<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 4

Regionų dienos Liaudies buities muziejuje
 
Vida OLECHNOVIČIENĖ, Lietuvos liaudies buities muziejaus informacijos ir renginių skyrius
Regionų dienų Liaudies buities muziejuje akimirkos. I. Minioto nuotr.
Regionų dienų Liaudies buities muziejuje akimirkos. I. Minioto nuotr.
Lietuvos liaudies buities muziejuje organizuojamos ne tik kalendorinės šventės, bet ir Lietuvos regionų dienos, kuriomis siekiama pagyvinti ir papildyti ekspozicijas, kuo įvairiapusiškiau atspindėti regionų kultūrą, susieti muziejuje pateiktą medžiagą su dabartimi, pademonstruoti tradicijų tąsą ir perimamumą.
Bendromis muziejaus darbuotojų ir Dzūkijos, Aukštaitijos bei Suvalkijos regionų entuziastų jėgomis surengtos Dzūkų, Aukštaičių, Suvalkiečių dienos. Šie renginiai dažniausiai buvo organizuojami, atidarant ar pristatant atnaujintą ekspoziciją muziejaus sektoriuje, atitinkančiame vieną etnografinių regionų.
1997 m. birželio 15 d. vyko Dzūkų diena. Muziejaus dzūkų kaime buvo pašventintas kryžius. Primindamos dzūkų paprotį, viešnios iš tikrosios Dzūkijos apjuosė naująjį kryžių „kvartukėliu“ (prijuostėle). Muziejininkai lankytojams papasakojo apie dzūkų kaimo savitumą, pristatė pirkios, perkeltos iš Musteikos kaimo, interjero ekspoziciją. Pirkios dešinė iliustruoja „dziedų“ – šventinių šeimos pusryčių, paminint mirusiuosius – ceremoniją, kairioji – užsimena apie gamtininką prof. Tadą Ivanauską. Mat šioje pirkioje prieš I pasaulinį karą jis apsistodavo, atvykęs medžioti. Sodybos atidaryme dalyvavo žymiojo gamtininko giminės. Dzūkijos nacionalinis parkas organizavo etnografinių dirbinių mugę. Sodybų tvoros sumirgėjo nuo margaspalvių audinių raštų, o ant tvorų statinių sukabintos puodynės taip pat kūrė iliuziją, jog čia ligi šiol gyvenama. Apie papročius pasakojo, savo krašto dainas dainavo, šokius šoko etnografiniai moterų ansambliai iš Margionių bei Puvočių kaimų. Ne vienas susirinkusiųjų ir tradicine grikine „boba“(grikinių miltų pyragas) buvo pavaišintas.
1999 m. birželio 26 d., tarsi bitynas per patį medonešį, atgijo muziejaus Aukštaitijos sektorius. Mat sugužėjo beveik 20 kolektyvų iš įvairių Aukštaitijos rajonų: iš Ignalinos – klojimo teatras, liaudiškos muzikos kapela ir cimbolų „virtuozas“ Jonas Lechovickas, iš Molėtų – folkloro ansambliai „Ievužė“, „Malkesta“ ir armonikierių ansamblis, iš Utenos – folkloro ansambliai „Utauta“ ir „Levindra“, iš Visagino – „Sedula“ ir kaimo kapela, iš Biržų – etnografinis ansamblis „Užušiliai“, iš Panevėžio – „Raskila“ ir „Šaltinėlis“, „Žemyna“ ir „Margutis“, iš Zarasų – „Seluona“, iš Anykščių – „Puntukis“ ir „Valaukis“, iš Rokiškio – Martinionių kultūros namų vaikų folkloro ansamblis ir iš Švenčionių – Adutiškio-Lazdinių etnografinis ansamblis. Šventine eisena per gatvinį kaimą pradėję savo regiono dieną, aukštaičių kolektyvai išsiskirstė nors trumpam pašeimininkauti nebyliose savo protėvių sodybose, daina, šokiu ar gyvu žodžiu joms suteikti bent truputėlį gyvybės. Liūdino tik tai, kad nesulaukėme į renginį kviestų tautodailininkų. Prekybininkų, galėjusių savo gaminiais pagarsinti regioną, taip pat buvo negausu. Visą dieną lankytojus linksminę, vieni kitų pasirodymus stebėję, vakarop susibūrėme į vakaronę džiaugsmais ir rūpesčiais pasidalinti, bendrame rate pasisukti, tradiciniu sūriu ir toli už regiono ribų garsėjančiu aukštaitišku alumi pasivaišinti.
2003 m. birželio 15 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje sėkmingai startavo Suvalkiečių diena. Ypatingai malonu pažymėti, kad Marijampolės apskrities administracija renginio organizavimą laikė „garbės“ reikalu. Tad gausus būrys saviveiklininkų, tautodailininkų ir kitų „lygumų krašto“ atstovų galėjo į jį atvykti ir pademonstruoti, kuo gyvas, kuo kvėpuoja, kokias tradicijas išsaugojo garbusis Sūduvos kraštas ir nors trumpam atgaivinti muziejaus Suvalkijos sektorių. Jiems pirmiesiems muziejaus darbuotojai pristatė ir atnaujintą bei papildytą didžiosios suvalkietiškos sodybos ekspoziciją. Dainavo, grojo, visus linksmino ir šokdino marijampoliškių ansambliai „Bočiai“, „Žvirgždės“, Invalidų draugijos folkloro ansamblis, vyrų ansamblis „Sūduvietis“, kanklininkai, dainininkas iš Liudvinavo seniūnijos Valdas Baravykas, vilkaviškiečiai – pagyvenusių žmonių ansamblis „Rudenėlis“, kaimo kapelos „Gražupis“ ir „Versmė“, Kybartų senjorų tautinių šokių kolektyvas ir kaimo kapela, Šakių r. Patašinės folkloro ansamblis „Nova“, Kazlų Rūdos savivaldybės Višakio Rūdos kapela „Šaltinėlis“, Kalvarijos savivaldybės Brukų moterų etnografinis ansamblis. Teatro mėgėjams vaidino Kazlų Rūdos kultūros centro teatras-studija „Kazlų vaidilos“ ir Šakių rajono Gelgaudiškio teatras. Gražių savo krašto dirbinių pateikė Marijampolės liaudies meno klubo „Mūza“, Šakių ir Vilkaviškio rajonų tautodailininkai, keramikos įmonė „Gandas“, nykstantį pakinktų amatą pademonstravo rimorius. Suvalkietiškus valgius pristatė kulinarinio paveldo įmonė „Čečeta“, TŪB „Kratonas“ (duonos, pyrago gaminiai) ir UAB „Lekėčiai“ (mėsos gaminiai). Šventę vainikavo garsiosios Jungėnų kaimo kapelos koncertas.
Atskirų regionų dienos parodė, kad jos yra ne tik vienas geriausių būdų pagyvinti ir papildyti ekspozicijas, kuo įvairiapusiškiau pristatyti regionų kultūrą, bet ir susieti muziejuje pateiktą medžiagą su dabartimi, pademonstruoti tradicijų tąsą ir perimamumą, o tuo pačiu tiesti tiltus tarp praeities ir ateities. Norėtųsi, kad šios dienos taptų gražia tradicija mūsų muziejuje. Tad 2004 m. vėl kartu su Marijampolės apskrities entuziastais numatėme Suvalkiečių dieną. Svajojame ir apie Žemaičių susibūrimą, belieka tik sulaukti regiono pritarimo ir palaikymo. Juk kiek tos Lietuvos, juolab, kad į kelionę jau nebe arkliais išsiruošiama.
© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16