<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2

BENDRADARBIAVIMAS

Muziejinio darbo formos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose. 
Panemunių regioninio parko patirtis


Panemunių regioninio parko informacijos centras įsikūręs restauruotame Šilinės smuklės pastate. V. Valužio nuotr. 

Panemunių regioninio parko informacijos centro muziejinės ekspozicijos fragmentas. V. Valužio nuotr.

Aukštaitijos nacionalinio parko Senovinės bitininkystės muziejaus ekspozicijos fragmentas. V. Valužio nuotr.

Dzūkijos nacionalinio parko muziejaus „Girios aidas" ekspozicijos fragmentas. V. Valužio nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje yra 5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų. 1991 m. įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai bei Trakų istorinis nacionalinis parkai, o 1974 m. įsteigtas LTSR nacionalinis parkas pervadintas Aukštaitijos nacionaliniu parku. 30 regioninių parkų užima daugiau kaip pusę visų saugomų teritorijų ploto. Tiek nacionalinių, tiek regioninių parkų paskirtis – išsaugoti gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingus kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius, kultūrinius kompleksus bei objektus, plėtoti mokslinius tyrimus, propaguoti Lietuvos ir jos regionų tradicinę gyvenseną. 
Pastarąją funkciją paprastai atlieka tiek nacionalinių, tiek regioninių parkų teritorijose jau esantys valstybiniai, savivaldybių, žinybiniai ar visuomeniniai muziejai. Parkų informaciniuose stenduose lankytojams siūloma susipažinti su jų teritorijose esančių muziejų ekspozicijomis, pristatančiomis tam kraštui būdingus gamtos ir kultūros paveldo objektus. Tačiau dažnai, siekiant parkų lankytojus išsamiau supažindinti tik su tai vietovei būdingu gamtos ir kultūros paveldu, imamasi ir muziejinio darbo. Vienu tokių pavyzdžių galėtų būti Panemunių regioninio parko darbuotojų patirtis. Plačiau apie tai – Viktoras GANUSAUSKAS.

