<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 4

Dailės muziejų tarptautinio komiteto (ICFA) 
metinis susitikimas Helsinkyje
 
2003 m. rugsėjo 24-27 d. Helsinkyje įvyko Dailės muziejų tarptautinio komiteto (ICFA) metinis susitikimas. Sinebrychoffo užsienio šalių dailės muziejuje (Helsinkis, Suomija)susirinkusius susitikimo dalyvius pasveikimo Ateneum muziejaus direktorė Soili Sinisalo.
Po trumpos pažinties su muziejaus ir pastato, kuriame vyko susitikimas, istorija ir dalyvių prisistatymo prasidėjo konferencija „Dailininkų kelionės ir dailininkų kolonijos“, per kurią buvo aptariamas svarbus ir iki šiol nepakankamai ištyrinėtas dailės istorijos fenomenas, lėmęs esminius jos raidos procesus, internacionalinę meninių idėjų sklaidą. Zorno rinkinių (Zornsamlingarna) Moroje (Švedija) direktorė Birgitta Sandström supažindino su žymaus švedų dailininko Anderso Zorno (1860-1920) kelionių maršrutais nuo Prancūzijos, Ispanijos, Anglijos, Vokietijos, Italijos, Graikijos iki JAV, Turkijos, Palestinos, Kubos ir Meksikos, atkreipė dėmesį į dailininko ryšius su St-Ives dailininkų kolonija Cornwalle, asmenines pažintis su menininkais iš viso pasaulio.
Liublijanos (Slovėnija) nacionalinės galerijos vyriausiosios kuratorės Barbaros Jaki pranešimas buvo skirtas XIX a. 9-10 dešimtmečių slavų tapytojų kolonijai Paryžiuje ir jos įtakai slovėnų dailininko Jurijaus Šubico (1855-1890) kūrybiniam braižui. Anot prelegentės, Paryžiuje susibūrusius slavų tapytojus vienijo ne tik bendrai samdomas modelis, tos pačios dirbtuvės, pagalba gauti užsakymus bei eksponuoti kūrinius, bet ir bendros estetinės nuostatos – atsargus požiūris į tuometinį dailės avangardą, orientacija į akademinę tradiciją ir Paryžiaus salonus (žiuri aprobuotas kasmetines dailės parodas). Panašiai problemai buvo skirtas dailės istorikės iš Helsinkio Elinos Anttilos pranešimas „Albertas Edelfeltas ir Juste milieu meninė kalba“, kuriame nagrinėtos XIX a. 9 dešimtmečio suomių tapytojų kolonijos Paryžiuje estetinės nuostatos. Šios kolonijos, davusios pradžią suomių dailės „Aukso amžiui“, centrinė figūra buvo Albertas Edelfeltas (1874-1905), priskirtinas Juste milieu (terminas reiškia vidurio kelią tarp impresionizmo ir akademizmo) tapybai.
Helsinkyje reziduojanti prancūzų dailės istorikė Laura Gutman-Hanhivaara, daugelį metų atsakinga už ICOM spaudą, pranešime „Dailininkų namai ir simbolizmas“ aptarė Ferdinando Knopffo, Williamo Morriso, Gallen-Kallelos, Santiago Rusińolo, Frantiseko Bileko ir Nagy namų, kuriuos dailininkai patys sau suprojektavo, architektūros simbolinę prasmę, atkreipdama dėmesį į pasikartojančias „vidinės erdvės“, „atsiribojimo nuo išorinio pasaulio“, „gamtos prieglobsčio“, „meno šventovės“ ir kt. temas. Liublijanos nacionalinės galerijos direktorius Andrejus Smrekaras supažindino su slovėnų impresionistų kolonija, 1903-1906 m. gyvavusia Škofja Loka vietovėje. Škotijos nacionalinės portretų galerijos Edinburge vyresnysis kuratorius Stephenas Lloydas pranešime „Škotų dailininkų bendrija XVIII a. pab. Romoje“ paminėjo daug škotų dailininkų ir architektų, XVIII a. pab. studijavusių ir dirbusių Romoje, plačiau aptarė portretinių miniatiūrų ir pastelių meistro, senųjų meistrų paveikslų kopijuotojo ir prekiautojo dailės kūriniais Archibaldo