Lietuvos
jūrų muziejuje liepos 8 d. gimė
delfinukas – Juodosios jūros afalinų jauniklis. Šiuo metu
Lietuvos jūrų muziejuje gyvena septynios Juodosios jūros afalinos.
Tai keturios patelės – Glorija (naujagimio mama), Nika, Premija ir
Gabija, patinas ir bandos vadas Argas bei du jaunikliai – prieš
metus gimusi mažylė bei šių metų jauniklis.Laivybos skyriaus vedėjas
R.Adomavičius liepos 18 d. dalyvavo mokslinėje konferencijoje Rusnėje.
Liepos 25 d. „Dubingių“ tralerio denyje atidaryta paroda „Iš
senųjų jūrininkų archyvo“. Jos eksponatai – jūrininkų
dovanoti laivų žurnalai, sovietmečio garbės raštai, diplomai,
atmintinės, kaip tarybinis jūrininkas privalo elgtis užsienyje,
buities daiktai, nuotraukos.
Liepos 30 d. iš
Lietuvos jūrų muziejaus į Japonijos Oitos miesto ekologinį
akvariumą iškeliavo ruoniukai Vėtra ir Drumzlius. Baltijos pilkųjų
ruonių šeimai priklausančiai Vėtrai dar tik pusė metų, pasaulį
ji išvydo Jūrų muziejuje šį pavasarį, o Drumzlius gimė pernai.
Be jų muziejuje liks dar dešimt ruonių, du iš kurių ketinama
paleisti į Baltijos jūrą. Tokiu būdu muziejus dalyvauja
tarptautiniame HELCOM projekte, kurio tikslas - atkurti pietinę
Baltijos jūros ruonių populiaciją. Prieš mėnesį muziejus
atsisveikino su ruoniuke Nida - ji buvo padovanota Varšuvos
zoologijos sodui. Nida rasta pernai leisgyvė ties Nida, jai buvo sužalotas
žandikaulis, kuris smarkiai pūliavo. Muziejaus Jūros paukščių ir
žinduolių skyriaus vedėjo Arūno Grušo rūpesčio dėka ji
pasveiko, tačiau gamtoje pati jau nebegalėtų išgyventi. Vienas iš
ketinamų paleisti į jūrą ruoniukų - Girulis - šiemet rastas
netoli Girulių smarkiai sukandžiotas šuns.
Rugpjūčio 22 d. Lietuvos jūrininkai Jūrų kapitonų klube iškilmingai
pristatė savo pačių sudarytą knygą – albumą „Lietuvos jūrų
kapitonai“. Šventėje dalyvavo beveik visi knygos herojai. Prie
knygos išleidimo prisidėjo ir Lietuvos jūrų muziejus. Tokiu
leidiniu norėta panaikinti baltas dėmes šalies laivyno istorijoje
ir siekta išsaugoti bent minimalius faktus apie Lietuvos laivyne
dirbusius kapitonus. Albume pristatomos trumpos Lietuvos jūrų
kapitonų biografijos, trumpai aprašoma žvejybos ir prekybos laivynų
istorija.
Rugsėjo 12 d. pirmą kartą Lietuvoje po atviru dangumi buvo
demonstruojama gyva žuvų ekspozicija. Penki akvariumai su upių, ežerų
ir Baltijos jūros žuvimis, vėžiais, netikėtas poezijos, džiazo,
klasikinės muzikos renginys „Mes kartu atsakome už Baltijos jūrą“
buvo organizuotas Šiauliuose. Įgyvendinti šį projektą šiauliečiams
padėjo Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo skyriaus vedėjas Saulius
Karalius ir ichtiologas Eugenijus Buivydas. Iš pajūrio buvo atvežta
grunto – jūros dugno, kuriuo buvo iškloti akvariumai. Surinkta
apie 20 rūšių žuvų. Dvi savaites žuvys gydomos, pratinamos prie
pasikeitusios aplinkos. Lietuvos jūrų muziejuje į akvariumus
sugautos žuvys kartais pripranta prie aplinkos tik po pusmečio, todėl,
ką pamatė šiauliečiai, buvo padaryta per rekordiškai trumpą laiką.
Rugsėjo 18 d. Lietuvos jūrų muziejuje, kaip ir visoje Lietuvoje,
vyko Europos paveldo dienoms skirti renginiai. Muziejuje visą savaitę
buvo vedami istorijos ir kraštotyros užsiėmimai moksleiviams
„Kopgalio tvirtovės paslaptys“. Jų metu moksleiviai sužinojo,
kada atsirado Kopgalis, kas ir kada tarp kopų pastatė fortą bei kodėl
jis taip ir liko nepanaudotas karybos tikslams. Šiandien Kopgalyje
susitinka sena ir šiuolaikiška. Europos paveldo dienos – išskirtinė
proga atkreipti visuomenės dėmesį į unikalų ir jauniausią
Lietuvos žemės lopinėlį – Kopgalį bei galimybė praplėsti
moksleivių žinias.