Muziejinio
darbo formos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose.
Panemunių regioninio parko patirtis
Panemunių regioninio parko informacijos centras įsikūręs
restauruotame Šilinės smuklės pastate. V. Valužio nuotr. |
Panemunių regioninio parko informacijos centro muziejinės
ekspozicijos fragmentas. V. Valužio nuotr. |
Aukštaitijos nacionalinio parko Senovinės bitininkystės
muziejaus ekspozicijos fragmentas. V. Valužio nuotr. |
Dzūkijos nacionalinio parko muziejaus „Girios aidas"
ekspozicijos fragmentas. V. Valužio nuotr. |
Šiuo
metu Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų. 1991 m. įsteigti
Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai bei Trakų
istorinis nacionalinis parkai, o 1974 m. įsteigtas LTSR nacionalinis
parkas pervadintas Aukštaitijos nacionaliniu parku. 30 regioninių parkų
užima daugiau kaip pusę visų saugomų teritorijų ploto. Tiek
nacionalinių, tiek regioninių parkų paskirtis – išsaugoti gamtiniu
ir kultūriniu požiūriu vertingus kraštovaizdžio kompleksus ir
objektus, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius, kultūrinius
kompleksus bei objektus, plėtoti mokslinius tyrimus, propaguoti Lietuvos
ir jos regionų tradicinę gyvenseną.
Pastarąją funkciją paprastai atlieka tiek nacionalinių, tiek regioninių
parkų teritorijose jau esantys valstybiniai, savivaldybių, žinybiniai
ar visuomeniniai muziejai. Parkų informaciniuose stenduose lankytojams siūloma
susipažinti su jų teritorijose esančių muziejų ekspozicijomis,
pristatančiomis tam kraštui būdingus gamtos ir kultūros paveldo
objektus. Tačiau dažnai, siekiant parkų lankytojus išsamiau supažindinti
tik su tai vietovei būdingu gamtos ir kultūros paveldu, imamasi ir
muziejinio darbo. Vienu tokių pavyzdžių galėtų būti Panemunių
regioninio parko darbuotojų patirtis. Plačiau apie tai – Viktoras
GANUSAUSKAS.
Nuo
Nemuno ir Neries santakos prasideda Nemuno žemupys. Beveik nevingiuodamas
Nemunas oriai tęsia kelionę į Kuršių marias. Parkas abipus Nemuno tęsiasi
daugiau nei 30 kilometrų. Garsūs, į Lietuvos istoriją ne kartą įrašyti,
šio krašto miestai ir miesteliai. Prie Nemuno ir Dubysos santakos - aštuonis
savo šimtmečius skaičiuojantis Seredžius. Mįslinga panemune nutįsusios
Veliuonos praeitis. Už dešimties kilometrų kyla XVI amžiaus
reprezentacinės Raudonės pilies mūrai. Netoliese panašaus amžiaus
Gelgaudų pilis. Didžiuma pilių buvo medinės, todėl apie jas liudija
tik gausūs panemunių piliakalniai. O kairiajame Nemuno krante maždaug
kas dešimt kilometrų jau nuo viduramžių į Nemuno pakrantes buvo įaugusios
nedidelės gyvenvietės. Visos savitos, bet suvienodintos panašių
nuovargio ženklų. Liko istorija, Nemunas ir panemunių gamta.
Panemunių regioninis parkas įkurtas 1992 m., jo direkcija savo veiklą
pradėjo 1997 m. Regioninio parko paskirtis yra išsaugoti vertingą
Nemuno žemupio slėnio kraštovaizdį su šlaitų eroziniais kompleksais,
gilius mažųjų upelių žemupius, išsaugoti kultūriniu požiūriu ypač
vertingus didžiausius Lietuvoje kryžiuočių karų laikotarpio (XllI-XV
a.) Nemuno gynybinės linijos fragmentus – Nemuno slėnio šlaitus su
piliakalniais, piliavietėmis, unikaliomis pilimis, bei pirmųjų žmonių
gyvenviečių liekanas, urbanistinius Veliuonos ir Seredžiaus kompleksus,
dvarų ansamblius su parkais, panemunių agrarinį kraštovaizdį. Cituoti
tik du iš aštuonių Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1996 05 15 nutarimo Nr. 572 „Panemunių regioninio
parko nuostatai“ punktai.
