2002 m. Lietuvos kultūros
ministerijos pavedimu nacionalinis Lietuvos dailės muziejus
prisijungė prie Latvijos valstybinės muziejų valdybos
inicijuoto EUREKA projekto MUSEUM ONLINE CATALOGUE (MOC)
Baltijos valstybėse.
Be jau minėtų institucijų,
projekto rengime dalyvavo partneriai iš Estijos kultūros
ministerijos bei visų trijų Baltijos šalių Informacinių
technologijų įmonės – AB „ALNA“, (Lietuva), GenNet
Laboratories Ltd, (Estija), IT Consulting Ltd, (Latvija). MOC
projekte buvo numatyta sukurti ir įdiegti technologijas,
standartus ir specialiąsias programines įrangas, sudarančias
galimybę kaupti, valdyti, tvarkyti informaciją apie muziejų
rinkinius Baltijos valstybėse ir teikti ją vartotojams.
Tuo tikslu projektas buvo
suskaidytas į du etapus. Pirmajame etape numatyta kiekvienoje
šalyje-dalyvėje parengti nacionalinės muziejų rinkinių
informacinės sistemos (RIS) specifikaciją, atsižvelgiant į
šalyse-dalyvėse jau naudojamas kompiuterinės rinkinių
apskaitos sistemas, ir, tuo remiantis, sukurti standartizuotą
programinę įrangą atskiro muziejaus rinkinių apskaitai,
numatant integracijos su išorinėmis sistemomis galimybę bei
įdiegti sukurtą įrangą viename iš muziejų.
Antrajame etape numatytas
specifikacijos patikslinimas, atsižvelgiant į šalių-dalyvių
sukurtas RIS sistemas ir reikalingos programinės įrangos sukūrimas
toms sistemoms integruoti.
Buvo numatyta, kad, remiantis 2001
m. Lietuvos kultūros ministerijos įsakymu sudarytos darbo grupės
parengta Lietuvos muziejų kompiuterizavimo koncepcija, lietuviškąją
EUREKA projekto MUSEUM ONLINE CATALOGUE (MOC) dalį sudarys
originalaus ir visiškai naujo produkto – Lietuvos muziejų
informacinės sistemos (LIMIS) – sukūrimas. Šiai sistemai
buvo keliami šie reikalavimai:
IT pagalba sukurti originalų,
modernų ir patikimą produktą – šiuolaikišką programinę
įrangą – muziejaus rinkiniams valdyti ir informacijai
pateikti vidiniais tinklais ir internetu, panaudojant Lietuvos
dailės muziejaus patirtį bei modernizuojant ir praplečiant jo
kompiuterizuotą rinkinių apskaitos sistemą;
vieningais standartais
(tarptautiniais ir nacionaliniais terminijos, duomenų turinio
bei formos, sisteminimo bei pateikimo vartotojui, informacijos
kaupimo bei tvarkymo ir autorinių teisių) kaupti, tvarkyti,
valdyti tekstinę ir vaizdinę informaciją apie muziejaus
eksponatus;
pildyti, koreguoti naudojamus
klasifikatorius, žinynus;
sisteminti eksponatus pagal
nustatytus kriterijus;
atlikti informacijos paiešką ir
pateikti jos rezultatus kompiuterio ekrane, juos spausdinti;
kurti ir spausdinti įvairius
eksponatų apskaitos dokumentus (eksponatų apskaitos knygos,
priėmimo-perdavimo nuolatiniam ar laikinam saugojimui aktai ir
kt.), kartotekas (autorinė, dalykinė, medžiagų ir technikų,
inventorinė, apskaitos, būklės, topografijos ir kt.);
pateikti trumpą ir tikslią
tekstinę bei vaizdinę informaciją interneto vartotojams,
parodų ir ekspozicijų lankytojams;
sukurti programinę įrangą ir
parengti standartus pagal MOC reikalavimus;
padaryti sistemą lanksčią ir
lengvai pritaikomą kitų muziejų poreikiams;
interneto technologijų pagalba
teikti informaciją bei paslaugas vietos, Baltijos šalių,
Europos ir viso pasaulio vartotojams;
sudaryti sąlygas glaudesniam
muziejų bendradarbiavimui;
sudaryti galimybę muziejams
prisijungti prie kitų kultūros paveldo duomenų bazių.
