- Pastaraisiais metais Kėdainių miestas ženkliai
pasikeitė. Aktyviai restauruojamas senamiestis, tvarkomos gatvės
ir aikštės, atsiranda naujų modernių pastatų. Ypač svarbu,
kad tvarkomas ir gaivinamas senamiestis – seniausia ir
vertingiausia Kėdainių dalis. Be to, kasmet rengiamose miesto
gimtadienio ir kitose šventėse būna nemažai istorinių
akcentų: atributikoje naudojama senoji ikonografija ir
heraldika, vyksta teatralizuotos eisenos, vaidinimai, mugės,
demonstruojami senieji amatai.
- Atrodytų, sudaromos visos prielaidos kėdainiečiams
žinoti savo istoriją ir ją pažinti gyvai. Prie to prisideda
žiniasklaida, mokyklos ir mūsų muziejus per savo edukacinę
veiklą. Tačiau, kita vertus, dažnas Kėdainių pilietis dar
mažai žino apie savo miestą ir jo praeitį: painioja
konfesijas, bažnyčias, aikštes.
- Kita problema – apie Kėdainių istoriją
ir paveldą, išskyrus agurkus ir „fosfogipso“ kalnus,
beveik nieko nežino likusi Lietuvos dalis. Daugelis atvykusių
iš kitų miestų tiesiog išsižioja, pamatę išgražėjusį
senamiestį ir išgirdę, kas jame vyko praeityje. Tai būtų
menka bėda: ne visi domisi praeitimi, baigę istorijos ar
kitokius humanitarinius mokslus, todėl yra erdvės kėdainiečiams
pasipuikuoti prieš atvykusius ir stebėti jų ištįsusius
veidus. Blogiausia yra tai, kad mums jau keletą metų besidžiaugiant
senamiesčio tvarkymu, istorijos žinių ir informacijos apie Kėdainius
plėtra, apie mus beveik nieko nežino didžioji dalis akademinės
visuomenės ir šalies valdžia. Todėl kartais atrodo, kad mūsų
krašto paveldas yra mažai reikšmingas, niekam neįdomus,
neperspektyvus turizmo plėtrai, todėl jam nereikia jokių
investicijų ir t.t.
- O juk būtina visiems priminti, kad kažkada
Kėdainiai buvo trečias pagal svarbą LDK miestas dabartinėje
Lietuvos teritorijoje, garsėjo savo tautinėmis ir konfesinėmis
bendruomenėmis, istorinėmis asmenybėmis. Turime gana turtingą
materialųjį ir nematerialųjį paveldą: ne tik senamiestį,
dvarus, bet ir daug įdomios istorinės informacijos, kurią turėtų
žinoti didesnė visuomenės dalis.
- Dėl per menkų žinių apie mūsų praeitį
ir paveldą galbūt esame kalti ir patys, nepasiūlydami
modernesnių ir labiau priimtinų pažinimo būdų. Todėl Kėdainių
krašto muziejus Kultūros ministerijos Regionų kultūros
projektų rėmimo programai pateikė projektą „Kėdainių
istorija atraktyviai“ ir gavo paramą jam įgyvendinti.
Projekto esmė – Kėdainių praeities žinojimo ir dabartinio
įvaizdžio spragą užpildyti šiuolaikiškai. Stengsimės mūsų
miesto istoriją ir paveldą, pateikti elektronine forma, kuri,
sparčiai plėtojantis technologijoms, tampa viena efektyviausių
informacijos pateikimo priemonių. Viename projekte integruodami
tokius informacijos perteikimo būdus kaip tekstas, fotografija,
vaizdas, virtualios realybės technologijos, galime pasiekti ir
įspūdingų rezultatų. Tam reikia surinkti visą prieinamą
vaizdinę ir tekstinę informaciją apie Kėdainių istoriją ir
pateikti ją interaktyviame istoriniame miesto plane, kuris būtų
prieinamas visuomenei įvairiomis formomis. Iš pradžių bus išleista
kompaktinė plokštelė, kuri, pritaikius animaciją, flash
technologijas, taps nuo tik paveikslėliais paremto informacijos
perteikimo šaltinio patiems mažiausiems vartotojams iki sudėtingos
enciklopedijos tipo leidinio kvalifikuotiems specialistams.
Siekiant kuo atraktyvesnio ir aiškesnio peržiūros proceso,
flash technologijos pagalba bus sukurta intuityviai suprantama
navigacinė sistema, kurios pagrindas – interaktyvūs žemėlapiai-schemos.
