<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2

Muziejininkystės biuletenis 2003’2

NAUJI LEIDINIAI

Lietuvos muziejų asociacijos biblioteka 

Archeologijos paminklas: nuo atradimo iki rekonstrukcijos. Konferencijos medžiaga – Šiaulių universiteto Šiaurės Lietuvos istorijos centro ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidinys.
2000 m. spalio 5-6 d. Šiaulių universiteto Šiaurės Lietuvos istorijos centras surengė trečiąją mokslinę konferenciją „Archeologijos paminklas: nuo atradimo iki rekonstrukcijos“. Centras tyrinėja Šiaurės Lietuvos istoriją kaip Lietuvos, Rytų Pabaltijo ar žymiai platesnio regiono praeities dalį, todėl į konferenciją buvo pakviesti Anglijos, Švedijos, Latvijos ir Lietuvos archeologai, muziejininkai bei paminklosaugininkai. Konferencijos pranešimų tematika apėmė visas problemas nuo archeologinio paminklo atradimo iki jo rekonstrukcijos: Švedijos, Latvijos ir Lietuvos paminklų tvarkymą, archeologinių tyrinėjimų organizavimą ir prioritetų dinamiką, archeologinių radinių laboratorinius tyrimus, eksperimentinę archeologiją.
Šios konferencijos pranešimai išpausdinti kartu su 1993 m. Šiauliuose įvykusios konferencijos „Miestas ir archeologijos paminklas“ medžiaga, kuriai publikuoti tuomet neatsirado lėšų, nors ji dar nepraradusi aktualumo.

Leidinį sudarė Birutė Salatkienė. 

Lietuva žemėlapiuose. Albumas – Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys.
Albume mėginama per kartografinį vaizdą parodyti Lietuvos istorinę raidą nuo Klaudijo Ptolemajo sudarytame žemėlapyje minimų baltų etnonimų iki paskutiniųjų administracinių pertvarkymų šiandieninėje Lietuvoje. Publikuojami XV-XX a. Vakarų Europoje leistų pasaulio atlasų fragmentai, kuriuose pažymėta Lietuvos valstybė, pirmieji vietinės kartografijos pavyzdžiai, Abiejų Tautų Respublikos padalijimų ir okupuoto krašto administracinio suskirstymo žemėlapiai, Lietuvos nacionalinių topografijos tarnybų leidiniai, tvirtovių, miestų, dvarų planai ir mūšių schemos iš Vilniaus universiteto, Mokslų akademijos, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekų ir kt. įstaigų rinkinių ir iš privačios prof. Kazio Varnelio kolekcijos. Įvadiniame straipsnyje – trumpa Lietuvos (ir lietuviškosios) kartografijos istorija, o prieduose išversti mūsų šalies aprašymai kai kuriuose lotyniškuose žemėlapiuose.
Albumą sudarė Aldona Bieliūnienė, Birutė Kulnytė ir Rūta Subatniekienė, dailininkas – Eugenijus Karpavičius, meninis redaktorius – Arūnas Prelgauskas, fotografas – Kęstutis Stoškus, redaktorė – Danguolė Gudienė, lotyniškus tekstus vertė prof. Eugenija Ulčinaitė.
Knygos leidimą parėmė Lietuvos kultūros ministerija.

Budrys R., Krivickas S. Po mūzų šventovės skliautais. Muziejininko ir literato dialogas. Knyga – UAB „Savas takas“ ir Ko leidinys.
Ši knyga – tarsi labai ilgas literato Sigito Krivicko interviu su Lietuvos dailės muziejaus direktoriumi Romualdu Budriu apie tai, ar išties žodžiai „padėti į muziejų“ reiškia atskirti nuo aktyvaus šiuolaikinio gyvenimo? Kartu tas pokalbis – ir savotiška Romualdo Budrio, puspenkto dešimtmečio atidavusio muziejininko profesijai, biografija, jo prisiminimai apie svarbiausias parodas, įspūdingiausius projektus, įdomiausius eksponatus ir sutiktus žmones.
Knyga skirta Romualdo Budrio mokytojui, buvusiam Dailės muziejaus direktoriui Pranui Gudynui atminti. 
Leidimą parėmė Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė.

