<<< Į pradžią >>>   <<<English >>>    

„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2003 m. Nr. 2

PROGRAMOS, PROJEKTAI

Valdovų rūmai – būsimi Lietuvos turizmo vartai

Romualdas BUDRYS

Lietuvos dailės muziejus


Valdovų rūmai ir Aukštutinė pilis. J. Kamarauskas, 1894 m.


Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų pristatymas žiniasklaidai. Iš kairės: kultūros ministrė R. Žakaitienė, LDM direktorius R. Budrys, istorikas, muziejininkas dr. V. Dolinskas. Vilniaus paveikslų galerija, 2003 m. liepos 22 d. D. Mukienės nuotr.


Atstatomų valdovų rūmų maketo fragmentas LDK valdovų rūmų projektų salėje. Vilniaus paveikslų galerija. D. Mukienės nuotrauka.


Parodos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės  valdovų rūmų brėžiniai bei schemos" fragmentas. Taikomosios dailės muziejus, 2003 m. gegužės 30 – birželio 8 d. D. Mukienės nuotr.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atkūrimo aktualijos
Baigiant įgyvendinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archeologinių ir architektūrinių tyrinėjimų programą, inventorinant ir katalogizuojant gausius radinius, intensyvinant istorinių šaltinių paiešką, rengiant detalius Rūmų atkūrimo projektus ir pradėjus vykdyti statybos darbus, itin aktualus tampa būsimų Rūmų ir atskirų jų erdvių funkcinės paskirties konkretizavimas, būsimojo polifunkcinio kultūrinio ir turistinio centro anatomijos sukūrimas, kitų svarbiausių klausimų, neturinčių trukdyti statybos darbams, operatyvus ir optimalus sprendimas. Nuo 2002 m. pabaigos į šį darbą kartu su tyrinėtojais ir projektuotojais aktyviai įsitraukė ir Lietuvos dailės muziejaus, kuris pirmąją savo Valdovų rūmų viziją pristatė dar 1999 m., specialistai. Kultūros ministrės Romos Žakaitienės pavedimu Lietuvos dailės muziejuje pradėta kurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programa. Po ilgų produktyvių diskusijų su tyrinėtojais, projektuotojais, ekspertais, konsultantais 2003 m. kovo 12 d. buvo parengti ir pristatyti minėtos programos metmenys (antroji redakcija). Valdovų rūmų atkūrimo koordinacinės tarybos posėdyje balandžio 1 d. šiems metmenims buvo pritarta. Todėl dabar tęsiami metmenų konkretinimo, atskirų jų dalių išskleidimo darbai, turintys padėti sukurti detalią programą ir jo įgyvendinimo planą.
Daugelis kai kurių kultūrinės visuomenės atstovų abejonių ar net fobijų dėl Valdovų rūmų atkūrimo dažniausiai susiję su informacijos stoka apie vykdomus tyrimus, jų rezultatus, rūmų atkūrimo projektavimo darbus, atkurtų rūmų pritaikymo programas. Todėl Lietuvos dailės muziejus skelbia minėtus metmenis ir laukia kolegų – muziejinės visuomenės –pasiūlymų ir pastabų, galinčių pasitarnauti projektų tobulinimui.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programa. Metmenys (antroji redakcija)
Metmenų genezė. Vykdydama Kultūros ministrės pavedimą, Lietuvos dailės muziejaus specialistų grupė, vadovaujama direktoriaus R. Budrio, 2003 m. sausio–kovo mėn. parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų (toliau – Rūmų) interjerų atkūrimo ir ekspozicijų įrengimo programos metmenis (projektą) (toliau – Metmenys). Metmenys parengti remiantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos (toliau – Koncepcija) nuostatomis bei Projektavimo ir restauravimo instituto specialistų grupės, vadovaujamos architekto R. Grigo, sukurto „Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo techninio projekto“ brėžiniais ir jų komentarais (toliau – Projektas), taip pat archeologinių ir architektūrinių tyrimų, menotyros ir istoriniais duomenimis. Pristatomų Metmenų svarbiausieji aspektai detaliai diskutuoti su Projekto autoriais R. Grigu, A. Katiliumi, E. Purliu, R. Klimavičiene, V. Povilauskaite, R. Bitovtu, projekto moksliniu vadovu dr. N. Kitkausku, Vilniaus pilių direkcijos direktoriumi S. Andrašiūnu, Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“ vadovu E. Kaukliu, kitais specialistais, Lietuvos dailės muziejaus konsultacinės tarybos nariais ir ekspertais – menotyrininkais, istorikais, archeologais, architektais, kultūros istorikais. Daugeliu klausimų pasiekti bendri sprendimai. Rengiant Metmenis, taip pat remtasi tarptautine modernios muziejininkystės praktika bei Lietuvos dailės muziejaus patirtimi, sukaupta šiuolaikinio eksponavimo ir reprezentavimo funkcijoms bei edukaciniams tikslams pritaikant istorinių rūmų ansamblius.