Medžiagą suskirsčius į 3 sąlygines istorines epochas,
kiekvieną jų reprezentuos atskiras interaktyvaus žemėlapio
„sluoksnis“. Savo ruožtu kiekvieno sluoksnio medžiaga bus
suskirstyta į du segmentus:
- vertingi istoriniai Kėdainių paveldo
objektai;
- daugiakultūrė Kėdainių praeitis (su
galimybe pasirinkti vienos tautinės ar konfesinės bendruomenės
gyvenamąją erdvę atskirai).
- Tokios sistemos pagalba visa medžiaga bus
patogiai integruota ir lengvai prieinama bet kuriame navigacijos
etape. Skirtingiems objektams atskleisti bus naudojamos
skirtingos technologijos. Pvz., flash animacija –
interaktyviems žemėlapiams–schemoms sukti (suteikia galimybę
žemėlapyje dvimatėje erdvėje pažymėtus objektus perkelti
į trimatę erdvę); virtuali realybė – 3600 panoramos,
skirtos apžvelgti objektą išlikusį natūraliame kontekste;
trimačiai skaitmeninti objektai – pastatas, gatvė ar
kvartalas, su galimybe interaktyviai apžvelgti iš visų pusių
(sferiškai); trimatė virtuali objektų „rekonstrukcija“
(pastatai virtualiai atkuriami iš piešinių ar nuotraukų). Be
to, interaktyviame plane bus naudojama įprastinė fotografija,
vaizdo medžiaga, istorikų autoriniai tekstai.
- Šio Kėdainių krašto muziejaus projekto
partneriai yra UAB „Terra Media“, kurios veikla susijusi su
internetu ir multimedijos dizainu bei programavimu, ir Vilniaus
universiteto Istorijos fakulteto Kultūros istorijos ir
antropologijos katedra ( vadovas prof. A.Bumblauskas).
- Sukurtas interaktyvus skaitmeninis Kėdainių
miesto planas reprezentuos miesto istoriją ir paveldą, atliks
mokomąją ir pažintinę funkciją jis galės būti panaudotas
ir interneto svetainei bei muziejaus kompiuteriniam terminalui.
- Toks Kėdainių miesto istorijos pateikimo
būdas būtų gana novatoriškas Lietuvoje ir, manyčiau, gana
populiarus. Panašiu būdu Klaipėdos istorija yra pateikiama Mažosios
Lietuvos istorijos muziejuje, kur susilaukia didelio
populiarumo: vietos moksleiviai eina po keletą kartų žaisti
ir pažinti savo gimtojo miesto istorijas įrengtame
kompiuteriniame terminale, mokėdami kas kartą po 4 litus.
Galima tikėtis, kad atlikus minėtus darbus, Kėdainių
istorijos ir paveldo pažinimas taps labiau prieinamas ir
priimtinas plačiajai visuomenei negu iki šiol.
- Be to, galbūt atsiras galimybė Kėdainių
istoriją ir paveldą populiarinti ir tarptautiniu lygmeniu,
jeigu ES programa „Kultūra 2000“ skirs lėšų Londono kultūrinių
industrijų plėtros agentūros pateiktam tarptautiniam
projektui „Kultūros paveldas interaktyviai“. Projekto
tikslas – parengti interaktyvią, žaidimo principu paremtą
parodą, kur virtualioje erdvėje būtų atkurta XVII-XVIII a.
Londono (Didžioji Britanija), Genujos (Italija), Gichono
(Ispanija), Plovdivo (Bulgarija) ir Kėdainių aplinka. Ši
paroda veiktų visuose penkiuose miestuose vienu metu, o į ją
įtraukti vaikai ir jaunimas galėtų „pasivaikščioti“ po
visų miestų praeitį. Tai novatoriškas projektas,
besiremiantis naujausiomis technologijomis, todėl dalyvavimas
tokioje tarptautinėje veikloje garsintų ne tik Kėdainius, bet
ir Lietuvą.
- Tokių užmojų įgyvendinimas reikalauja
laiko ir nemažų lėšų, todėl mėginame ieškoti įvairių
finansavimo šaltinių ir esame dėkingi Kultūros ministerijai
už paramą. Tikimės, kad gausime lėšų, ir šis projektas
prisidės prie Kėdainių ir visos Lietuvos istorijos
populiarinimo.
- Nuotraukoje: Kėdainių krašto muziejus.
Nuotr. iš muziejaus archyvo.