Lietuvos kariuomenės karininkai: 1918-1953. II tomas. Biografinis žinynas – Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys.
Tęstinio leidinio antrajame tome abėcėlės tvarka spausdinamos Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo kapelionų biografijos, iliustruotos portretinėmis ir šeimos nuotraukomis. Įvadiniame straipsnyje pirmą kartą chronologiškai pateikiama Lietuvos kariuomenės ir jos vadovybės struktūra. Spausdinamos 1918-1940 m. Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo kapelionų, Karo mokyklos 1940 m. laidos aspirantų bei kariūnų ir karininkų – 1940-1953 m. ginkluoto pasipriešinimo okupantams dalyvių, kurių pavardės prasideda A-Č raidėmis, biografijos. Be to, knygoje pateikiami kariūnų, pakeltų į karužus, leitenantus ar jaun. leitenantus, Karo mokyklos I-XXII bei specialiųjų laidų absolventų sąrašai.
Daugiatomį leidinį „Lietuvos kariuomenės karininkai: 1918-1953“ leidžia Lietuvos nacionalinis muziejus (Redakcinės komisijos pirmininkė – Birutė Kulnytė). Leidinį rengia ir jo leidybą finansuoja Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio genocido, artimųjų sąjunga. II tomo redaktorės – Danguolė Gudienė ir Dalia Žalienė, dailininkas – Arūnas Prelgauskas.
Knyga priklauso serijai „Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka“ (Nr. 9). Serijos spausdinimą remia UAB „Petro ofsetas“.

ICOM Muziejų etikos kodeksas. ICOM Lietuvos skyriaus ir Lietuvos dailės muziejaus informacinis leidinys.
Tarptautinės muziejų tarybos (International Counsil of Museums – ICOM) Muziejų etikos kodeksas buvo vienbalsiai priimtas 15-toje Generalinėje tarybos asamblėjoje 1986 m. lapkričio 4 d. Buenos Airėse (Argentina) ir pataisytas bei papildytas 2001 m. liepos 6 d. Barselonoje (Ispanija) 20-toje Generalinėje tarybos asamblėjoje. 
„Šis kodeksas yra priemonė, padedanti reguliuoti profesinę veiklą: jis nustato svarbiausius profesinio elgesio kriterijus, kurių turėtų laikytis viso pasaulio muziejininkai, ir kartu aiškiai nusako, ko iš muziejininkų gali tikėtis visuomenė. Nors kodeksas ir nėra viršesnis už valstybės teisės aktus, tačiau jis gali juos atstoti, jeigu nacionaliniai tos srities įstatymai yra netobuli arba jų išvis nėra. (...)“ – kodekso įvade rašo ICOM Etikos komiteto pirmininkas Geoffrey Lewis.
Kodekso originalų anglišką tekstą lydi vertimas į lietuvių kalbą, yra terminų žodynėlis.
Iš anglų k. vertė Gražina Gleizienė, redagavo Marytė Slušinskaitė.
(Red. pastaba: ICOM nariams leidinys nemokamas; kitiems asmenims ir institucijoms leidinio kaina - 15 Lt. Dėl įsigijimo prašome kreiptis į ICOM-LT iždininką V.Laurinavičių; tel. Vilniuje 2680333).