Tikslas ir uždaviniai. Metmenyse, remiantis Koncepcijos nuostatomis, siekiama suformuluoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir ekspozicijų įrengimo programos esminių sprendimų sampratas ir pateikti jų įgyvendinimo būdus, aktualius jau vykdomiems Rūmų atkūrimo projektavimo bei statybos darbams. Metmenyse (pateikiamoje antrojoje redakcijoje) sukonkretinama atkuriamų Rūmų atskirų erdvių paskirtis, pateikiama patalpų funkcinė schema, sprendžiami optimaliausio lankytojų aptarnavimo klausimai, nustatomi pagrindinių lankytojų srautų judėjimo maršrutai, numatomi reprezentacinių renginių, specialių edukacinių ir kultūrinių programų vykdymo būdai.

  Valdovų rūmų kiemas. Koncepcija (III.10.3.) numato, jog Rūmų kiemas ir jo prieigos turėtų būti intensyviai naudojamos plėtojant kultūrinę veiklą. Metmenyse siūloma numatyti trečiojo aukšto karnizo zonoje Rūmų kiemo stiklo perdangą. Taip būtų sprendžiamos kelios aktualios problemos, įtakotos Lietuvos klimato objektyvių sąlygų bei susijusios su planuojama polifunkcine kultūrine Rūmų paskirtimi. Perdengiant Rūmų kiemą, būtų:
·  sukuriama reprezentatyvi didelio ploto (apie 2500 kv. m) dengta erdvė, leidžianti bet kokiomis oro sąlygomis visais metų laikais ją intensyviai naudoti dideliems kultūros (koncertams, spektakliams, operų pastatymams, kitoms klasikinių menų formoms) bei valstybės reprezentavimo renginiams (valstybinių švenčių iškilmėms, tarptautiniams forumams, priėmimams);
· 
sukuriamos kokybiškai naujus kultūrinio turizmo infrastruktūros europinius standartus atitinkančios lankytojų priėmimo ir aptarnavimo sąlygos;
·  išsprendžiama sudėtinga pietų ir rytų korpusų atvirų galerijų stiklinimo, kuris niveliuotų subtilią kiemo arkadų architektūrą, bei archeologinių-architektūrinių atodangų eksponavimo kieme problema;
·  sukuriamos sąlygos išvengti Rūmų kieme architektūrinių naujadarų, reikalingų laiptinei į  lankytojų aptarnavimo terminalą (toliau – Terminalas) įrengti;
·  Terminalo laiptinė iškeliama iš istorinių Rūmų perimetro, o tai leidžia išplėsti Rūmų ekspozicines ir kitas erdves bei sudaro optimalias sąlygas lankytojams tiesiai ir aiškiai patekti į aptarnavimo zoną – Terminalą;
·  pateikiamas originalus ir naujoviškas techninis bei architektūrinis sprendimas, praturtinantis šiuolaikinį Lietuvos architektūros raidos kontekstą.
Istorinių pastatų uždarų kiemų perdengimas ir jų pritaikymas lankytojų aptarnavimo funkcijoms arba kultūrinių renginių organizavimui yra pasaulinės praktikos patikrintas, plačiai naudojamas bei specialistų rekomenduojamas sprendimas – ryški XX a. antrosios pusės tendencija.
Esant neįveikiamoms techninėms, estetinėms, finansinėms ar kitoms Rūmų kiemo stiklo perdangos įrengimo kliūtims, Metmenys siūlo patekimo į Terminalą laiptinę projektuoti šiaurės korpuso vakarinės dalies pirmojo aukšto ir rūsio erdvėje, kartu racionaliai išsprendžiant lankytojų srautų atskyrimo problemą.
Abiem atvejais Metmenyse numatoma, jog Rūmų lankytojai į kiemą, o vėliau į Terminalą patenka per svarbiausius istorinius reprezentacinius įvažiavimus pietų korpuso vakariniame kampe (iš Katedros aikštės) bei vakarų ir šiaurės korpusų sandūroje (iš skvero greta T. Vrublevskio gatvės).