Projekto rengimą ir teikimą
tvirtinti kiekvienoje šalyje–dalyvėje koordinavo tų šalių
nacionaliniai EUREKA informaciniai centrai. Lietuvos dailės
muziejui ir jo partneriui AB „ALNA“ ypatingai daug talkino
Lietuvos nacionalinis informacinis EUREKA centras ir jo
specialistai B.Bukauskaitė, centro direktorė, ir R. Petkevičienė,
vyr. specialistė.
2002 rugsėjo 27 d. Odensėje,
(Danija) Europos tyrimų plėtros ir bendradarbiavimo programos
EUREKA valstybių narių aukšto lygio „High Level
Group“ekspertai patvirtino šį projektą. Jo trukmė 2 metai
(2003 – 2004) bendra projekto apimtis buvo numatyta 430 tūkst.
eurų.
Kadangi EUREKA projektai
finansuojami tik iš nacionalinių išteklių, todėl faktiškai
kiekviena šalis-dalyvė tapo tiesiogiai priklausoma nuo savo šalies
galimybių remti šį projektą.
Lietuvoje mokslo ir studijų
institucijų vykdomus EUREKA projektus remia Lietuvos
valstybinis mokslo ir studijų fondas iš lėšų, skirtų
mokslinėms programoms, kurios įgyvendinamos pagal
tarpvalstybinius susitarimus, o Lietuvos įmones, dalyvaujančias
EUREKA projektuose, remia Ūkio ministerija iš lėšų, skirtų
pramonės konkurencingumo didinimo programai įgyvendinti. Tačiau
tai tik dalis lėšų, neviršijančių 75 proc. nacionalinės
projekto dalies. Likusią dalį lėšų turi investuoti patys
projekto dalyviai.
Svarstant Lietuvos projekto dalyvių
finansavimą, 2002 m. paaiškėjo, kad Lietuvos mokslo ir studijų
fondas pagal savo naująjį statutą negali finansuoti Lietuvos
dailės muziejaus, nes šis nėra mokslo ar studijų
institucija. Lietuvos kultūros ministerija pavedusi Lietuvos
dailės muziejui dalyvauti EUREKA projekte, žadėjo paremti
projektą, skirdama kasmet po 125 tūkst. Lt. Tačiau 2003 m.
skyrė tik 50 tūkst. Lt. Šios lėšos buvo skirtos tik 2003 m.
lapkričio pabaigoje. Mūsų partnerius AB „ALNA“ (deja,
irgi tik 25 proc. numatytos sumos) Ūkio ministerija finansavo
2003 m. liepos mėn. pabaigoje, todėl realiai lietuviškoji
EUREKA projekto dalis pradėta įgyvendinti tik 2003 m. rugsėjo
mėnesį ir tik su trigubai mažesnėmis lėšomis negu
planuota.
Per minimą laikotarpį AB
„ALNA“ programuotojai kartu su Dailės muziejaus darbo grupe
keletą kartų susitiko su Kultūros ministerijos sekretoriumi
R. Kvietkausku bei vyr. specialistu R. Senapėdžiu. Jie svarstė
projekto vykdymą, jo apimtis ir perspektyvas susipažino su rašytine
rinkinių apskaita ir jos specifika Nacionaliniame M.K. Čiurlionio
dailės, Vytauto Didžiojo karo, Lietuvos medicinos istorijos ir
farmacijos, T. Ivanausko zoologijos, Lietuvos jūrų, Mažosios
Lietuvos istorijos muziejuose.
Išnagrinėjusi LDM kompiuterinę
rinkinių apskaitos sistemą ir sulyginusi ją su lankytų
muziejų rašytine apskaita, AB „ALNA“ darbo grupė parengė
būsimos RIS sistemos specifikaciją ir šiuo metu atlieka
programavimo darbus.