Vincas Ferinauskas ir jo fotografija. Albumas – Panevėžio kraštotyros muziejaus leidinys.
Tai antrasis serijos „Panevėžio krašto fotografai“ leidinys. Pirmasis, pasirodęs 2000 m., pristatė 1920-1945 m. Krekenavoje dirbusį Tomą Bajarūną, o šiame sudėtos Miežiškių miestelio fotografo Vinco Ferinausko nuotraukos, darytos beveik pusę amžiaus, iki XX a. 6-ojo dešimtmečio pabaigos. Savamokslis meistras paveikslavo tik senaisiais aparatais ir nelabai saugojo stiklinius negatyvus, tikusius kad ir šiltnamiui lopyti, tačiau fotografo Juliaus Vaupšo dėka 2001 m. per 1500 jų pateko į Panevėžio kraštotyros muziejų. Albumui atrinktose nuotraukose užfiksuotos tarpukario Miežiškių miestelio akimirkos, gretimo Raguvėlės dvaro aplinka, gyventojų portretai, iškilmių vaizdai.
Tekstas lietuvių ir anglų kalbomis.
Leidinio sudarytoja ir įvadinio straipsnio autorė – Zita Pikelytė, vertė Rimantas Vyšniauskas.
Albumas išleistas Kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis.

Monetos ir medaliai juvelyrikoje bei buityje. Parodos katalogas – Trakų istorijos muziejaus leidinys.
2000 m. gegužės 4 d. Trakų Salos pilyje buvo atidaryta paroda „Monetos ir medaliai juvelyrikoje bei buityje“. Vos pradėjus kaldinti monetas ir medalius Antikos pasaulyje, juos imta naudoti ir kaip papuošalus ar jais dekoruoti įvairiausius daiktus. Nors tokie senųjų epochų dirbiniai yra gana reti, Trakų istorijos muziejus per keliolika metų sukaupė nemažą jų kolekciją. Eksponatų parodai paskolino ir Lietuvos nacionalinis, Lietuvos dailės, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės ir Vytauto Didžiojo karo muziejai, žinomi kolekcininkai Zenonas Pažarauskas ir Aleksandras Kubilas. Parodoje eksponuoti monetomis puošti buities reikmenys ir dailės kūriniai iš Europos, Azijos, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalių, pagaminti nuo I-II a. iki šių dienų. Didžiausias dėmesys teko Lietuvoje sukurtiems ar naudotiems dirbiniams. 
Katalogo įvade galima susipažinti su glausta monetų ir medalių pritaikymo puošybai istorija ir pasigrožėti 40-ties įdomiausių eksponatų nuotraukomis.
Katalogą sudarė Virgilijus Poviliūnas ir Saulius Zalys

Lietuvos mokyklų muziejai. Katalogas – Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos jaunimo turizmo centro leidinys.
Šiandien Lietuvos mokyklose skatinamas domėjimasis muziejininkyste. Jaunimo turizmo centras ir Nacionalinis muziejus mokyklinių muziejų vadovams ir jauniesiems muziejinikams rengia neakivaizdinį kursą „Mokykla ir muziejus“, kur susipažindanama su eksponatų kaupimu, saugojimu, apskaita, ekspozicijų rengimo metodika, kaip turimus eksponatus panaudoti mokymo procesui. Jaunimo turizmo centras tradiciškai kas antri metai atlieka mokyklinių muziejų konkursinę apžiūrą. Šiuo metu Lietuvos gimnazijose, vidurinėse ir pagrindinėse mokyklose veikia 234 muziejai: 127 – mokyklos istorijos, 107 – kraštotyros.
Kataloge suregistruoti mokykliniai muziejai pagal miestų ir rajonų savivaldybes, kuriose jie veikė 2002 m. Nurodyti mokyklų adresai, telefonai, muziejų vadovai ir įsteigimo datos, veiklos kryptys, fondų dydžiai.
Leidinio sudarytoja – Birutė Kazlauskienė, redaktorė – Marytė Slušinskaitė, dailininkas – Arūnas Prelgauskas.
Katalogo leidimą parėmė Lietuvos kultūros ministerija.

