų epochų
dailininkais ir paveikslais. Informacija pateikta pagal ekspozicinių
salių išsidėstymą.
Teksto autorė ir
vadovo sudarytoja – Dalia Tarandaitė, redaktorė – Giedra Urmanaitė,
fotografijos – Antano Lukšėno, maketavo – Marija Mikulskienė.
Leidinį
finansavo Lietuvos kultūros ministerija.
Plieno
sparnai 7. Lietuvos
aviacijos muziejaus metraštis.
Dar
2002 m. pabaigoje pasirodė septintasis Lietuvos aviacijos muziejaus
metraščio „Plieno sparnai“ numeris. Jame spausdinami straipsniai
apie Aviacijos muziejaus veiklą ir ateities planus, čia veikiančią
priešgaisrinės apsaugos istorijos ekspoziciją. Kaip ir kituose
numeriuose, pagrindinę metraščio dalį sudaro straipsniai Lietuvos
aviacijos istorijos temomis. Karinių oro pajėgų įkūrimo 10-mečio
proga prisimenamas 1919-1920 m. Lietuvos karo aviacijos kūrimosi
laikotarpis, bei 1992 m. susikūrusios Lietuvos karinės oro pajėgos. Išsamiai
nagrinėjamos lietuviškos aviacinės konstrukcijos – 1929 m.
suprojektuotas pirmasis serijomis gamintas Antano Gustaičio
konstrukcijos treniruočių lėktuvas ANBO-III, 1952 m. sukurtas ir po
visą Sovietų Sąjungą paplitęs Broniaus Oškinio treniruočių
sklandytuvas BrO-9, Kauno politechnikos institute 1959 m. statytas bet
neužbaigtas sportinis lėktuvas KPI-6. Minint 90-ąsias gimimo metines
apžvelgiamas konstruktoriaus B.Oškinio gyvenimas ir veikla. Pateikiama
ištraukų iš Lietuvos aeroklubo pirmininko Zigmo Žemaičio dukters
Liudos, pasakojančios apie jaunos merginos troškimą skraidyti bei
pateikiančios pastebėjimų apie prieškarinės Lietuvos aviaciją,
dienoraščio. Atskiri straipsniai skirti 1936-1940 m. Šaulių sąjungos
aviacijai, 1940-1941 m. veikusiai Aukštagirio sklandymo mokyklai, nuo
1958 m. veikiančiam Vilniaus sklandytojų klubui. 75-mečio proga apžvelgiama
Lietuvos aeroklubo veikla. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis ir
aviacinių konstrukcijų brėžiniais, jis išleistas JAV lietuvių
V.Pesecko, V.E.Jatulio ir jo giminių paramos dėka.
Geležinių kulto ir
memorialinių paminklų viršūnių rinkinys Šiaulių „Aušros“
muziejuje.
Katalogas – Šiaulių „Aušros“
muziejaus leidinys.
Geležinės
viršūnės – neatskiriama bažnyčių, koplyčių, varpinių, šventorių
ir kapų vartų dalis. Daug geležinių kulto ir memorialinių paminklų
viršūnių sukaupta Lietuvos muziejų rinkiniuose, tačiau jų tyrinėjimo
medžiaga dar beveik nepublikuota. Lietuvos kryždirbystė ir kryžių
simbolika 2001 m. įtrauktos į UNESCO žmonijos žodinio ir
nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą, todėl katalogo medžiaga yra
ypatingai reikšminga.
Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas 186 XVIII-XX a. geležinių
viršūnių iš Žemaitijos rinkinys (keletas – iš Aukštaitijos).
Kataloge pateiktos 168 viršūnių iliustracijos pagal muziejaus
inventorinių knygų numeraciją, neįtrauktos tos viršūnės, kurių
likę tik fragmentai ar kurių ornamentikos visumos neįmanoma atsekti.
Medžiagą papildo nuotraukos, kuriose matyti, kaip viršūnės atrodė
autentiškoje aplinkoje.
Sudarytoja – Skaistė
Mockutė, redaktorė – Lina Kazlauskaitė, dailininkas – Kęstutis
Musneckis, fotografas – Giedrius Šiukščius.
Leidimą
parėmė Lietuvos kultūros ministerijos etninės kultūros ir regionų
kultūros projektų rėmimo programa.
Lietuvos
sakralinė dailė. I tomas: tapyba, skulptūra, grafika. Parodos „Krikščionybė Lietuvos
mene“ katalogas – Lietuvos dailės muziejaus ir dizaino studijos
„Savas takas“ ir Ko leidinys.
Lietuvos dailės muziejus pradėjo leisti parodos „Krikščionybė
Lietuvos mene“ katalogą. Planuojama išleisti penkis tomus, tematiškai
pristatančius svarbiausias kolekcijas. Pirmasis skirtas tapybai, skulptūrai,
grafikai ir ikonoms, antrasis – liaudies sakraliniam menui, trečiasis
– tekstilei, ketvirtasis, kurį sudarys dvi knygos, - sakralinei
auksakalystei ir kitiems metalo dirbiniams, o penktasis – Lietuvos
krikščionėjimą liudijantiems dokumentams, knygoms, teminėms
parodoms bei visų kolekcijų papildymams ir parodos renginiams.
Pirmajame katalogo tome apžvelgiami XIV-XIX a. Lietuvos ir Vakarų
Europos dailininkų paveikslai ir skulptūros, Lietuvos Dižiojoje
Kunigaikštystėje ir Rusijoje tapytos ikonos, reprodukcinė grafika bei
Vilniaus vyskupijos ganytojų ir Žemaičių vyskupų portretai. Iš
viso aprašyti 366 dailės kūriniai, kai kurie aprašai prilygsta
nedidelėms studijoms. Kiekvienas iš šešių katalogo skyrių
pradedamas vienu-trimis apžvalginiais straipsniais, išverstais į anglų
kalbą.