Lankytojų aptarnavimo terminalas. Siekiant optimalaus bei patogaus atkuriamų Rūmų lankytojų aptarnavimo, remiantis išbandytais pasaulinės praktikos analoginiais pavyzdžiais bei modernios muziejininkystės rekomendacijomis, siūloma visas bendrąsias Rūmų lankytojų aptarnavimo funkcijas –
·   
laiptų ir liftų bloką – nusileidimą į požemius po Rūmų kiemu ir pakilimą į kiemą,
·    įvadinį holą,
·    kasas,
·    detekcinius vartus,
·    informacijos centrą,
·    elektroninės informacijos centrą,
·    specializuotos turistinės literatūros knygyną,
·    suvenyrų prekybos centrą,
·    budinčių gidų ir edukacinių programų vedėjų postą,
·    polifunkcinę auditoriją (apie 30-60 vietų),
·    rūbines ir sanitarinius mazgus,
·    vaikų kambarį,
·    perėjimo jungtį į restorano ir kavinės patalpas (rytų korpuso rūsiuose),
·    Lietuvos turizmo informacijos centrą,
·    kitas panašaus pobūdžio informacijos bei aptarnavimo paslaugas teikiančias institucijas – centralizuoti bei sutelkti požemių erdvėje po Rūmų kiemu. Čia įrengtame lankytojų aptarnavimo Terminale siūloma pradėti ir baigti visus numatomus Rūmų ekspozicijų ir interjerų lankymo maršrutus. Tai leistų lankytojams pagal jų interesus pasirinkti labiausiai pageidaujamus maršrutus ir patiems susiplanuoti lankymosi Rūmuose tematinę programą, kuri galėtų numatyti ir poilsio laiką, tarp maršrutų sugrįžtant į Terminalą. Įrengiant Terminalą, siūloma palikti ateities tyrinėjimams dalį neliesto kiemo ploto, kaip to reikalauja modernioji paminklosauga.

Rūmų lankymo maršrutai. Koncepcijoje (III.9.) numatyta, jog atkuriami Rūmai turi tapti Lietuvos istoriniu kultūros centru, siekiančiu pristatyti šiuolaikinei visuomenei senosios Lietuvos valstybės kultūros vertybes. Atkurtų Rūmų ekspozicijos taip pat turėtų atspindėti Lietuvos valstybingumo raidos svarbiausius faktus ir procesus, ugdyti istorinę savimonę bei pilietiškumą, tapti reprezentatyviais Lietuvos ir sostinės Vilniaus turizmo vartais. Siekiant optimalaus šių tikslų įgyvendinimo, remiantis Rūmų istorinės paskirties žiniomis, tyrimų medžiaga ir faktinėmis atkūrimo galimybėmis bei sąlygomis, Metmenys siūlo keturis pagrindinius Rūmų lankymo maršrutus:
1.
Rūmų autentiškų liekanų, archeologinių radinių ir Rūmų istorinės bei architektūrinės raidos ekspozicija (pietų ir rytų korpusų požemiuose bei pirmojo aukšto salėse);
2.
Rūmų atkurtų hipotetinių istorinių interjerų ekspozicija – polifunkcinės muziejinės, edukacinės ir reprezentacinės patalpos (vakarų, pietų ir rytų korpusų antrajame bei trečiajame aukšte);
3. 
Rūmų meninio gyvenimo ekspozicija, polifunkcinė salė teatriniams bei koncertiniams renginiams, edukacinėms programoms (šiaurės korpuso pirmajame ir antrajame aukšte bei atike);
4.   Parodų, pristatančių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinį ir kultūrinį paveldą, centras, kuriame organizuojami ir edukaciniai renginiai, panaudojant modernias vizualines technologijas (šiaurės korpuso vakarinės dalies antrame aukšte ir pastogėje).
Terminalo į Rūmų ekspozicines erdves lankytojams numatoma patekti dviem kryptimis per XIX a. išardytų Rūmų pamatų zonas. Pirmąjį ir antrąjį maršrutus pasirinkusių lankytojų srautai iš Terminalo judėtų pietų kryptimi į pietų korpuso požemius arba pirmąjį aukštą, o trečiojo ir ketvirtojo maršrutų lankytojai iš Terminalo į ekspozicines erdves patektų ties šiaurės korpuso šiaurinės ir vakarinės dalies sandūra.
Siekiant tinkamo visų lankytojų priėmimo ir aptarnavimo, Metmenys siūlo visuose Rūmų aukštuose, atsižvelgiant į srautų judėjimo maršrutus, numatyti sanitarinių mazgų įrengimą, taip pat užtikrinti lygiavertiškas sąlygas neįgalių lankytojų judėjimui.

