- Lietuvos liaudies buities muziejuje
organizuojamos ne tik kalendorinės šventės, bet ir Lietuvos
regionų dienos, kuriomis siekiama pagyvinti ir papildyti
ekspozicijas, kuo įvairiapusiškiau atspindėti regionų kultūrą,
susieti muziejuje pateiktą medžiagą su dabartimi, pademonstruoti
tradicijų tąsą ir perimamumą.
- Bendromis muziejaus darbuotojų ir Dzūkijos,
Aukštaitijos bei Suvalkijos regionų entuziastų jėgomis surengtos
Dzūkų, Aukštaičių, Suvalkiečių dienos. Šie renginiai dažniausiai
buvo organizuojami, atidarant ar pristatant atnaujintą ekspoziciją
muziejaus sektoriuje, atitinkančiame vieną etnografinių regionų.
- 1997 m. birželio 15 d. vyko Dzūkų
diena. Muziejaus dzūkų kaime buvo pašventintas kryžius.
Primindamos dzūkų paprotį, viešnios iš tikrosios Dzūkijos
apjuosė naująjį kryžių „kvartukėliu“ (prijuostėle).
Muziejininkai lankytojams papasakojo apie dzūkų kaimo savitumą,
pristatė pirkios, perkeltos iš Musteikos kaimo, interjero
ekspoziciją. Pirkios dešinė iliustruoja „dziedų“ – šventinių
šeimos pusryčių, paminint mirusiuosius – ceremoniją, kairioji
– užsimena apie gamtininką prof. Tadą Ivanauską. Mat šioje
pirkioje prieš I pasaulinį karą jis apsistodavo, atvykęs medžioti.
Sodybos atidaryme dalyvavo žymiojo gamtininko giminės. Dzūkijos
nacionalinis parkas organizavo etnografinių dirbinių mugę. Sodybų
tvoros sumirgėjo nuo margaspalvių audinių raštų, o ant tvorų
statinių sukabintos puodynės taip pat kūrė iliuziją, jog čia
ligi šiol gyvenama. Apie papročius pasakojo, savo krašto dainas
dainavo, šokius šoko etnografiniai moterų ansambliai iš Margionių
bei Puvočių kaimų. Ne vienas susirinkusiųjų ir tradicine
grikine „boba“(grikinių miltų pyragas) buvo pavaišintas.
- 1999 m. birželio 26 d., tarsi bitynas
per patį medonešį, atgijo muziejaus Aukštaitijos sektorius. Mat
sugužėjo beveik 20 kolektyvų iš įvairių Aukštaitijos rajonų:
iš Ignalinos – klojimo teatras, liaudiškos muzikos kapela ir
cimbolų „virtuozas“ Jonas Lechovickas, iš Molėtų –
folkloro ansambliai „Ievužė“, „Malkesta“ ir armonikierių
ansamblis, iš Utenos – folkloro ansambliai „Utauta“ ir
„Levindra“, iš Visagino – „Sedula“ ir kaimo kapela, iš
Biržų – etnografinis ansamblis „Užušiliai“, iš Panevėžio
– „Raskila“ ir „Šaltinėlis“, „Žemyna“ ir
„Margutis“, iš Zarasų – „Seluona“, iš Anykščių –
„Puntukis“ ir „Valaukis“, iš Rokiškio – Martinionių
kultūros namų vaikų folkloro ansamblis ir iš Švenčionių –
Adutiškio-Lazdinių etnografinis ansamblis. Šventine eisena per
gatvinį kaimą pradėję savo regiono dieną, aukštaičių
kolektyvai išsiskirstė nors trumpam pašeimininkauti nebyliose
savo protėvių sodybose, daina, šokiu ar gyvu žodžiu joms
suteikti bent truputėlį gyvybės. Liūdino tik tai, kad nesulaukėme
į renginį kviestų tautodailininkų. Prekybininkų, galėjusių
savo gaminiais pagarsinti regioną, taip pat buvo negausu. Visą
dieną lankytojus linksminę, vieni kitų pasirodymus stebėję,
vakarop susibūrėme į vakaronę džiaugsmais ir rūpesčiais
pasidalinti, bendrame rate pasisukti, tradiciniu sūriu ir toli už
regiono ribų garsėjančiu aukštaitišku alumi pasivaišinti.
- 2003 m. birželio 15 d. Lietuvos
liaudies buities muziejuje sėkmingai startavo Suvalkiečių diena.
Ypatingai malonu pažymėti, kad Marijampolės apskrities
administracija renginio organizavimą laikė „garbės“ reikalu.
Tad gausus būrys saviveiklininkų, tautodailininkų ir kitų
„lygumų krašto“ atstovų galėjo į jį atvykti ir
pademonstruoti, kuo gyvas, kuo kvėpuoja, kokias tradicijas išsaugojo
garbusis Sūduvos kraštas ir nors trumpam atgaivinti muziejaus
Suvalkijos sektorių. Jiems pirmiesiems muziejaus darbuotojai
pristatė ir atnaujintą bei papildytą didžiosios suvalkietiškos
sodybos ekspoziciją. Dainavo, grojo, visus linksmino ir šokdino
marijampoliškių ansambliai „Bočiai“, „Žvirgždės“,
Invalidų draugijos folkloro ansamblis, vyrų ansamblis „Sūduvietis“,
kanklininkai, dainininkas iš Liudvinavo seniūnijos Valdas
Baravykas, vilkaviškiečiai – pagyvenusių žmonių ansamblis
„Rudenėlis“, kaimo kapelos „Gražupis“ ir „Versmė“,
Kybartų senjorų tautinių šokių kolektyvas ir kaimo kapela, Šakių
r. Patašinės folkloro ansamblis „Nova“, Kazlų Rūdos
savivaldybės Višakio Rūdos kapela „Šaltinėlis“, Kalvarijos
savivaldybės Brukų moterų etnografinis ansamblis. Teatro mėgėjams
vaidino Kazlų Rūdos kultūros centro teatras-studija „Kazlų
vaidilos“ ir Šakių rajono Gelgaudiškio teatras. Gražių savo
krašto dirbinių pateikė Marijampolės liaudies meno klubo „Mūza“,
Šakių ir Vilkaviškio rajonų tautodailininkai, keramikos įmonė
„Gandas“, nykstantį pakinktų amatą pademonstravo rimorius.
Suvalkietiškus valgius pristatė kulinarinio paveldo įmonė „Čečeta“,
TŪB „Kratonas“ (duonos, pyrago gaminiai) ir UAB „Lekėčiai“
(mėsos gaminiai). Šventę vainikavo garsiosios Jungėnų kaimo
kapelos koncertas.
- Atskirų regionų dienos parodė, kad
jos yra ne tik vienas geriausių būdų pagyvinti ir papildyti
ekspozicijas, kuo įvairiapusiškiau pristatyti regionų kultūrą,
bet ir susieti muziejuje pateiktą medžiagą su dabartimi,
pademonstruoti tradicijų tąsą ir perimamumą, o tuo pačiu tiesti
tiltus tarp praeities ir ateities. Norėtųsi, kad šios dienos taptų
gražia tradicija mūsų muziejuje. Tad 2004 m. vėl kartu su
Marijampolės apskrities entuziastais numatėme Suvalkiečių dieną.
Svajojame ir apie Žemaičių susibūrimą, belieka tik sulaukti
regiono pritarimo ir palaikymo. Juk kiek tos Lietuvos, juolab, kad
į kelionę jau nebe arkliais išsiruošiama.