M. K. Čiurlionio galerija – vienas
moderniausių
Lietuvos muziejų
Vaiva LAUKAITIENĖ
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio
skyrius
Rekonstruota M. K. Čiurlionio galerija ir V. Vildžiūno skulptūra
„Trys karaliai". V. Valužio nuotr. |
M. K. Čiurlionio galerija. Muzikos salė. V. Valužio nuotr. |
M. K. Čiurlionio paveikslų ekspozicijos fragmentas. V. Valužio
nuotr. |
M. K. Čiurlionio ekspozicijos „M. K. Čiurlionis. Gyvenimas.
Aplinka. Kūryba" fragmentas. V. Valužio nuotr. |
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus – vienintelė vieta
pasaulyje, kur galima išsamiai susipažinti su vieno žymiausių lietuvių
menininkų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba. Pagaliau šie trapūs
kūriniai sulaukė jų vertų saugojimo ir eksponavimo sąlygų.
2003 metų liepos 1 d. meno mylėtojams ir miesto svečiams duris atvėrė
rekonstruota M. K. Čiurlionio galerija Kaune. Šis Nacionalinio M. K. Čiurlionio
dailės muziejaus priestatas buvo atidarytas 1969 m. (arch. F. Vitas). Tuo
metu tai buvo modernus muziejus, pritaikytas saugoti itin jautrius
menininko kūrinius. Tačiau bėgant laikui, seno tiek įrengimai, tiek
pats pastatas.
Dar 1992 m. M. K. Čiurlionio dailės muziejus
kreipėsi į Lietuvių fondą Čikagoje dėl paramos Čiurlionio palikimo
išsaugojimui ir gavo 300 tūkst. JAV dolerių. Iš karto imtasi ieškoti
firmų, galinčių pasiūlyti naujausią muziejų įrangą – modernias
apsaugos, kondicionavimo, apšvietimo, saugyklų sistemas, konsultuotasi
su muziejų specialistais Suomijoje, Danijoje, Prancūzijoje.
Konsultacijose aktyviai dalyvavo Lietuvių fondo atstovas inžinierius
Eugenijus A. Bartkus. Kaip turėjusi didžiausią muziejų renovacijos
patirtį, buvo pasirinkta danų firma „DanExpo ConInvest“. 1996 m. uždarą
architektų konkursą laimėjo architektai Gražina Janulytė-Bernotienė,
Gerardas Balaišis ir Eugenija Balaišienė. Jie rengė techninį
galerijos rekonstrukcijos projektą, o jį įgyvendino G. Janulytė-Bernotienė
ir jos studijos architektai.
1999 m. spalio 6 d. per galerijos stogą pradėjus lyti lietui, M. K. Čiurlionio
kūriniai buvo skubiai perkelti į laikiną ekspozicijų salę, kuri jau
po kelių dienų buvo atidaryta lankytojams. Kadangi kapitalinei
rekonstrukcijai turėtų lėšų neužteko, 2000 m. Lietuvos Vyriausybė
skyrė dar 6,336 mln. litų. 2001 m. prasidėję rekonstrukcijos darbai,
kuriuos vykdė UAB „Marijampolės statyba“, buvo baigti 2003 m. balandį.
Lietuvių fondui papildomai M. K. Čiurlionio paveikslams rėminti,
stiklinti ir eksponuoti skyrus 62,7 tūkst. litų, visa rekonstrukcijos sąmata
sudarė 7,222 mln. litų.
Rekonstruotoje M. K. Čiurlionio galerijoje dabar galima rasti ir visiškai
nepakitusių, tik atnaujintų erdvių, ir naujų, netikėtų sprendimų.