Pirmasis maršrutas. Remiantis Koncepcijos nuostatomis (III.8.) dėl būtinumo pažangiausiais konservavimo, restauravimo ir papildymo metodais užtikrinti autentiškų Rūmų liekanų apsaugą ir eksponuoti visų Rūmų raidos etapų konservuotą ir restauruotą autentą, ekspoziciją papildant archeologiniais radiniais, Metmenys siūlo Rūmų autentiškų liekanų, archeologinių radinių ir Rūmų architektūrinės bei istorinės raidos (nuo seniausių laikų iki pat Rūmų atkūrimo) ekspoziciją įrengti pietų ir rytų korpusų požemiuose bei pirmojo aukšto salėse. Autentiškų Rūmų mūrų liekanų ekspoziciją taip pat papildytų Rūmų kiemo požemių (Terminalo) bei šiaurės korpuso atodangos, vakarų korpuso rūsiai.

Antrasis maršrutas. Remiantis Koncepcijos nuostata (III.9.), jog atkuriami Rūmai turi tapti Lietuvos istoriniu kultūros centru, siekiančiu pristatyti šiuolaikinei visuomenei senosios Lietuvos valstybės kultūros vertybes, Metmenys siūlo Rūmų pietų ir rytų korpusų antrame bei trečiame aukšte įrengti atkurtų istorinių erdvių ir hipotetinių interjerų ekspoziciją, numatytą Koncepcijoje (III.8.) ir atspindinčią tris pagrindines Rūmų egzistavimo stilistines epochas – gotiką, renesansą ir ankstyvąjį baroką. Šioje polifunkcinėje ekspozicijų zonoje siūloma greta autentiškų ar atkurtų Rūmų interjero elementų (krosnių, židinių, angokraščių ir t. t.) rodyti Lietuvoje turimas taikomosios ir dekoratyvios dailės vertybes, chronologiškai ir savo meniniu lygiu tinkančias Valdovų rūmų interjerų ekspozicijoms. Interjerus siūloma atkurti remiantis turimomis istorinėmis erdvių paskirties ir įrengimo žiniomis, panaudojant kiek galima daugiau tyrimų metu atrastų architektūrinių ir kitų interjerų autentiškų detalių. Šiose erdvėse edukaciniais tikslais taip pat rekomenduojama panaudoti modernias audiovizualines priemones. Visos salės siūlomos naudoti edukacinei, muziejinei ir reprezentacinei paskirčiai.

Vakarų korpuso antrojo ir trečiojo aukšto salėse, kurias Metmenys siūlo integruoti į antrąjį maršrutą, rekomenduojama įrengti ypatingas saugos ir specialias mikroklimato sąlygas atitinkančias ekspozicines erdves ypač vertingų eksponatų pristatymui. Topografinė padėtis, mūrų techniniai duomenys, angų ir aklinų nišų išdėstymas lemia, jog šios patalpos labiausiai tinkamos įrengti specialios paskirties ekspozicines erdves.

Trečiasis maršrutas. Remiantis Koncepcijos nuostata (III.10.3.), jog Rūmai turi tapti ir senosios Lietuvos muzikinės kultūros puoselėjimo centru, Metmenys siūlo šiaurės korpuse įrengti istorizuotą erdvę, kurioje būtų rengiami koncertai, spektakliai, operų pastatymai, senosios literatūros pristatymo vakarai, kiti kultūros renginiai bei tematiniai edukaciniai užsiėmimai, įvairūs forumai (konferencijos, seminarai, susitikimai, paskaitos). Pirmojo aukšto vestibiulyje galėtų būti įrengta Rūmų ir LDK muzikinį gyvenimą pristatanti ekspozicija. Polifunkcinėje istorizuotoje salėje taip pat siūloma demonstruoti LDK istorinį ir kultūrinį paveldą aktualinančius kino ir videofilmus, televizijos laidų įrašus.

