- Dailės
muziejų tarptautinio komiteto (ICFA)
- metinis
susitikimas Helsinkyje
-
- 2003 m. rugsėjo 24-27 d. Helsinkyje
įvyko Dailės muziejų tarptautinio komiteto (ICFA) metinis
susitikimas. Sinebrychoffo užsienio šalių dailės muziejuje
(Helsinkis, Suomija)susirinkusius susitikimo dalyvius pasveikimo
Ateneum muziejaus direktorė Soili Sinisalo.
- Po trumpos pažinties su muziejaus ir
pastato, kuriame vyko susitikimas, istorija ir dalyvių prisistatymo
prasidėjo konferencija „Dailininkų kelionės ir dailininkų
kolonijos“, per kurią buvo aptariamas svarbus ir iki šiol
nepakankamai ištyrinėtas dailės istorijos fenomenas, lėmęs
esminius jos raidos procesus, internacionalinę meninių idėjų
sklaidą. Zorno rinkinių (Zornsamlingarna) Moroje (Švedija)
direktorė Birgitta Sandström supažindino su žymaus švedų
dailininko Anderso Zorno (1860-1920) kelionių maršrutais nuo Prancūzijos,
Ispanijos, Anglijos, Vokietijos, Italijos, Graikijos iki JAV,
Turkijos, Palestinos, Kubos ir Meksikos, atkreipė dėmesį į
dailininko ryšius su St-Ives dailininkų kolonija Cornwalle,
asmenines pažintis su menininkais iš viso pasaulio.
- Liublijanos (Slovėnija) nacionalinės
galerijos vyriausiosios kuratorės Barbaros Jaki pranešimas buvo
skirtas XIX a. 9-10 dešimtmečių slavų tapytojų kolonijai Paryžiuje
ir jos įtakai slovėnų dailininko Jurijaus Šubico (1855-1890) kūrybiniam
braižui. Anot prelegentės, Paryžiuje susibūrusius slavų
tapytojus vienijo ne tik bendrai samdomas modelis, tos pačios
dirbtuvės, pagalba gauti užsakymus bei eksponuoti kūrinius, bet
ir bendros estetinės nuostatos – atsargus požiūris į tuometinį
dailės avangardą, orientacija į akademinę tradiciją ir Paryžiaus
salonus (žiuri aprobuotas kasmetines dailės parodas). Panašiai
problemai buvo skirtas dailės istorikės iš Helsinkio Elinos
Anttilos pranešimas „Albertas Edelfeltas ir Juste milieu meninė
kalba“, kuriame nagrinėtos XIX a. 9 dešimtmečio suomių tapytojų
kolonijos Paryžiuje estetinės nuostatos. Šios kolonijos, davusios
pradžią suomių dailės „Aukso amžiui“, centrinė figūra
buvo Albertas Edelfeltas (1874-1905), priskirtinas Juste milieu
(terminas reiškia vidurio kelią tarp impresionizmo ir akademizmo)
tapybai.
- Helsinkyje reziduojanti prancūzų
dailės istorikė Laura Gutman-Hanhivaara, daugelį metų atsakinga
už ICOM spaudą, pranešime „Dailininkų namai ir simbolizmas“
aptarė Ferdinando Knopffo, Williamo Morriso, Gallen-Kallelos,
Santiago Rusińolo, Frantiseko Bileko ir Nagy namų, kuriuos
dailininkai patys sau suprojektavo, architektūros simbolinę prasmę,
atkreipdama dėmesį į pasikartojančias „vidinės erdvės“,
„atsiribojimo nuo išorinio pasaulio“, „gamtos prieglobsčio“,
„meno šventovės“ ir kt. temas. Liublijanos nacionalinės
galerijos direktorius Andrejus Smrekaras supažindino su slovėnų
impresionistų kolonija, 1903-1906 m. gyvavusia Škofja Loka vietovėje.
Škotijos nacionalinės portretų galerijos Edinburge vyresnysis
kuratorius Stephenas Lloydas pranešime „Škotų dailininkų
bendrija XVIII a. pab. Romoje“ paminėjo daug škotų dailininkų
ir architektų, XVIII a. pab. studijavusių ir dirbusių Romoje, plačiau
aptarė portretinių miniatiūrų ir pastelių meistro, senųjų
meistrų paveikslų kopijuotojo ir prekiautojo dailės kūriniais
Archibaldo Skirvingo (1749-1819) Romos laikotarpio karjerą.