Metraštis’5: straipsnių rinkinys. Lietuvos dailės muziejaus leidinys.
Tai penktasis Lietuvos dailės muziejaus darbuotojų straipsnių rinkinys, pristatantis 2000-2001 m. mokslinius tyrinėjimus, restauratorių darbus, muziejaus ekspozicijas ir parodas, konferencijų medžiagą ir kita.
Leidinį sudarė Ona Mažeikienė. 

Anzelmas Matutis. Vaivorykštė ežerą semia. Poezijos rinkinys – Anzelmo Matučio memorialinio muziejaus ir Alytaus miesto savivaldybės leidinys.
Anzelmo Matučio 80-ųjų gimimo metinių proga poeto memorialinis muziejus ir Alytaus miestas, kuriame jis didesnę gyvenimo dalį dirbo ir kūrė, pakartotinai išleido dar 1958 m. pasirodžiusį eilėraščių rinkinėlį. 
Knygelė, iliustruota nuotaikingais piešiniais, jaunąjį skaitytoją nukels į paties autoriaus vaikystę, moksleiviškas dienas. Kaip vaivorykštė pažeria savo spalvas tėviškėlės danguje, taip A. Matutis vaikučiams dovanoja turtingą gėrio pasaulį, žadina pačius švelniausius mažųjų jausmus.
Knygos dailininkė – Gintarė Švagždytė-Markevičienė, redaktorė – Vilija Markauskienė.

Lietuvos savanorių muziejus: 10 metų. Bukletas – Lietuvos savanorių muziejaus leidinys.
2003 m. sausio mėn. sukako 10 metų, kai dabartiniame Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) štabo pastate Vilniuje, Viršuliškėse, įsikūrė Lietuvos savanorių muziejus. Buklete prisimenama muziejaus steigimo istorija, pristatomos ekspozicijos: pirmoji skirta savanorio idėjai, antroji (centrinė) – Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybai 1991 metais, trečioji (didžiausia) – KASP istorijai (nuo įkūrimo 1991 m. iki šių dienų) nušviesti.
Bukleto sudarytoja – Zofija Kaštelianovaitė, dailininkė – Inga Dambrauskienė, stilistė – Erda Valeikienė.

Trakai. Praeities ir šių dienų vaizdai. Fotoalbumas - Trakų istorijos muziejaus ir Leidyklos DARLIS leidinys.
Tai nedidelis, bet įdomiai sumanytas Trakų miesto, Salos pilies, Lentvario ir Užutrakio vaizdų albumas: nespalvotos amžiaus pradžios nuotraukos ir atvirukai jame sugretinti su spalvotomis dabartinėmis nuotraukomis, darytomis tose pačiose vietose, bemaž tuo pačiu rakursu. Yra nedideli tekstukai apie Trakus ir jų apylinkes lietuvių ir anglų kalbomis.
Sudarė Vytautas Lisauskas ir Virgilijus Poviliūnas.

Maironis, jo epocha ir sąsajos su šiandiena. Mokslinės konferencijos, įvykusios 2002 m. lapkričio 14 d., medžiaga – Maironio lietuvių literatūros muziejaus leidinys.
2002-ieji buvo Maironio metai – lapkričio 2 dieną sukako 140 metų nuo jo gimimo, o birželio 28-ąją paminėtos 70-osios mirties metinės. Konferencijoje buvo aptartos bene visos Maironio veiklos plotmės. Pranešimus, sudėtus į šį rinkinį, skaitė literatūrologai, menotyrininkai, muziejininkai, tarp jų – prof. Viktorija Daujotytė, prof. Vytautas Landsbergis, prof. Juozas Girdzijauskas, jaunieji Maironio gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojai – Kauno kunigų seminarijos klierikai bei Lietuvos maironiečių draugijos nariai. 
Parengė Raminta Antanaitienė ir Jūratė Ivanauskienė.
Išleista Lietuvos kultūros ministerijos lėšomis.