Ketvirtasis maršrutas. Remiantis Koncepcijos nuostata (III.10.3.), jog atkurtuose Rūmuose reikalinga rengti įvairias meno rūšis aktualinančias laikinąsias parodas, Metmenys siūlo specialų Parodų centrą įrengti šiaurės korpuso vakarinės dalies antrajame aukšte ir pastogėje. Siūloma šiame Parodų centre rengti tematines, edukacines LDK valstybingumo, kultūros ir meno raidą, istorinius procesus atspindinčias, svarbius įvykius pažyminčias bei garsius valstybininkus, kultūros ir meno kūrėjus, mecenatus pagerbiančias nacionalines ir tarptautines parodas. Šiose ekspozicijų erdvėse siūloma intensyviausiai naudoti modernias audiovizualines informacijos technologijas.

Edukacinės programos ir specialūs maršrutai. Siekiant moderniomis ir patraukliomis muziejininkystės priemonėmis pristatyti Rūmų ekspozicijas ir stiprinti LDK valstybingumo raidos suvokimą, istorinio kultūrinio paveldo pažinimą, Metmenys siūlo sudaryti plačią specializuotų edukacinių programų pasirinkimo galimybę. Tai leistų visų pirma Lietuvos moksleiviams, studentams temiškai pažinti vieną ar kitą Rūmų raidos laikotarpį ar gyvensenos juose aspektą, gilintis į atskiras LDK istorijos temas, kultūros ir meno paveldo sritis. Projekte numatomos techninės priemonės (laiptinės, liftai) leidžia labai įvairaus pobūdžio ir apimties specializuotų edukacinių programų parengimą ir įgyvendinimą, netrukdant pagrindinių lankytojų srautų judėjimo maršrutams. Tokios plačios ir įvairiapusės švietėjiškos Rūmų veiklos būtinumas akcentuojamas Koncepcijoje (III.10.; III.10.3.). Remiantis moderniosios edukologijos nuostatomis, Metmenys siūlo edukacinius projektus, atsižvelgiant į konkrečius poreikius ir tematiką, realizuoti visose Rūmų ekspozicijų erdvėse, o ne tik specialiai tam skirtose patalpose. Specialioms edukacinėms reikmėms (istorinių filmų, televizijos laidų įrašų demonstravimui, paskaitų rengimui) Metmenyse taip pat siūloma naudoti Terminale pagal Koncepcijos nuostatas (III.10.4.) numatomą įrengti auditoriją bei šiaurės korpuso polifunkcinę salę.

Valstybės reprezentaciniai renginiai. Įgyvendinant Koncepcijos nuostatas (III.10.1.) dėl būtinumo sudaryti sąlygas svarbiausių valstybės protokolinių bei kitų reprezentacinių renginių organizavimui atkuriamuose Rūmuose, Metmenys siūlo valstybės reprezentacinius renginius, pagal konkrečius poreikius, rengti pietų ir rytų korpusų trečiojo (arba ir antrojo) aukšto salėse, kuriose numatoma įrengti atkurtų Rūmų istorinių erdvių ir hipotetinių interjerų ekspoziciją. Siekiant įgyvendinti Koncepcijos nuostatas dėl valstybės reprezentacinių renginių Rūmuose organizavimo (III.10.1.), rytų ir pietų korpusų trečiojo aukšto sandūroje siūloma atsisakyti erdvės skaidymo į galimai egzistavusias tris patalpas bei įrengti vieną erdvesnę salę (apie 450 kv. m), pritaikytą didesniems žmonių susibūrimams. Reprezentacinių renginių aptarnavimui siūloma naudoti centrinę paradinę laiptinę pietų ir rytų korpusų sandūroje, kiemo kampe. Taip būtų atriboti reprezentacinių renginių dalyvių ir Rūmų ekspozicijų lankytojų srautai bei sudaromos galimybės apžiūrėti Rūmų ekspozicijas rytų ir pietų korpusų antrajame aukšte. Reprezentaciniams valstybės renginiams taip pat galėtų būti naudojama šiaurės korpuso salė bei stiklo perdanga siūlomas perdengti kiemas. Perdengto kiemo erdvės panaudojimas valstybės reprezentavimo renginiams tampa itin aktualus Lietuvai integruojantis į Europos ir kitas tarptautines struktūras.

