- 2003 m. Kremnicos miestas Slovakijoje
šventė 675-ąsias metines. 1328 m. lapkričio 17 d. Vengrijos
karalius Karolis Robertas Anžujietis (1308-1342) suteikė Kremnicai
karališkojo miesto statusą. Tauriųjų metalų klodai, kuriais
buvo turtingos miesto ir jo apylinkių žemės, lėmė miesto
specifiką. Vos ne kiekvienas miestietis namo rūsyje turėjo nuosavą
kasyklą, o po žeme išrausti tuneliai buvo išsiraizgę po visu
miestu. XIV-XV a. Kremnica buvo Vengrijos kasybos, o nuo XVI a. –
ir medalininkystės centras.
- Prieš 675 metus Kremnicoje buvo įkurta
monetų kalykla, kurioje nukaldintos sidabrinės ir auksinės
monetos plačiai pasklido po Centrinę ir Rytų Europą, jos buvo
neatsiejamos ir nuo monetų apyvartos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Lietuvos numizmatams ir archeologams iš lobių ir pavienių monetų
radinių, istorikams iš rašytinių šaltinių gerai žinomos
auksinės monetos – Kremnicos kalykloje XVI-XVIII a. kaldinti
dukatai. LDK rašytiniuose šaltiniuose jie dar buvo vadinami vengriškais
raudonaisiais (uhorskije červonyje). Medalių gi kolekcijose dažnai
sutinkami Kremnicoje kaldinti įvairių laikų sidabriniai ar
sidabruoti, auksuoti, bronziniai ir variniai žetonai – amuletai
su Šv.Jurgiu ir būriniu laivu, turėjusių saugoti keleivius bei
pirklius.
- Perfrazavus Lietuvos kunigo disidento
Alfonso Svarinsko posakį apie lietuvius ir Sibiro laktas, gal ir ne
visai rimtai, bet galima pasakyti, kad „tas ne LDK numizmatas,
kuris Kremnicos kalykloje nepabuvojo“.
- Monetų kalyklos įkūrimo metinėms
bei Slovakijos valiutos įvedimo 10-mečiui paminėti Slovakijos
numizmatų draugija suorganizavo tarptautinį numizmatų simpoziumą
Pinigų istorija centrinėje ir Rytų Europoje. Jis spalio 2-5
dienomis vyko kalnų viešbutyje Fortūna, esančiame Kremnicos
priemiestyje, Skalkoje. Dalyvavo Čekijos, Kroatijos, Lenkijos,
Lietuvos ir Slovakijos numizmatai – muziejininkai, kolekcininkai,
akademinių įstaigų darbuotojai, bankininkai. Tarp jų buvo
Kroatijos numizmatų draugijos prezidentas dr. Damir Kovač,
sekretorius Edgar Fabry, Lenkijos numizmatai – Lodzės
archeologijos ir etnografijos muziejaus numizmatas Jerzy Pininski,
Bialystoko karo muziejaus direktorius dr. Krzysztof Filipow,
Lenkijos numizmatų draugijos nariai Adam Zając, Wieslaw Kopicki,
Slovakijos mokslų akademijos Archeologijos instituto numizmatas dr.
Jan Hunka, Bratislavos miesto muziejaus Numizmatikos skyriaus vedėjas
Anton Fiala ir kt.
- Iš Lietuvos dalyvavo Lietuvos
nacionalinio muziejaus numizmatai: šios informacijos autorė (pranešimas
„Numizmatika ir numizmatikos kolekcionavimas Lietuvoje XIX a. –
XX a. pr.“) ir vyresnysis muziejininkas Eduardas Remecas
(„Seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystes monetų (XIV a.
pabaiga) datavimas“). Kelionę ir dalyvavimą simpoziume finansavo
muziejus.
- Per tris dienas buvo perskaityta 17
pranešimų. Išleistame tezių rinkinyje International numismatic
symposium. Kremnica 2003. Lectures summaries (Bratislava, 2003,
P.1-24) paskelbta 20-ties autorių 23 pranešimų tezės slovakų,
anglų, lenkų, rusų, kroatų ir vokiečių kalbomis su slovakiškais
ar angliškais vertimais. Rinkinį sudarė ir vertimus parengė
Slovakijos numizmatų draugijos narys, poliglotas Zbyšek Šustek.
- Be minėtų dalyvių iš Lietuvos,
tezių rinkinyje yra bendro E.Remeco ir Baltarusijos numizmato Ivano
Sinčiuko (Minskas) pranešimo apie monetų ir jų klastočių ruošinius,
rastus Lietuvoje, bei Vytauto Smilgevičiaus pranešimo apie Prahos
grašių lobius Lietuvos muziejuose tezės. 2004 m. planuojamas išleisti
draugijos leidinio Numizmatika specialus priedas, kuriame bus išspausdinti
visi pranešimai.
