„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 4

Etninės kultūros plėtros valstybinė programa 

ir muziejų projektai

Irena SELIUKAITĖ, LR kultūros ministerija

Alytaus kraštotyros muziejaus leidinys, išleistas už Kultūros ministerijos Regionų ir etninės kultūros projektų rėmimo programos lėšas

Molėtų krašto  muziejaus leidinys, išleistas už Kultūros ministerijos Regionų ir etninės kultūros projektų rėmimo programos lėšas

Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidinys, išleistas už Kultūros ministerijos Regionų ir etninės kultūros projektų rėmimo programos lėšas

 

2002 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2003–2009 m. Etninės kultūros plėtros valstybinę programą. Pagrindiniai programos tikslai – išsaugoti sukauptą etninės kultūros paveldą, vykdyti nuoseklius tyrimus ir užtikrinti gyvosios tradicijos reiškinių palaikymo plėtrą. Šiems tikslams įgyvendinti numatytos priemonės, kurias vykdyti turi muziejai, kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos, savivaldybės, nacionaliniai ir regioniniai parkai, nevyriausybinės organizacijos.

Lietuvos muziejai yra svarbūs etninės kultūros veiklos – taigi kartu ir minėtos programos – įgyvendinimo partneriai.

Programos priemonėms įgyvendinti papildomų lėšų negausime – jos numatomos Kultūros ministerijos ir kitų institucijų, atsakingų už programos vykdymą, kiekvienų metų biudžete.

2004 m. regionų ir etninės kultūros veiklos projektams konkurso būdu paskirstyta 800 tūkst. litų. Pusė šios sumos skirta etninės kultūros veiklos projektams. Finansinę paramą gavo 140 pareiškėjų, tarp jų net 54 muziejų parengti projektai: finansinė parama skirta 18-kai leidinių, 10-čiai edukacinių programų, 4-ioms tradicinių amatų šventėms, tiriamajai veiklai, konferencijoms organizuoti, archyvinei medžiagai tvarkyti.

Muziejų fonduose saugomos neįkainuojamos etninės kultūros vertybės, didelei jų daliai reikalinga skubi pagalba: nyksta vaizdas stiklo negatyvuose, trūnija popierius, nuolatinės priežiūros reikalauja mediniai eksponatai, tekstilė. Žinoma, restauravimui reikia daug lėšų, todėl Etninės kultūros programos parama tegali būti dalinė. Muziejai galėtų pateikti archyvinės medžiagos perkėlimo į modernias saugojimo laikmenas projektus. Tokį projektą 2004 metams parengė Šiaulių „Aušros“ muziejus, išsikėlęs uždavinį sutvarkyti unikalų Šiaulių kraštotyros draugijos archyvą.

Sveikintinas krašto muziejų siekis apibendrinti kryždirbystės paveldą – išleisti medinės liaudies skulptūros, geležinių kryžių viršūnių ir kitokius. katalogus. Kita vertus, labai reikalingi ir kitokie leidiniai, skleidžiantys etninės kultūros žinias – jų poreikis šiandien didžiulis. Per visą atgimimo laikotarpį daug šnekama apie etninės kultūros sklaidą, perteikimą jauniems žmonėms, išleidžiama nemažai įvairių leidinių, tačiau trūksta sisteminių specialistų parengtų knygų (o ir kitokia forma išleistų, pvz., CD), kuriomis galėtų remtis mokytojai, kultūros darbuotojai. Šią spragą turėtų gerokai užpildyti Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiamas „Lietuvos etnografijos žodynas“, Lietuvos dailės muziejaus, Alytaus kraštotyros, Utenos kraštotyros ir kitų muziejų leidiniai.

2004 metams dalinę paramą gavo 10 etninės kultūros edukacinių programų, kurias vykdys muziejai. Tai nedidelis skaičius, manau, kad jų įgyvendinama gerokai daugiau. Išanalizavę 2004 m. tokių projektų rezultatus, 2005 m. ketiname skelbti etninės kultūros edukacinių programų konkursą, surengti seminarų šiuo klausimu, pasidalinti patirtimi. Tai labai svarbi, atskiro straipsnio verta, tema. Per pastarąjį dešimtmetį senųjų tradicinių amatų šventės pasklido visuose Lietuvos etnografiniuose regionuose. Beveik visur jų organizatoriai yra muziejai. (Beje, dalis edukacinių programų taip pat skiriama supažindinti su tradiciniais amatais!) Kol kas šios šventės paliktos tik jas organizuojančių rūpesčiui, bet vis labiau bręsta reikalas, susibūrus muziejininkams, etninės kultūros specialistams, tautodailininkams padiskutuoti apie tokių renginių esminius dalykus – kaip išsaugoti regioninį savitumą, netapti šou renginių organizatoriais, kaip daryti poveikį tradicinėms mugėms.

Jau pats metas pradėti galvoti apie kitų metų projektus. Labai kviesčiau muziejų specialistus dar kartą atidžiai perskaityti Etninės kultūros plėtros valstybinę programą (idealu būtų šiuo reikalu pasirengti muziejaus veiksmų planą), numatyti prioritetus. Jie padėtų apsispręsti, kiek projektų kokiems fondams ir programoms rengti, koks yra lėšų poreikis. Ypatingai svarbu tą padaryti savivaldybių muziejams – juk čia dar reikia suderinti visų kultūros ir švietimo įstaigų veiklą.

Kaip gražų ir sektiną pavyzdį norėčiau paminėti Jurbarko r. savivaldybę, parengusią ir tarybos posėdyje patvirtinusią veiksmų planą, kaip bus įgyvendinama Etninės kultūros plėtros valstybinė programa. Šakių r. savivaldybė įtraukė šios programos įgyvendinimo priemones į strateginį planą. Tai sudaro galimybę planuoti veiklą ir jai reikalingas lėšas, kuria sistemą ir priverčia visas sritis, institucijas ir įstaigas koordinuoti veiksmus.

Muziejai turėtų koordinuoti visą tiriamąją veiklą savivaldybės teritorijoje, kaupti ir sisteminti ekspedicijose surinktą medžiagą. Atėjo metas visoms kultūros įstaigoms derinti savo veiksmus, matyti ir siekti bendro vieningo kultūros proceso. Tai turi atsispindėti ir rengiamuose projektuose finansinei paramai iš valstybės lėšų gauti.