Vilniaus paveikslų galerijos vadovas Lietuvos dailė. XVI-XX a. pradžia. Vadovas po Vilniaus paveikslų galeriją – Lietuvos dailės muziejaus leidinys.
Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerija, veikianti beveik pusšimtį metų, 1994 m. įsikėlė į dabartines patalpas Chodkevičių rūmuose, Didžiosios gatvės pradžioje. Šis vadovas pristato 2000 m. lapkričio mėn. baigtą rengti nuolatinę ekspoziciją. Atsižvelgus į pačių rūmų istorinę ir architektūrinę vertę, ekspozicija sudaryta iš dviejų – įvadinės ir pagrindinės – dalių. Pirmojoje atkurtas XIX a. rūmų interjeras, paveikslai ir skulptūros primena to meto Vilnių ir vilniečius. Pagrindinėje dalyje chronologine seka supažindinama su Lietuvos dailės raida nuo XVI a. iki Pirmojo pasaulinio karo.
Vadovas yra kišeninio formato, itin gausiai iliustruotas, jo tekstas supažindina su Lietuvos dailės istorija, žymiausiais atskirų epochų dailininkais ir paveikslais. Informacija pateikta pagal ekspozicinių salių išsidėstymą.
Teksto autorė ir vadovo sudarytoja – Dalia Tarandaitė, redaktorė – Giedra Urmanaitė, fotografijos – Antano Lukšėno, maketavo – Marija Mikulskienė.
Leidinį finansavo Lietuvos kultūros ministerija.

Plieno sparnai 7. Lietuvos aviacijos muziejaus metraštis.
Dar 2002 m. pabaigoje pasirodė septintasis Lietuvos aviacijos muziejaus metraščio „Plieno sparnai“ numeris. Jame spausdinami straipsniai apie Aviacijos muziejaus veiklą ir ateities planus, čia veikiančią priešgaisrinės apsaugos istorijos ekspoziciją. Kaip ir kituose numeriuose, pagrindinę metraščio dalį sudaro straipsniai Lietuvos aviacijos istorijos temomis. Karinių oro pajėgų įkūrimo 10-mečio proga prisimenamas 1919-1920 m. Lietuvos karo aviacijos kūrimosi laikotarpis, bei 1992 m. susikūrusios Lietuvos karinės oro pajėgos. Išsamiai nagrinėjamos lietuviškos aviacinės konstrukcijos – 1929 m. suprojektuotas pirmasis serijomis gamintas Antano Gustaičio konstrukcijos treniruočių lėktuvas ANBO-III, 1952 m. sukurtas ir po visą Sovietų Sąjungą paplitęs Broniaus Oškinio treniruočių sklandytuvas BrO-9, Kauno politechnikos institute 1959 m. statytas bet neužbaigtas sportinis lėktuvas KPI-6. Minint 90-ąsias gimimo metines apžvelgiamas konstruktoriaus B.Oškinio gyvenimas ir veikla. Pateikiama ištraukų iš Lietuvos aeroklubo pirmininko Zigmo Žemaičio dukters Liudos, pasakojančios apie jaunos merginos troškimą skraidyti bei pateikiančios pastebėjimų apie prieškarinės Lietuvos aviaciją, dienoraščio. Atskiri straipsniai skirti 1936-1940 m. Šaulių sąjungos aviacijai, 1940-1941 m. veikusiai Aukštagirio sklandymo mokyklai, nuo 1958 m. veikiančiam Vilniaus sklandytojų klubui. 75-mečio proga apžvelgiama Lietuvos aeroklubo veikla. Leidinys gausiai iliustruotas nuotraukomis ir aviacinių konstrukcijų brėžiniais, jis išleistas JAV lietuvių V.Pesecko, V.E.Jatulio ir jo giminių paramos dėka.