Nuo Nemuno ir Neries santakos prasideda Nemuno žemupys. Beveik nevingiuodamas Nemunas oriai tęsia kelionę į Kuršių marias. Parkas abipus Nemuno tęsiasi daugiau nei 30 kilometrų. Garsūs, į Lietuvos istoriją ne kartą įrašyti, šio krašto miestai ir miesteliai. Prie Nemuno ir Dubysos santakos - aštuonis savo šimtmečius skaičiuojantis Seredžius. Mįslinga panemune nutįsusios Veliuonos praeitis. Už dešimties kilometrų kyla XVI amžiaus reprezentacinės Raudonės pilies mūrai. Netoliese panašaus amžiaus Gelgaudų pilis. Didžiuma pilių buvo medinės, todėl apie jas liudija tik gausūs panemunių piliakalniai. O kairiajame Nemuno krante maždaug kas dešimt kilometrų jau nuo viduramžių į Nemuno pakrantes buvo įaugusios nedidelės gyvenvietės. Visos savitos, bet suvienodintos panašių nuovargio ženklų. Liko istorija, Nemunas ir panemunių gamta.
Panemunių regioninis parkas įkurtas 1992 m., jo direkcija savo veiklą pradėjo 1997 m. Regioninio parko paskirtis yra išsaugoti vertingą Nemuno žemupio slėnio kraštovaizdį su šlaitų eroziniais kompleksais, gilius mažųjų upelių žemupius, išsaugoti kultūriniu požiūriu ypač vertingus didžiausius Lietuvoje kryžiuočių karų laikotarpio (XllI-XV a.) Nemuno gynybinės linijos fragmentus – Nemuno slėnio šlaitus su piliakalniais, piliavietėmis, unikaliomis pilimis, bei pirmųjų žmonių gyvenviečių liekanas, urbanistinius Veliuonos ir Seredžiaus kompleksus, dvarų ansamblius su parkais, panemunių agrarinį kraštovaizdį. Cituoti tik du iš aštuonių Lietuvos Respublikos  Vyriausybės 1996 05 15 nutarimo Nr. 572 „Panemunių regioninio parko nuostatai“ punktai.
Mūsų parkui, vienam pirmųjų regioninių parkų, teko atstatyti nekilnojamąją kultūros vertybę – Šilinės smuklę. Ten buvo įrengta informacinio centro ekspozicija, o parke - gamtos pažintiniai takai.
Visi išvardinti darbai buvo atliekami pagal Danijos aplinkos ir energetikos ministerijos ir Lietuvos aplinkos ministerijos bendrą valstybinių parkų institucijų išvystymo projektą. Lietuva įsipareigojo restauruoti pastatą ir pritaikyti jį informacijos centrui. 
Pradėjus restauruoti buvusį Šilinės smuklės pastatą ir užsakius istorinius tyrimus paaiškėjo, kad šis pastatas yra ne XIX a. vidurio, o XVIII a. vidurio liaudies architektūros statinys. Vienas sumanymų buvo šiame pastate įkurti gamtos ekspoziciją. Jis buvo paremtas senų panemunių gyventojų teiginiu, jog Nemunas maitina, šildo ir rengia. „Maitina“ – nuo seno Nemuno upėje buvo gaudoma žuvis, kuri maitino Panemunės žmones, išsiliejęs Nemunas patręšdavo lankas, kuriose užaugdavo vešli žolė ir gausus derlius. „Šildo“ – Nemunas per pavasarinį ledonešį į krantus atplukdydavo įvairių medžių, kuriuos gyventojai valtimis parsigabendavo prie namų, išdžiovindavo ir per žiemą kūrendavo. „Rengia“ – Nemune buvo gaudomi įvairūs švelniakailiai gyvūnai, kuriuos pardavę, gyventojai gaudavo pinigų drabužiams įsigyti.
Rengdami ekspoziciją vadovavomės šiuo teiginiu, bet nepasisekė įgyvendinti jo visiškai. Įrengėme žvejo ekspoziciją, kurioje pasakojama apie žvejybos ypatumus Nemuno upėje. Rengdami kitą dalį, (Nemunas šildo), susidūrėme su sunkumais, nes nepavyko gauti fotonuotraukų apie panemunėje džiovintus medžius. Tada sugalvojome įkurti ekspoziciją apie sielininkystę Nemune, tačiau ir šio sumanymo nepavyko įgyvendinti – gyventojai jau sunaikinę įrankius, kuriais rišdavo ir plukdydavo sielius. Tačiau ieškant eksponatų šioms dviems ekspozicijos dalims pasisekė sužinoti, kad Šilinės smuklės patalpose pokario metu buvo apgyvendinti Nemuno prižiūrėtojai. Taip mūsų parko kolektyvas įgyvendino naują mintį – surinkti įvairiais laikais Nemune naudotus plūdurus. Šiai ekspozicijai papildyti iš parko gyventojų parsivežėme laivų inkarų ir kitos laivininkystės įrangos. 
Kuriant paskutinę ekspozicijos dalį kilo mintis įrengti diaramą, kurioje būtų pavaizduoti Nemuno pakrantėje gyvenantys žvėreliai ir paukščiai. Vesdami ekskursijas pasakojame apie žvėrelių reikšmę pokario metais užsimename apie aktualias gamtosaugos problemas. Kuriant šią ekspozicijos dalį talkino Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojai.
Šalia planuotų ekspozicijų atsirado gamtinės–geografinės ekspozicijos. Viena jų – gyvūnų pėdsakų stendas. Jame yra penkių labiausiai paplitusių gyvūnų nuotraukos su trumpu šių gyvūnų apibūdinimu ir jų pėdų maketais. Tikslas – išmokyti atpažinti šiuos gyvūnus ir jų pėdsakus gamtoje. Kitas stendas – ekologinis. Jis parengtas todėl, kad parko direkcija nuolat susiduria su aplinkos teršimo problemomis. Ši problema ir jos sprendimo būdai demonstruojami stende (tai keli informaciniai geografiniai įvairių laikotarpių ir įvairios paskirties žemėlapiai).
Informacijos centro ekspozicijose yra įgyvendinta ir kitų idėjų. Rengiant ekspoziciją atrodė, kad kai kurie eksponatai yra beprasmiški. Vienerių metų informacinio centro veikla parodė, kad nereikia žvalgytis į tolimą praeitį. Reikia kuo skubiau rinkti dar neseniai naudotus buities apyvokos daiktus ir juos eksponuoti, nes lankytojai iš didžiųjų Lietuvos miestų nežino paprasčiausių buities apyvokos daiktų. Tai labai sparčios Vakarų civilizacijos invazijos į Lietuvą pasekmė. 
Parko darbuotojams buvo nesunku įrengti ekspoziciją, nes jiems padėjo pagal projektą suburta trylika įvairių mokslininkų grupių. Šios grupės atliko parko situacijos ekspertizę ir pateikė direkcijai bei projekto vadovams išsamias ataskaitas su kartografine medžiaga. Šios ataskaitos yra svarbi medžiaga kasdieniam regioninio parko darbui.
Regioninių parkų darbuotojams tenka labai svarbi veikla – pažintinių takų įrengimas. Manau, kad tai galėtų būti atskira muziejinės veiklos šaka. Norėdami įrengti pažintinį gamtos taką, darbuotojai turi gerai žinoti kultūros paveldą, gamtos vertybes ir vietos gyventojų nuomonę. Be to, tam reikalingos ir įvairių sričių mokslininkų konsultacijos.
Vienas įrengtų pažintinių takų yra Raudonės pažintinis takas. Jis prasideda Raudonės pilies papėdėje, prie informacinio stendo, kitas objektas – „Gedimino ąžuolas“. Lankytojai apžiūri gamtines geografines vertybes – „Bezdžionkalnį“ ir „Draugystės“ kalnus, toliau skroblų alėja eina poilsio vietos link, kur įrengti lauko baldai, laužavietės, tualetas. Ši poilsio vieta įrengta Raudonės pilies parko rytinėje dalyje. Po poilsio lankytojai eina Raudonės pilies link, jie susipažįsta su gausybe introdukuotų medžių, pasodintų parke trimis alėjomis. Raudonės pilies bokšto tarpinėse laiptų aikštelėse įrengtos parodėlės.
Reikšmingų vietų parke yra daug, todėl, visas jas vienaip ar kitaip reikia pristatyti lankytojams. 
Svarbi problema yra turimų eksponatų vertės nustatymas, jų aprašymas, atnaujinimas, nes regioninių parkų darbuotojai neturi šio darbo patirties. Dėl to darbas su eksponatais turėtų būti viena pagrindinių muziejininkų ir saugomų teritorijų darbuotojų bendradarbiavimo sričių.

Forms of Museum-Work in Panemuniai Regional Park

Viktoras GANUSAUSKAS

Panemuniai Regional Park 

Panemuniai Regional Park works in cooperation with scientists and museologists. It’s activities consist of the Lower River Nemunas preservation, reviving of the castles, the manor houses, and the former settlements of ancient people, etc. The staff of the Park is organizing the exhibitions about the Lithuanian nature, flora and fauna, as well as educational programs.

Contact: Viktoras Ganusauskas 
Panemuniai Regional Park
98 Dariaus ir Girėno str., LT-4430 Jurbarkas
Tel. (+370) 447 71730
Fax (+370) 447 72956.

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16