Mūsų
parkui, vienam pirmųjų regioninių parkų, teko atstatyti nekilnojamąją
kultūros vertybę – Šilinės smuklę. Ten buvo įrengta informacinio
centro ekspozicija, o parke - gamtos pažintiniai takai.
Visi išvardinti darbai buvo atliekami pagal Danijos aplinkos ir
energetikos ministerijos ir Lietuvos aplinkos ministerijos bendrą
valstybinių parkų institucijų išvystymo projektą. Lietuva įsipareigojo
restauruoti pastatą ir pritaikyti jį informacijos centrui.
Pradėjus restauruoti buvusį Šilinės smuklės pastatą ir užsakius
istorinius tyrimus paaiškėjo, kad šis pastatas yra ne XIX a. vidurio, o
XVIII a. vidurio liaudies architektūros statinys. Vienas sumanymų buvo
šiame pastate įkurti gamtos ekspoziciją. Jis buvo paremtas senų
panemunių gyventojų teiginiu, jog Nemunas maitina, šildo ir rengia.
„Maitina“ – nuo seno Nemuno upėje buvo gaudoma žuvis, kuri maitino
Panemunės žmones, išsiliejęs Nemunas patręšdavo lankas, kuriose užaugdavo
vešli žolė ir gausus derlius. „Šildo“ – Nemunas per pavasarinį
ledonešį į krantus atplukdydavo įvairių medžių, kuriuos gyventojai
valtimis parsigabendavo prie namų, išdžiovindavo ir per žiemą kūrendavo.
„Rengia“ – Nemune buvo gaudomi įvairūs švelniakailiai gyvūnai,
kuriuos pardavę, gyventojai gaudavo pinigų drabužiams įsigyti.
Rengdami ekspoziciją vadovavomės šiuo teiginiu, bet nepasisekė įgyvendinti
jo visiškai. Įrengėme žvejo ekspoziciją, kurioje pasakojama apie žvejybos
ypatumus Nemuno upėje. Rengdami kitą dalį, (Nemunas šildo), susidūrėme
su sunkumais, nes nepavyko gauti fotonuotraukų apie panemunėje džiovintus
medžius. Tada sugalvojome įkurti ekspoziciją apie sielininkystę
Nemune, tačiau ir šio sumanymo nepavyko įgyvendinti – gyventojai jau
sunaikinę įrankius, kuriais rišdavo ir plukdydavo sielius. Tačiau ieškant
eksponatų šioms dviems ekspozicijos dalims pasisekė sužinoti, kad Šilinės
smuklės patalpose pokario metu buvo apgyvendinti Nemuno prižiūrėtojai.
Taip mūsų parko kolektyvas įgyvendino naują mintį – surinkti įvairiais
laikais Nemune naudotus plūdurus. Šiai ekspozicijai papildyti iš parko
gyventojų parsivežėme laivų inkarų ir kitos laivininkystės įrangos.
Kuriant paskutinę ekspozicijos dalį kilo mintis įrengti diaramą,
kurioje būtų pavaizduoti Nemuno pakrantėje gyvenantys žvėreliai ir
paukščiai. Vesdami ekskursijas pasakojame apie žvėrelių reikšmę
pokario metais užsimename apie aktualias gamtosaugos problemas. Kuriant
šią ekspozicijos dalį talkino Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus
darbuotojai.
Šalia
planuotų ekspozicijų atsirado gamtinės–geografinės ekspozicijos.