Katalogo
pirmojo tomo sudarytoja Dalia Tarandaitė.
Pirmojo
tomo leidimą parėmė Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo
750 metų jubiliejaus programa.
Septyni
dešimtmečiai. Rokiškio krašto muziejaus istorija. Straipsnių rinkinys – Rokiškio
krašto muziejaus leidinys.
Pirmasis muziejus Rokiškyje atidarytas 1933 m. gegužės 1 d., mokyklų
inspektoriaus J.Rusecko, mokytojo P.Bliūdžiaus, burmistro J.Malevičiaus
ir jų suburtos kraštotyrininkų draugijos iniciatyva. Šis,
jubiliejinis, Rokiškio krašto muziejaus 70-mečiui skirtas, leidinys
supažindina su muziejaus istorija, jame dirbusiais ir kūrusiais žmonėmis,
nuveiktais darbais, pastangomis tapti ryškiu Aukštaitijos kultūros
centru. Pasakojama ir apie Rokiškio dvaro rūmų ansamblį, kuriame
muziejus veikia daugiau nei 50 metų, bei apie tradicija tapusius,
muziejaus organizuojamus kasmetinius kalėdinių prakartėlių
konkursus-parodas. Gale – visų muziejui vadovavusių direktorių ir
čia dirbusių mokslinių darbuotojų sąrašas.
Rinkinį
sudarė Stasys Varneckas..
Musteikis
E. Težvengia žirgeliai. Leidinys apie arklį ir Arklio muziejų.
Knyga – A.Baranausko ir A.Žukausko-Vienuolio
memorialinio muziejaus leidinys.
Ne vienerius metus Niūronių (Anykščių r.) Arklio muziejuje
dirbantis autorius šioje knygoje pasakoja apie arklio kilmės teorijas,
kaip mūsų senoliai arkliu dirbo žemę ir kitus darbus, kokiais
pakinktais kinkė ir vežimais važinėjo, supažindina su lietuviškomis
arklių veislėmis, raitosios kariuomenės ir Arklio muziejaus istorija,
moko arklį pažinti pagal plauką ir kitų įdomių dalykų.
Kiekviename knygos skyrelyje yra skaitytoją sudominsiančių užduočių
– kryžiažodžių, ratažodžių, rebusų, o knygos gale – terminų
žodynėlis.
Leidimą parėmė UAB „Petro ofsetas“.
S.Dariaus
ir S.Girėno transatlantiniam skrydžiui – 70. Bukletas
- Vytauto Dižiojo karo muziejaus leidinys.
2003 m. liepos mėn. paminėtos tragiškai pasibaigusio Stepono
Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio iš Niujorko į Kauną 70-osios
metinės. Šia proga Vytauto Didžiojo karo muziejus, kuriame
eksponuojamos „Lituanicos“ liekanos, išleido gausiai archyvinėmis
nuotraukomis iliustruotą bukletą, pasakojantį apie žuvusius lakūnus
ir jų lemtingą skrydį. Tekstas lietuvių ir anglų kalbomis.
Leidinio
sudarytoja ir teksto autorė – D. Naujalienė.
Leidimą parėmė Krašto apsaugos ministerija.
Zanavykų
krašto muziejus.
Bukletas – Zanavykų krašto
muziejaus leidinys.
Šiuo bukletu prisistato dar 1928 m. Šakiuose įkurtas Zanavykų
krašto muziejus. Jame yra čia veikiančių ekspozicijų „Įžymiausi
zanavykai“, „Lino kančia“, „Zanavykiška stuba“, „Staliaus
P.Tamašausko dirbtuvė“, „Grūdų apdirbimo įrankiai“,
„Zanavykų buities ir namų apyvokos reikmenys“, „Šakių miestas
XIX a. pab. – XX a. vid.“, „Roko Stepulaičio darbai“,
„Zanavykiškas apavas“, „Tautodailininkų darbai“ nuotraukos,
galima susipažinti su muziejaus švietėjiška veikla tarp moksleivių,
sužinoti apie keturis muziejui priklausančius skyrius Šakių (zanavykų)
krašte: kalbininkų J.Jablonskio ir J.Pikčilingio memorialinius
muziejus bei Plokščių ir Šakių „Aukuro“ vidurinių mokyklų
muziejus.
Bukletą
sudarė muziejaus darbuotojai, redagavo V.Dėdynas, nuotraukos G.Jokūbaičio,
V.Vilčinsko ir V.Venslovaičio.
Lietuvos
muziejų rinkiniai. VI mokslinė konferencija „Eksponatas kaip
komunikacinis artefaktas“.
Konferencijos medžiaga –
Lietuvos muziejų asociacijos ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus
leidinys.
Leidinyje spausdinami VI mokslinės konferencijos, 2003 m. gegužės
mėn. įvykusios Šiaulių „Aušros“ muziejuje, pranešimai.
Konferencijos tema „Eksponatas kaip komunikacinis artefaktas“.
Muziejų specialistai dalinosi mintimis apie eksponatų kaip pagrindinių
informacijos skleidėjų pateikimą ekspozicijose, parodose, edukacinėse
programose.
Leidinyje spausdinama ir naujausia muziejinių rinkinių tyrinėjimų
medžiaga.
Leidinį
sudarė Romutis Navardauskas Palaima.
Leidimą parėmė Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos muziejų
asociacija, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Nacionalinis M.K.Čiurlionio
dailės muziejus.