- u Simpoziumo tema pakankamai plati,
apimanti ne tik pinigų istoriją Centrinėje ir Rytų Europoje, bet
ir apskritai jų istoriją ir gamybą. Pasisakymams buvo planuojama
ne daugiau kaip po 15 minučių, tačiau, kaip kartais būna
numizmatų susibūrimuose, kai kurie iš jų užsitęsė iki 40 minučių
ar net valandos (neskaitant klausimų, kurių vis tik atsirado ir po
tokių išsamių pranešimų).
- Ypatingo klausytojų dėmesio, ypač
slovakų, susilaukė bene ilgiausi simpoziumo pranešimai –
slovako Peter Zoričak pranešimas apie nūdienos Slovakijos
medalininkystę ir Čekijos nacionalinio banko numizmato Jaroslav
Moravec pranešimas apie Čekijos nacionalinės valiutos – kronos
10-metį. Pastarasis pranešimas buvo dinamiškas, gausiai
iliustruotas vaizdine medžiaga, jis apėmė ne tik kronos kūrimą,
įvedimą, bet ir falsifikavimą. Tai, kad temos chronologiniai rėmai
apėmė pastarąjį dešimtmetį, sudarė puikią galimybę
Slovakijos numizmatams palyginti savosios kronos 10 metų istoriją
su kaimynų, buvusių bendrapiliečių. Tačiau metinių sutapimas
turėjo ir šioką tokią neigiamą pusę. Po kelių dienų Olomouce
(Čekija) taip pat buvo suorganizuota numizmatų konferencija, tad
kviestiems svečiams teko rinktis, kurioje iš jų dalyvauti.
- Simpoziumo dalyviams buvo parengta
kultūrinė programa. Įspūdingas vargonų koncertas įvyko
Kremnicos Šv. Kotrynos bažnyčioje, esančioje XV a. pilyje.
Dalyvius pasveikino miesto meras (primator) Miroslav Nįrožnż,
aplankyta Kremnicos monetų kalykla ir naujai atidaryta Slovakijos
nacionalinio banko Monetų ir medalių muziejaus Kremnicoje
ekspozicija.
- Skirtingai nuo LDK Vilniaus monetų
kalyklos, dėl kurios buvimo vietos ginčijasi tyrinėtojai,
Kremnicos kalykla išliko, o joje iki šiol kaldinamos proginės
monetos, medaliai, žetonai. Apyvartinių monetų gamyba buvo
perkelta į modernią kalyklą, pastatytą Kremnicos priemiestyje.
Senosios kalyklos pastatai yra miesto centrinėje aikštėje ir
sudaro atskirą kvartalą. Pastatuose atsispindi kalyklos pastato
istorija nuo arkinių XVI a. skliautų iki XX a. nedailių
pramoninio stiliaus priestatų. Šiuo metu kalykla turi ekonominių
sunkumų, tačiau visais būdais siekiama išsaugoti šią, gilias
tradicijas turinčią, nacionalinę vertybę.
- Į kalyklą buvo įleisti tik užsienio
piliečiai (išskyrus vieną labai aktyvų jauną kolekcininką,
vad. „naująjį“ slovaką). Iš pradžių, kiekvienas
ekskursantas, sukdamas nedidelio senovinio balansyro (mechaninis
presas medaliams, monetoms kaldinti) rankeną, galėjo nusikaldinti
kalyklos atminimo varinį žetoną. Buvo aplankyta modelių dirbtuvė,
beveik visi cechai, parodytas ir tuo metu gamintų proginių
„monetų“– banknotų (t.y. apyvartiniai banknotai metale)
gamybos procesas. Pamatyti senųjų Kremnicos kalyklos darbo įrankių,
deja, nepavyko. Kaip pasakojo kalyklos valdytojas Vlastimil Kalinec,
per I pasaulinį karą visa įranga buvo „evakuota“ į Vengriją
ir šiuo metu yra Budapešte. Vyksta neoficialios derybos dėl
dalies jų grąžinimo. Dabartiniai darbo įrankiai – monetų ir
medalių kaldinimo spaudai, skirtingai nei Lietuvos monetų
kalykloje, Kremnicos kalykloje yra saugomi, nenaikinami. Medalių
pavyzdžiai, modeliai ir projektai perduodami muziejui.