Geležinių kulto ir memorialinių paminklų viršūnių rinkinys Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Katalogas – Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidinys.
Geležinės viršūnės – neatskiriama bažnyčių, koplyčių, varpinių, šventorių ir kapų vartų dalis. Daug geležinių kulto ir memorialinių paminklų viršūnių sukaupta Lietuvos muziejų rinkiniuose, tačiau jų tyrinėjimo medžiaga dar beveik nepublikuota. Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika 2001 m. įtrauktos į UNESCO žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą, todėl katalogo medžiaga yra ypatingai reikšminga.
Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomas 186 XVIII-XX a. geležinių viršūnių iš Žemaitijos rinkinys (keletas – iš Aukštaitijos). Kataloge pateiktos 168 viršūnių iliustracijos pagal muziejaus inventorinių knygų numeraciją, neįtrauktos tos viršūnės, kurių likę tik fragmentai ar kurių ornamentikos visumos neįmanoma atsekti. Medžiagą papildo nuotraukos, kuriose matyti, kaip viršūnės atrodė autentiškoje aplinkoje.
Sudarytoja – Skaistė Mockutė, redaktorė – Lina Kazlauskaitė, dailininkas – Kęstutis Musneckis, fotografas – Giedrius Šiukščius.
Leidimą parėmė Lietuvos kultūros ministerijos etninės kultūros ir regionų kultūros projektų rėmimo programa.

Lietuvos sakralinė dailė. I tomas: tapyba, skulptūra, grafika. Parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“ katalogas – Lietuvos dailės muziejaus ir dizaino studijos „Savas takas“ ir Ko leidinys.
Lietuvos dailės muziejus pradėjo leisti parodos „Krikščionybė Lietuvos mene“ katalogą. Planuojama išleisti penkis tomus, tematiškai pristatančius svarbiausias kolekcijas. Pirmasis skirtas tapybai, skulptūrai, grafikai ir ikonoms, antrasis – liaudies sakraliniam menui, trečiasis – tekstilei, ketvirtasis, kurį sudarys dvi knygos, - sakralinei auksakalystei ir kitiems metalo dirbiniams, o penktasis – Lietuvos krikščionėjimą liudijantiems dokumentams, knygoms, teminėms parodoms bei visų kolekcijų papildymams ir parodos renginiams.
Pirmajame katalogo tome apžvelgiami XIV-XIX a. Lietuvos ir Vakarų Europos dailininkų paveikslai ir skulptūros, Lietuvos Dižiojoje Kunigaikštystėje ir Rusijoje tapytos ikonos, reprodukcinė grafika bei Vilniaus vyskupijos ganytojų ir Žemaičių vyskupų portretai. Iš viso aprašyti 366 dailės kūriniai, kai kurie aprašai prilygsta nedidelėms studijoms. Kiekvienas iš šešių katalogo skyrių pradedamas vienu-trimis apžvalginiais straipsniais, išverstais į anglų kalbą.
Katalogo pirmojo tomo sudarytoja Dalia Tarandaitė. 
Pirmojo tomo leidimą parėmė Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus programa.

Septyni dešimtmečiai. Rokiškio krašto muziejaus istorija. Straipsnių rinkinys – Rokiškio krašto muziejaus leidinys.
Pirmasis muziejus Rokiškyje atidarytas 1933 m. gegužės 1 d., mokyklų inspektoriaus J.Rusecko, mokytojo P.Bliūdžiaus, burmistro J.Malevičiaus ir jų suburtos kraštotyrininkų draugijos iniciatyva. Šis, jubiliejinis, Rokiškio krašto muziejaus 70-mečiui skirtas, leidinys supažindina su muziejaus istorija, jame dirbusiais ir kūrusiais žmonėmis, nuveiktais darbais, pastangomis tapti ryškiu Aukštaitijos kultūros centru. Pasakojama ir apie Rokiškio dvaro rūmų ansamblį, kuriame muziejus veikia daugiau nei 50 metų, bei apie tradicija tapusius, muziejaus organizuojamus kasmetinius kalėdinių prakartėlių konkursus-parodas. Gale – visų muziejui vadovavusių direktorių ir čia dirbusių mokslinių darbuotojų sąrašas.
Rinkinį sudarė Stasys Varneckas..

