PROGRAMOS,
PROJEKTAI
Valdovų
rūmai – būsimi Lietuvos turizmo vartai
Romualdas
BUDRYS
Lietuvos
dailės muziejus
Valdovų rūmai ir Aukštutinė pilis. J.
Kamarauskas, 1894 m.
|
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų pristatymas žiniasklaidai. Iš kairės: kultūros ministrė R. Žakaitienė, LDM direktorius R. Budrys, istorikas, muziejininkas dr. V. Dolinskas. Vilniaus
paveikslų galerija, 2003 m. liepos 22 d. D. Mukienės nuotr.
|
Atstatomų valdovų rūmų maketo fragmentas LDK valdovų rūmų
projektų salėje. Vilniaus paveikslų galerija. D. Mukienės
nuotrauka.
|
Parodos „Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės valdovų rūmų brėžiniai bei
schemos" fragmentas. Taikomosios dailės muziejus, 2003 m.
gegužės 30 – birželio 8 d. D. Mukienės nuotr.
|
Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų
atkūrimo aktualijos
Baigiant įgyvendinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų
archeologinių ir architektūrinių tyrinėjimų programą, inventorinant
ir katalogizuojant gausius radinius, intensyvinant istorinių šaltinių
paiešką, rengiant detalius Rūmų atkūrimo projektus ir pradėjus
vykdyti statybos darbus, itin aktualus tampa būsimų Rūmų ir atskirų jų
erdvių funkcinės paskirties konkretizavimas, būsimojo polifunkcinio
kultūrinio ir turistinio centro anatomijos sukūrimas, kitų svarbiausių
klausimų, neturinčių trukdyti statybos darbams, operatyvus ir optimalus
sprendimas. Nuo 2002 m. pabaigos į šį darbą kartu su tyrinėtojais ir
projektuotojais aktyviai įsitraukė ir Lietuvos dailės muziejaus, kuris
pirmąją savo Valdovų rūmų viziją pristatė dar 1999 m.,
specialistai. Kultūros ministrės Romos Žakaitienės pavedimu Lietuvos
dailės muziejuje pradėta kurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms,
muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programa. Po ilgų produktyvių
diskusijų su tyrinėtojais, projektuotojais, ekspertais, konsultantais
2003 m. kovo 12 d. buvo parengti ir pristatyti minėtos programos metmenys
(antroji redakcija). Valdovų rūmų atkūrimo koordinacinės tarybos posėdyje
balandžio 1 d. šiems metmenims buvo pritarta. Todėl dabar tęsiami
metmenų konkretinimo, atskirų jų dalių išskleidimo darbai, turintys
padėti sukurti detalią programą ir jo įgyvendinimo planą.
Daugelis kai kurių kultūrinės visuomenės atstovų abejonių ar net
fobijų dėl Valdovų rūmų atkūrimo dažniausiai susiję su
informacijos stoka apie vykdomus tyrimus, jų rezultatus, rūmų atkūrimo
projektavimo darbus, atkurtų rūmų pritaikymo programas. Todėl Lietuvos
dailės muziejus skelbia minėtus metmenis ir laukia kolegų – muziejinės
visuomenės –pasiūlymų ir pastabų, galinčių pasitarnauti projektų
tobulinimui.
Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir
pritaikymo reprezentacinėms,
muziejinėms ir edukacinėms funkcijoms programa. Metmenys
(antroji redakcija)
Metmenų genezė.