Didžiausią metamorfozę patyrė muzikos salė. Tik įžengus lankytojui,
atsiveria specialioje stiklo vitrinoje savo nuolatinę eksponavimo vietą
suradusi „Rūtos“ draugijos scenos uždanga. Anksčiau nepasižymėjusi
gera akustika, salė buvo įgilinta, pakeista jos grindų danga. Atsiradus
daugiau erdvės, įrengus modernią garso ir vaizdo techniką, ji tapo
viena moderniausių Kauno kamerinių salių. Tiesa, liko viena svarbi užduotis
– įsigyti gerą fortepijoną…
Nauja yra ir ekspozicijos koncepcija – ankstesnį teminį V. Karužienės,
P. Gudyno ir P. Stausko parengtą eksponavimą, akcentavusį kilimą aukštyn,
dabar pakeitė chronologinis – labiau atspindintis dailininko braižo
bei technikos raidą ir kaitą.
Ekspozicinių salių išplanavimas nepasikeitė, anksčiau buvę stendai
sumoderninti, atnaujinti minkštasuoliai, paklota nauja kiliminė danga,
tačiau daugelį lankytojų stebina tvyranti prieblanda. Silpno apšvietimo
reikalauja labai pažeidžiama, jautria aplinkos sąlygų poveikiui
technika tapyti paveikslai. Specialūs vokiški muziejiniai šviestuvai su
ultravioletinių spindulių filtrais saugo pasteles ir temperas nuo
blukimo. Vokiečių firmos kondicionavimo sistema palaiko ir reikiamą
temperatūrą bei drėgmę. Paveikslų saugumą užtikrina moderni
apsaugos bei gaisro gesinimo sistema. Neįgaliesiems lankytojams įrengtas
specialus įėjimas bei liftas, kurio pagalba jie gali nesunkiai pasiekti
visas erdves.
Šiuo metu galerijoje eksponuojama 113 M. K. Čiurlionio paveikslų. Jau
seniai pradėta kalbėti apie naujų rėmų būtinybę, tačiau naujos
konstrukcijos niekas nesugalvojo. 2001 m. muziejaus direktorius Osvaldas
Daugelis ir M. K. Čiurlionio skyriaus vadovė Nijolė Adomavičienė lankėsi
Tarptautinėje muziejų, kolekcijų, restauravimo ir parodų technologijų
mugėje Miunchene (MUTEC 2001). Čia jiems pavyko rasti vienintelę austrų
firmą „Heinrich Auer Die Mobelwerkstatte“, pasiūliusią sandarias
kasetes, su klimato kontrole. Prasidėjus deryboms buvo pagamintas vienas
pavyzdys ir firmos vadovo atgabentas į Kauną. Kadangi rėmo pagrindą
sudarė metalinės konstrukcijos, tapo aišku, kad kai kurios sienos gali
neišlaikyti kelių rėmų svorio. Po konsultacijų su P. Gudyno
restauravimo centro darbuotojais padaryta išvada, kad vis tik tokie rėmai
būtų per daug sandarūs, visiškai necirkuliuojantis oras sudarytų sąlygas
atsirasti kenksmingiems grybeliams ar bakterijoms. Buvo nuspręsta palikti
dar J. Prapuolenio sukonstruotas kasetes su oro tarpu, pakeitus tik kai
kurias susidėvėjusias detales bei pačius ąžuolinius rėmus. Viena didžiausių
naujovių, apie kurią svajota jau seniai – specialūs neatspindintys
vokiečių firmos „Schott“ stiklai. Pagaliau lankytojai gali grožėtis
tikromis paveikslų spalvomis.
Naujiena yra ir po stikliniu koridoriumi atsiradusioje erdvėje įkurta
ekspozicijos tąsa - „M. K. Čiurlionis. Gyvenimas. Kūryba. Aplinka“.
Čia galima susipažinti su retai arba net niekuomet neeksponuotais M. K.
Čiurlionio muzikos kūrinių rankraščiais, piešiniais ir eskizais,
grafikos darbais, laiškais ir fotografijoms. Čia pat lankytojas ras ir
menininko biografiją su nuotraukomis, kai kuriais dokumentais ir šiuo
metu eksponuojamais S. Čiurlionienės memorialiniam kambariui priklausančiais
Sofijos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionių sutuoktuvių žiedais.