Daejeono municipalinio dailės muziejaus (Korėjos Respublika)
direktorius Kim Young-Jai pranešime „Dailininkų kolonijos ir
dailininkų kelionės Korėjoje Chosun dinastijos (1392-1910)
valdymo laikotarpiu“ išskyrė du Korėjos dailininkų kolonijų
tipus – profesionalių menininkų kolonijas, žinomas Hwa-won
mokyklos vardu, ir mažiau oficialias neakademines kolonijas,
telkusias liaudies meistrus. Pirmojo tipo kolonijose buvo puoselėjama
„oficialioji“ tapyba, tęsianti klasikinės kinų tapybos
tradicijas, remiama karaliaus ir karališkosios šeimos narių.
Antrojo tipo dailininkų sambūriuose stipresnė buvo vietinė Korėjos
senosios kultūros tradicija.
- Susitikimo dalyviams parengtos kultūrinės
programos metu buvo galima apžiūrėti ne tik Helsinkio centrą,
bet ir XVIII a. medine architektūra garsėjantį Porvoo miestą,
pakeliauti dailininkų pamėgtomis Tuusula ežero apylinkėmis.
Ekskursijų metu lankytasi valstybiniuose, municipaliniuose ir privačiuose
muziejuose. Apžiūrėtas prieš pora metų atnaujintas
Sinebrychoffo užsienio šalių dailės muziejus, Ateneum muziejaus
ekspozicija, kurioje gėrėtasi dailininkų, apie kuriuos buvo
kalbama seminare, kūriniais. Nepamirštamų įspūdžių susitikimo
dalyviai patyrė Kuusissari saloje įsikūrusiame Signe’o ir
Ane’os Gyllenbergų fundacijai priklausančiame Villa Gyllenberg
muziejuje, turinčiame vertingą suomių „Aukso amžiaus“
tapybos kolekciją. Miesto muziejaus padalinyje Villa Hakasalmi jų
laukė pažintis su ką tik atidaryta paroda „Marinų meistrai –
400 marinistinės tapybos metų“, prie kurios surengimo prisidėjo
Johno Nurmineno fundacija (ICOM narys) ir Peterio Tammo kolekcija
Hamburge, o seniausiame ir garsiausiame Skandinavijos banke
„Nordea Bank“ – galimybė susipažinti su čia sukaupta suomių
dailės kolekcija, antra pagal reikšmę po Ateneum muziejaus.
Tiesiogiai su seminaro tema siejosi apsilankymas Alberto Edelfelto
name-dirbtuvėje, 1883 m. pasistatytame vaizdingose Haiko apylinkėse,
Pekka Holoneno (1865-1933) dirbtuvėje Halosenniemi, Eerö Järnefeto
(1863-1937) name Surivanta vietovėse.
- Susitikimo metu buvo aptarti ir bendri
Dailės muziejų tarptautinio komiteto (ICFA) reikalai. Komiteto
prezidentas Samuelis Sachsas II pažymėjo, jog atsižvelgiant į
ICOM rekomendacijas, ateityje tarptautiniams komitetams reikės
suteikti daugiau autonomijos, būtina daugiau dėmesio skirti
komiteto profesinei specializacijai, naujiems nariams rengti ir
metiniams komiteto susitikimams. Kadangi komiteto darbe nedalyvauja
Lotynų Amerikos šalių atstovai, buvo nuspręsta paraginti šių
šalių kuratorius įsitraukti į jo veiklą. Liublijanos nacionalinės
galerijos direktoriui Andrejui Smrekarui pasiūlius, 2004 m.
komiteto susitikimą buvo nutarta rengti Slovėnijoje. Aptarta ir
susitikimo tema. Kadangi 2004 m. Generalinės konferencijos Seule
(Korėja) tema „Peizažas ir identitetas“ yra labai plati, buvo
nuspręsta, diskusijas šia tema pratęsti Liublijanos susitikime.
Atsižvelgiant į kuratorių darbo specifiką, apskritojo stalo
pokalbiui pasiūlyta tema „Kaip perkelti visuomenės dėmesį nuo
laikinų parodų prie nuolatinių ekspozicijų“.
-
- Pagal ICFA sekretorės Roselyne Hurel
atsiųstą medžiagą parengė Dalia TARANDAITĖ