Administracija ir apsauga. Rūmus aptarnaujančio personalo (administracijos, mokslinio personalo, lankytojus ir edukacines programas aptarnaujančio personalo, techninės priežiūros darbuotojų, apsaugos ir kt.) darbo vietas siūloma sutelkti Rūmų vakarų, pietų ir rytų korpusų atiko (ketvirtajame) aukšte, kur be darbo kabinetų Metmenys siūlo įrengti biblioteką, skaityklą, pagalbines, sandėliavimo ir ekspozicijų rengimo patalpas. Reprezentacinį Rūmų administracijos kabinetą siūloma įrengti rytų korpuso antrajame aukšte (vad. Bonos Sforcos bokšte), o kultūrinių renginių bei Parodų centro administratoriaus patalpas – šiaurės korpuso vakarinės dalies bokšte. Apsaugos budintys postai turėtų būti išdėstomi prie pagrindinių įėjimų į Rūmų kiemą – prie pietų korpuso vartų bei vakarų ir šiaurės korpusų sandūros esančių vartų. Rūmų apsaugai siūloma pasitelkti specialią tarnybą, taip pat įrengti modernią elektroninę lankytojų tikrinimo, ekspozicijų stebėjimo ir Rūmų saugos sistemą.
Rūmų funkcionavimui būtinas technines patalpas Metmenyse siūloma įrengti pagal poreikius ir specialistų bei projektuotojų rekomendacijas, stengiantis daugumą tokių pagalbinių patalpų koncentruoti rūsiuose bei atiko aukšte, pastogėse.

Rūmų kavinė ir restoranas. Siekiant optimalių sąlygų Rūmų lankytojams sudarymo, Metmenyse siūloma su Terminalu jungtį turinčiose Rūmų rytų korpuso rūsių ir gretimose požemių erdvėse, planuojamose įrengti už istorinių mūrų perimetro, bei pirmojo aukšto salėse numatyti lankytojų maitinimo sistemą, kurią sudarytų greitojo lankytojų aptarnavimo kavinė bei specializuotas restoranas (su istorine vyno rūsio patalpa). Metmenys numato, jog Rūmų kavinė ir restoranas tiektų ne tik įprastus patiekalus, bet ir puoselėtų istorinių valgių bei gėrimų tradicijas. Rūmų kavinė ir restoranas aptarnautų ir valstybės protokolinius bei kitus reprezentacinius renginius.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų projektų salė.
Kartu su Projektavimo ir restauravimo instituto architektų grupe, Vilniaus pilių direkcija ir Pilių tyrimo centru „Lietuvos pilys“ Lietuvos dailės muziejus taip pat įrengė nuolat veikiančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų projektų salę Vilniaus paveikslų galerijos rūmuose, kur pristatoma aktualiausia Valdovų rūmų ikonografinė ir analoginė medžiaga, istorijos šaltinių ištraukos, fasadų išklotinės, kiekvieno aukšto patalpų planai, lankytojų judėjimo maršrutų kryptys, tyrimų metu rastų radinių pavyzdžiai, vizualinės kompiuterinės rekonstrukcijos, naujas rūmų maketas ir kita aktuali, nuolat atnaujinama informacija. Salė visiems besidomintiems Valdovų rūmų atkūrimo problematika atidaryta neporinėmis savaitės darbo dienomis (pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį) nuo 10 iki 16 val.

The Palace of Grand Dukes: the Future Gate of Lithuanian Tourism

Romualdas BUDRYS

Lithuanian Art Museum

The Palace of Grand Dukes of Lithuanian Grand Duchy was completely destroyed in XIX-th century. Now, rebuilding of the Palace has begun. The program of recreation of interiors of The Palace of Grand Dukes and adaptation of those for the representational, museological, and educational purposes has begun in Lithuanian Art Museum, in 2002, on the instruction of the Minister of Culture Mrs. Roma Žakaitienė.
The outline (second edition) of the program was presented in March 12, 2003.
The outline of the program concretely defines the purpose of the spaces of the Palace,
it gives the functional scheme of the spaces, solves the questions of the optimal ways of reception of the visitors, defines the itineraries of the streams of visitors, foresees the forms of organization and implementation of representational events, special, educational and cultural programs.
Lithuanian Art Museum arranged the Hall of Projects of the Palace of Grand Dukes in Vilnius Art Gallery, representing involutes of the frontages, plans of spaces of every floor of the Palace, the itineraries of the streams of visitors, computer-visual reconstruction, new model of the Palace.

Contact: Romualdas Budrys
Lithuanian Art Museum
4 Didžioji / Bokšto 5 str., LT-2001 Vilnius
Tel (+370) 5 2628030
Fax (+370) 5 2126006.
Email: muziejus
@ldm.lt

© Lietuvos muziejų asociacija
© Lietuvos dailės muziejus
  Tinklalapis atnaujintas 2010.07.16