Greta administracinių patalpų įsikūrė Informacijos centras, kuriame
kiekvienas muziejaus lankytojas galės susipažinti su ilgus metus kaupta
literatūra apie M. K. Čiurlionį ir jo laikmetį, mokytojus bei amžininkus,
pasiklausyti muzikos įrašų ar susirasti informacijos internete.
Informacinio centro ar M. K. Čiurlionio skyriaus darbuotojai visuomet
pasirengę konsultuoti lankytojus. Galerijoje atsirado ir nauja vaikų bei
jaunimo edukacijai skirta klasė.
Didžiausias muziejininkų džiaugsmas ir pasididžiavimas
yra moderniai įrengtos M. K. Čiurlionio kūrinių saugyklos.
Kondicionuotoje patalpoje pagal naujausius muziejininkystės standartus įrengtos
specialios vokiečių kompanijos „Arbitec – Forster GmbH“ (atstovai
Lietuvoje UAB „Fibiura“) spintos ir stalčiai yra ypač kompaktiški,
užimantys nedaug vietos bei idealiai tinkantys saugoti tiek temperos,
tiek pastelės darbus. Gaisro atveju saugyklos bus gesinamos ne vandeniu
ar putomis, o dujomis. Sumažėjus fondų patalpai, šalia atsirado vietos
skyriaus darbuotojams. Atskirus kabinetus turi skyriaus vadovė ir gidai,
nebereikia pietauti prie darbo stalų, nes tam įrengta nedidelė virtuvėlė.
Nuo įvairiausių daug vietos užėmusių įrengimų atlaisvinus rūsio
patalpas, buvo įrengti taip reikalingi sandėliai, nes iki tol galerijoje
tokių patalpų nebuvo, neturėta, kur sandėliuoti net brangių, Čiurlionio
paveikslams skirtų dėžių.
Naujovių lankytojai ras ir galerijos aplinkoje. Į savo tikrąją vietą
sugrįžo V. Vildžiūno skulptūra „Trys karaliai“, šalia muzikos
salės langų įrengtas baseinėlis, muziejus nuo šiol turi ir uždarą
kiemelį, puošiamą J. Zikaro ir R. Antinio vyresniojo skulptūrų.
Ateityje čia planuojama rengti ir vasaros koncertus.
Muziejuje atsidarė ir nedidukė kavinė, kurioje lankytojai gali
atsigaivinti puodeliu kavos, šalia veikia Meno kioskas, kviečiantis įsigyti
suvenyrų, knygų, albumų, kompaktinių plokštelių, parodų katalogų
bei reprodukcijų.
Orientuotis atnaujintose erdvėse nuo šiol padeda nauja, spalvomis
paremta informacinė sistema. Tuo pačiu principu išleistas ir
informacinis bukletas lietuvių bei anglų kalbomis (dail. Milda
Kairaitienė).
Jau seniai M. K. Čiurlionio galerija matė tiek lankytojų, kiek jų plūstelėjo
po atidarymo. Tikimės, kad ir apsipratus su nauju galerijos vaizdu, šis
srautas nesumažės.
M.
K. Čiurlionis
Gallery – One of the Modern Museums in Lithuania
Vaida
LAUKAITIENĖ
M. K. Čiurlionio National Art Museum, Division of M. K. Čiurlionis
The gallery
of M.K.Čiurlionis was open after reconstruction. There are 113 paintings
of the most famous Lithuanian painter and composer of the beginning of the
XX-th century exposed here. There were new systems of preservation,
conditioning, lighting security equipped for very sensitive paintings,
tempera, pastels; the acoustic of the Music Hall was improved.
Contact:
Vaiva Laukaitienė
M.K.Čiurlionis National Art Museum
55 V. Putvinskio str.,
LT-3000 Kaunas
Tel. (+370) 37 229475
Fax (+370) 37 222606
Email: MKC@takas.lt