- Simpoziumo metu, Kremnicoje buvo
atidarytas kolekcininkų klubas, slovakiškai vadinamas „burza“.
Prekyba vyko Kremnicos monetų kalyklos valgyklos salėje, buvo
galima įsigyti monetų, popierinių pinigų, medalių, žetonų, ženklelių,
literatūros apie numizmatiką. Įėjimas kainavo 30 Slovakijos kronų
(apie 3 litus, simpoziumo dalyviams – nemokamas), kaina už
staliuką prekybai – 60 kronų. Kartu buvo platinami proginiai
simpoziumo leidiniai – vokai, antspauduojami 2-jų dienų
spaudais. Tai, kad klubas buvo specialiai suorganizuotas mieste, kur
iki tol kolekcininkai nesirinkdavo, t.y. netradicinėje vietoje, turėjo
ir trūkumų – dalyvių ir prekių buvo palyginti negausu.
Nepaisant to, net ir labiausiai išpaikinti numizmatinės rinkos
turtingumu Lenkijos numizmatai neišėjo tuščiomis. Lietuvos
nacionalinio muziejaus numizmatikos kolekcijai buvo įsigytos
vienintelės pasaulyje išleistos monetos su J.Stalino portretu –
Čekoslovakijos 50 ir 100 kronų (1949 m.), taip pat Kremnicos
miesto 650-mečio sidabrinis medalis (1978 m.), ženklelių
numizmatikos tema.
- Numizmatika Slovakijoje turi gilias
tradicijas ir laikoma viena iš svarbesnių istorijos mokslų.
Nuolatinės ekspozicijos yra Bratislavoje, Košicoje, Kremnicoje.
Gausi yra ir Slovakijos numizmatų draugija. Dar prieš 5 metus
draugijai priklausė apie 2500 narių, 2003 m. jų liko apie 1000.
Draugijai vadovauja buvęs geležinkelininkas, kolekcininkas iš
Bratislavos Mariįn Ondrejmiška. Pasak draugijos nario, pagrindinio
simpoziumo organizatoriaus L’udovķto Turčįni, pastaraisiais
metais besidominčių numizmatikos kolekcionavimu, tyrimu bei
publikavimu Slovakijoje sumažėjo daugiau dėl ekonominių priežasčių.
Tačiau, turint omenyje, kad Lietuvoje apskritai nėra draugijos, o
besidominčių numizmatika ir tyrinėjančių susirinktų ne daugiau
pusės šimto, tenka tik pavydėti nedaug už Lietuvą didesnei
Slovakijai (5,38 mln. gyventojų). Taip yra, matyt, dėl to, kad
sovietmečiu Lietuvoje įvairiais būdais buvo naikinamos
numizmatikos kolekcionavimo tradicijos, (draudimas prekiauti
tauriaisiais metalais), o Slovakijoje buvo įstatymas, leidžiantis
kolekcionuoti, t.y. kaupti po vieną egzempliorių bet kokio metalo
monetų ir medalių.
- Slovakijoje leidžiami du tęstiniai
numizmatikos leidiniai. Mokslų akademijos Archeologijos instituto
(kartu su Slovakijos nacionaliniu numizmatikos komitetu) leidinys
– Slovenska numizmatika (Nitra) yra mokslinis leidinys, apimantis
numizmatiką daugiau siaurąja jos prasme (2002 m. išleistas XVI
numeris). Slovakijos numizmatų draugija leidžia operatyvesnį
periodinį kasmetinį leidinį Numizmatika (Bratislava). Pastarąjį
redaguoja Zbyšekas Šustekas, kuris sudaro sąlygas autoriams rašyti
ne tik pagrindinėmis užsienio kalbomis, bet ir visomis slavų
kalbomis. Leidinys spalvotas, pasižymi aukšto lygio bonistikos
straipsniais ir pastoviu dėmesiu šių dienų medalių menui.
- Medalininkystė Slovakijoje, nepaisant
šalies ekonominių problemų, išlaiko aukštą lygį. Dailininkų
sąjungos medalininkų sekcijai priklauso apie 40 menininkų, o
kuriančių yra žymiai daugiau. Dar netolimais, bendros su Čekija,
valstybės laikais Slovakijoje medalių parodos ir medalininkų
stovyklos tapo pastovios, tokios išliko ir iki šių dienų. Nuo
1985 m. kas dveji metai Kremnicoje, menininkų Angyalov’ų name
vyksta teminės medalininkų stovyklos, kurias organizuoja Monetų
ir medalių muziejus, remiamas Dailininkų sąjungos. Nuo 1988 m.
jos tapo tarptautinėmis, vienoje iš jų dalyvavo ir medalininkas iš
Lietuvos – Romualdas Inčirauskas (1989).