Viena jų – gyvūnų pėdsakų stendas. Jame yra penkių labiausiai
paplitusių gyvūnų nuotraukos su trumpu šių gyvūnų apibūdinimu ir jų
pėdų maketais. Tikslas – išmokyti atpažinti šiuos gyvūnus ir jų pėdsakus
gamtoje. Kitas stendas – ekologinis. Jis parengtas todėl, kad parko
direkcija nuolat susiduria su aplinkos teršimo problemomis. Ši problema
ir jos sprendimo būdai demonstruojami stende (tai keli informaciniai
geografiniai įvairių laikotarpių ir įvairios paskirties žemėlapiai).
Informacijos centro ekspozicijose yra įgyvendinta ir kitų idėjų.
Rengiant ekspoziciją atrodė, kad kai kurie eksponatai yra beprasmiški.
Vienerių metų informacinio centro veikla parodė, kad nereikia žvalgytis
į tolimą praeitį. Reikia kuo skubiau rinkti dar neseniai naudotus
buities apyvokos daiktus ir juos eksponuoti, nes lankytojai iš didžiųjų
Lietuvos miestų nežino paprasčiausių buities apyvokos daiktų. Tai
labai sparčios Vakarų civilizacijos invazijos į Lietuvą pasekmė.
Parko darbuotojams buvo nesunku įrengti ekspoziciją, nes jiems padėjo
pagal projektą suburta trylika įvairių mokslininkų grupių. Šios grupės
atliko parko situacijos ekspertizę ir pateikė direkcijai bei projekto
vadovams išsamias ataskaitas su kartografine medžiaga. Šios ataskaitos
yra svarbi medžiaga kasdieniam regioninio parko darbui.
Regioninių parkų darbuotojams tenka labai svarbi veikla – pažintinių
takų įrengimas. Manau, kad tai galėtų būti atskira muziejinės
veiklos šaka. Norėdami įrengti pažintinį gamtos taką, darbuotojai
turi gerai žinoti kultūros paveldą, gamtos vertybes ir vietos gyventojų
nuomonę. Be to, tam reikalingos ir įvairių sričių mokslininkų
konsultacijos.
Vienas įrengtų pažintinių takų yra Raudonės pažintinis takas. Jis
prasideda Raudonės pilies papėdėje, prie informacinio stendo, kitas
objektas – „Gedimino ąžuolas“. Lankytojai apžiūri gamtines
geografines vertybes – „Bezdžionkalnį“ ir „Draugystės“
kalnus, toliau skroblų alėja eina poilsio vietos link, kur įrengti
lauko baldai, laužavietės, tualetas. Ši poilsio vieta įrengta Raudonės
pilies parko rytinėje dalyje. Po poilsio lankytojai eina Raudonės pilies
link, jie susipažįsta su gausybe introdukuotų medžių, pasodintų
parke trimis alėjomis. Raudonės pilies bokšto tarpinėse laiptų aikštelėse
įrengtos parodėlės.
Reikšmingų vietų parke yra daug, todėl, visas jas vienaip ar kitaip
reikia pristatyti lankytojams.
Svarbi problema yra turimų eksponatų vertės nustatymas, jų aprašymas,
atnaujinimas, nes regioninių parkų darbuotojai neturi šio darbo
patirties. Dėl to darbas su eksponatais turėtų būti viena pagrindinių
muziejininkų ir saugomų teritorijų darbuotojų bendradarbiavimo sričių.
Forms
of Museum-Work in Panemuniai Regional Park
Viktoras
GANUSAUSKAS
Panemuniai Regional Park
Panemuniai
Regional Park works in cooperation with scientists and museologists.
It’s activities consist of the Lower River Nemunas preservation,
reviving of the castles, the manor houses, and the former settlements of
ancient people, etc. The staff of the Park is organizing the exhibitions
about the Lithuanian nature, flora and fauna, as well as educational
programs.
Contact:
Viktoras Ganusauskas
Panemuniai Regional Park
98
Dariaus ir Girėno str., LT-4430 Jurbarkas
Tel.
(+370) 447 71730
Fax
(+370) 447 72956.