Skirvingo (1749-1819) Romos laikotarpio karjerą. Daejeono municipalinio dailės muziejaus (Korėjos Respublika) direktorius Kim Young-Jai pranešime „Dailininkų kolonijos ir dailininkų kelionės Korėjoje Chosun dinastijos (1392-1910) valdymo laikotarpiu“ išskyrė du Korėjos dailininkų kolonijų tipus – profesionalių menininkų kolonijas, žinomas Hwa-won mokyklos vardu, ir mažiau oficialias neakademines kolonijas, telkusias liaudies meistrus. Pirmojo tipo kolonijose buvo puoselėjama „oficialioji“ tapyba, tęsianti klasikinės kinų tapybos tradicijas, remiama karaliaus ir karališkosios šeimos narių. Antrojo tipo dailininkų sambūriuose stipresnė buvo vietinė Korėjos senosios kultūros tradicija.
Susitikimo dalyviams parengtos kultūrinės programos metu buvo galima apžiūrėti ne tik Helsinkio centrą, bet ir XVIII a. medine architektūra garsėjantį Porvoo miestą, pakeliauti dailininkų pamėgtomis Tuusula ežero apylinkėmis. Ekskursijų metu lankytasi valstybiniuose, municipaliniuose ir privačiuose muziejuose. Apžiūrėtas prieš pora metų atnaujintas Sinebrychoffo užsienio šalių dailės muziejus, Ateneum muziejaus ekspozicija, kurioje gėrėtasi dailininkų, apie kuriuos buvo kalbama seminare, kūriniais. Nepamirštamų įspūdžių susitikimo dalyviai patyrė Kuusissari saloje įsikūrusiame Signe’o ir Ane’os Gyllenbergų fundacijai priklausančiame Villa Gyllenberg muziejuje, turinčiame vertingą suomių „Aukso amžiaus“ tapybos kolekciją. Miesto muziejaus padalinyje Villa Hakasalmi jų laukė pažintis su ką tik atidaryta paroda „Marinų meistrai – 400 marinistinės tapybos metų“, prie kurios surengimo prisidėjo Johno Nurmineno fundacija (ICOM narys) ir Peterio Tammo kolekcija Hamburge, o seniausiame ir garsiausiame Skandinavijos banke „Nordea Bank“ – galimybė susipažinti su čia sukaupta suomių dailės kolekcija, antra pagal reikšmę po Ateneum muziejaus. Tiesiogiai su seminaro tema siejosi apsilankymas Alberto Edelfelto name-dirbtuvėje, 1883 m. pasistatytame vaizdingose Haiko apylinkėse, Pekka Holoneno (1865-1933) dirbtuvėje Halosenniemi, Eerö Järnefeto (1863-1937) name Surivanta vietovėse.
Susitikimo metu buvo aptarti ir bendri Dailės muziejų tarptautinio komiteto (ICFA) reikalai. Komiteto prezidentas Samuelis Sachsas II pažymėjo, jog atsižvelgiant į ICOM rekomendacijas, ateityje tarptautiniams komitetams reikės suteikti daugiau autonomijos, būtina daugiau dėmesio skirti komiteto profesinei specializacijai, naujiems nariams rengti ir metiniams komiteto susitikimams. Kadangi komiteto darbe nedalyvauja Lotynų Amerikos šalių atstovai, buvo nuspręsta paraginti šių šalių kuratorius įsitraukti į jo veiklą. Liublijanos nacionalinės galerijos direktoriui Andrejui Smrekarui pasiūlius, 2004 m. komiteto susitikimą buvo nutarta rengti Slovėnijoje. Aptarta ir susitikimo tema. Kadangi 2004 m. Generalinės konferencijos Seule (Korėja) tema „Peizažas ir identitetas“ yra labai plati, buvo nuspręsta, diskusijas šia tema pratęsti Liublijanos susitikime. Atsižvelgiant į kuratorių darbo specifiką, apskritojo stalo pokalbiui pasiūlyta tema „Kaip perkelti visuomenės dėmesį nuo laikinų parodų prie nuolatinių ekspozicijų“.
 
Pagal ICFA sekretorės Roselyne Hurel atsiųstą medžiagą parengė Dalia TARANDAITĖ

 

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16