Musteikis E. Težvengia žirgeliai. Leidinys apie arklį ir Arklio muziejų. Knyga – A.Baranausko ir A.Žukausko-Vienuolio memorialinio muziejaus leidinys.
Ne vienerius metus Niūronių (Anykščių r.) Arklio muziejuje dirbantis autorius šioje knygoje pasakoja apie arklio kilmės teorijas, kaip mūsų senoliai arkliu dirbo žemę ir kitus darbus, kokiais pakinktais kinkė ir vežimais važinėjo, supažindina su lietuviškomis arklių veislėmis, raitosios kariuomenės ir Arklio muziejaus istorija, moko arklį pažinti pagal plauką ir kitų įdomių dalykų. Kiekviename knygos skyrelyje yra skaitytoją sudominsiančių užduočių – kryžiažodžių, ratažodžių, rebusų, o knygos gale – terminų žodynėlis.

Leidimą parėmė UAB „Petro ofsetas“.

S.Dariaus ir S.Girėno transatlantiniam skrydžiui – 70.  Bukletas - Vytauto Dižiojo karo muziejaus leidinys.
2003 m. liepos mėn. paminėtos tragiškai pasibaigusio Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio iš Niujorko į Kauną 70-osios metinės. Šia proga Vytauto Didžiojo karo muziejus, kuriame eksponuojamos „Lituanicos“ liekanos, išleido gausiai archyvinėmis nuotraukomis iliustruotą bukletą, pasakojantį apie žuvusius lakūnus ir jų lemtingą skrydį. Tekstas lietuvių ir anglų kalbomis.
Leidinio sudarytoja ir teksto autorė – D. Naujalienė. 
Leidimą parėmė Krašto apsaugos ministerija.

Zanavykų krašto muziejus. Bukletas – Zanavykų krašto muziejaus leidinys.
Šiuo bukletu prisistato dar 1928 m. Šakiuose įkurtas Zanavykų krašto muziejus. Jame yra čia veikiančių ekspozicijų „Įžymiausi zanavykai“, „Lino kančia“, „Zanavykiška stuba“, „Staliaus P.Tamašausko dirbtuvė“, „Grūdų apdirbimo įrankiai“, „Zanavykų buities ir namų apyvokos reikmenys“, „Šakių miestas XIX a. pab. – XX a. vid.“, „Roko Stepulaičio darbai“, „Zanavykiškas apavas“, „Tautodailininkų darbai“ nuotraukos, galima susipažinti su muziejaus švietėjiška veikla tarp moksleivių, sužinoti apie keturis muziejui priklausančius skyrius Šakių (zanavykų) krašte: kalbininkų J.Jablonskio ir J.Pikčilingio memorialinius muziejus bei Plokščių ir Šakių „Aukuro“ vidurinių mokyklų muziejus. 
Bukletą sudarė muziejaus darbuotojai, redagavo V.Dėdynas, nuotraukos G.Jokūbaičio, V.Vilčinsko ir V.Venslovaičio.

Lietuvos muziejų rinkiniai. VI mokslinė konferencija „Eksponatas kaip komunikacinis artefaktas“. Konferencijos medžiaga – Lietuvos muziejų asociacijos ir Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidinys.
Leidinyje spausdinami VI mokslinės konferencijos, 2003 m. gegužės mėn. įvykusios Šiaulių „Aušros“ muziejuje, pranešimai. Konferencijos tema „Eksponatas kaip komunikacinis artefaktas“. Muziejų specialistai dalinosi mintimis apie eksponatų kaip pagrindinių informacijos skleidėjų pateikimą ekspozicijose, parodose, edukacinėse programose. 
Leidinyje spausdinama ir naujausia muziejinių rinkinių tyrinėjimų medžiaga.
Leidinį sudarė Romutis Navardauskas Palaima. 
Leidimą parėmė Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos muziejų asociacija, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus.

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16