- Stovyklose sukurtus medalius
dailininkai gali pamatyti visiškai įgyvendintus metale: lietus ir
kaldintus Kremnicos monetų kalykloje. Vienas kaldintas medalis
tenka autoriui, vienas perduodamas muziejui. Palyginus su Lietuva,
kur dauguma sumanymų lieka gipse, Slovakijoje padėtis žymiai
geresnė. Lietuvos medalininkus kolegos šioje šalyje gerai pažįsta
ir geru žodžiu mena. Pasak dailininkės Gabrielos Grosmanovos-Illešovos,
prieš 15-20 metų Lietuvos ir Slovakijos medalininkų susitikimai
tarptautinėse parodose bei stovyklose buvo daug dažnesni
G.Grosmanova-Illešova yra viena žymesnių Slovakijos medalininkių,
ir viena iš nedaugelio dailininkų, besidominanti numizmatika bei
medalininkystės istorija. 2003 m. pavasarį ją teko sutikti ir
konferencijoje SanktPeterburge (Rusija). Lietuvos nacionaliniame
muziejuje nuo šiol saugomas Gabrielos sukurtas medalis
„Bezmocnoc“ (1987), FIDEM smulkiosios plastikos bianalėje
Ravenoje (Italija) 1990 m. pelnęs II vietą.
- Medalių meno nuolatinei ekspozicijai
yra skirtos kelios salės Monetų ir medalių muziejuje. Medaliai
Kremnicos kalykloje pradėti kaldinti XVI a. Daugumos senųjų
medalių eksponuojamos kopijos, nes tai – ypač reti ir vertingi
eksponatai. Ekspozicija nuolat papildoma naujausiais Slovakijos
medalininkų darbais.
- Monetų ir medalių muziejus
Kremnicoje įkurtas 1890 m., jis yra vienas seniausių šalies
muziejų. Nuo 1994 m. priklauso Slovakijos nacionaliniam bankui
(oficialus muziejaus pavadinimas Nįrodnį banka Slovenska – Muześm
mincķ a medailķ (NBS-MMM). Pagrindinis jo veiklos baras –
Kremnicos monetų kalyklos veiklos ir istorijos fiksavimas. Muziejus
įsikūręs centrinėje senamiesčio aikštėje penkių aukštų
gotikiniame name. Lankėmės atnaujintoje ir tik ką atidarytoje
ekspozicijoje, kuria slovakai labai didžiuojasi. Paskutinė
muziejaus rekonstrukcija, beje, smarkiai suniokojo senojo pastato
interjerą: pakeisti perdengimai, įrengtas modernus liftas. Rūsyje
atkurtas čia buvusios kasyklos vaizdas, pirmame aukšte – kasa,
drabužinė, suvenyrų lentynos. Muziejuje galima buvo įsigyti
Kremnicos kalyklos produkcijos – nebrangių medalių ir žetonų,
naujų ir dešimtmečio senumo leidinių, plakatų. Antrasis
muziejaus aukštas skirtas monetoms ir bonistikai, trečiasis ir
ketvirtasis – medalininkystei. Saugumo sumetimais ekspozicijose
naudojama labai daug kopijų (tai buvo galima pastebėti ir
Bratislavos miesto muziejuje). Monetų, lydinių, monetų spaudų
galvanoplastinės bei lietos kopijos panaudotos ir siekiant parodyti
visuotinės pinigų istorijos raidą, atkurti visą Slovakijos
numizmatikos vaizdą. Suprantama, tai yra ekspozicijos koncepcijos
reikalas, tačiau tai, kad anotacijose nepažymėta, ar eksponatas
yra originalas, ar kopija (jei kopija, tai reikėtų nurodyti
originalo kilmę), – klaidina lankytoją ir verčia koncentruoti
jo dėmesį, rodomo daikto kokybei ir vertei suvokti. Nepaisant šio
trūkumo suvoki, kad tokia turtinga, daug temų apimanti,
informatyvi ekspozicija skirta nevienkartiniam apsilankymui.
- Kaip ir po kiekvienos konferencijos,
aktualia ir naujausia Slovakijos, Lenkijos, Kroatijos numizmatine
literatūra pasipildė Lietuvos nacionalinio muziejaus biblioteka, o
rinkiniai – naujais eksponatais. Kelias į Kremnicą ėjo per Varšuvą
ir Krokuvą, tad buvo puiki proga aplankyti ir naujas kaimynų
parodas.
;)
;)
;)