Vykdydama Kultūros ministrės pavedimą, Lietuvos dailės
muziejaus specialistų grupė, vadovaujama direktoriaus R. Budrio, 2003 m.
sausio–kovo mėn. parengė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų
rūmų (toliau – Rūmų) interjerų atkūrimo ir ekspozicijų įrengimo programos
metmenis (projektą) (toliau –
Metmenys). Metmenys parengti remiantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos (toliau – Koncepcija) nuostatomis bei Projektavimo ir restauravimo instituto
specialistų grupės, vadovaujamos architekto R. Grigo, sukurto
„Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo techninio
projekto“ brėžiniais ir jų komentarais (toliau – Projektas),
taip pat archeologinių ir architektūrinių tyrimų, menotyros ir
istoriniais duomenimis. Pristatomų Metmenų
svarbiausieji aspektai detaliai diskutuoti su Projekto autoriais R. Grigu, A. Katiliumi, E. Purliu, R. Klimavičiene,
V. Povilauskaite, R. Bitovtu, projekto moksliniu vadovu dr. N. Kitkausku,
Vilniaus pilių direkcijos direktoriumi S. Andrašiūnu, Pilių tyrimo
centro „Lietuvos pilys“ vadovu E. Kaukliu, kitais specialistais,
Lietuvos dailės muziejaus konsultacinės tarybos nariais ir ekspertais
– menotyrininkais, istorikais, archeologais, architektais, kultūros
istorikais. Daugeliu klausimų pasiekti bendri sprendimai. Rengiant Metmenis,
taip pat remtasi tarptautine modernios muziejininkystės praktika bei
Lietuvos dailės muziejaus patirtimi, sukaupta šiuolaikinio eksponavimo
ir reprezentavimo funkcijoms bei edukaciniams tikslams pritaikant istorinių
rūmų ansamblius.
Tikslas ir uždaviniai.
Metmenyse, remiantis Koncepcijos
nuostatomis, siekiama suformuluoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
valdovų rūmų interjerų atkūrimo ir ekspozicijų įrengimo programos
esminių sprendimų sampratas ir pateikti jų įgyvendinimo būdus,
aktualius jau vykdomiems Rūmų atkūrimo projektavimo bei statybos darbams. Metmenyse
(pateikiamoje antrojoje redakcijoje) sukonkretinama atkuriamų Rūmų
atskirų erdvių paskirtis, pateikiama patalpų funkcinė schema,
sprendžiami optimaliausio lankytojų aptarnavimo klausimai, nustatomi
pagrindinių lankytojų srautų judėjimo maršrutai, numatomi
reprezentacinių renginių, specialių edukacinių ir kultūrinių programų
vykdymo būdai.
Valdovų rūmų kiemas.
Koncepcija (III.10.3.)
numato, jog Rūmų kiemas ir jo
prieigos turėtų būti intensyviai naudojamos plėtojant kultūrinę
veiklą. Metmenyse siūloma numatyti trečiojo aukšto karnizo zonoje
Rūmų kiemo stiklo perdangą. Taip būtų sprendžiamos kelios
aktualios problemos, įtakotos Lietuvos klimato objektyvių sąlygų bei
susijusios su planuojama polifunkcine kultūrine Rūmų paskirtimi. Perdengiant Rūmų
kiemą, būtų:
·
sukuriama reprezentatyvi didelio ploto (apie
2500 kv. m) dengta erdvė, leidžianti bet kokiomis oro sąlygomis visais
metų laikais ją intensyviai naudoti dideliems kultūros (koncertams,
spektakliams, operų pastatymams, kitoms klasikinių menų formoms) bei
valstybės reprezentavimo renginiams (valstybinių švenčių iškilmėms,
tarptautiniams forumams, priėmimams);
·
sukuriamos kokybiškai naujus kultūrinio turizmo
infrastruktūros europinius standartus atitinkančios lankytojų priėmimo
ir aptarnavimo sąlygos;
·
išsprendžiama sudėtinga pietų ir rytų korpusų
atvirų galerijų stiklinimo, kuris niveliuotų subtilią kiemo arkadų
architektūrą, bei archeologinių-architektūrinių atodangų eksponavimo
kieme problema;
·
sukuriamos sąlygos išvengti Rūmų
kieme architektūrinių naujadarų, reikalingų laiptinei į lankytojų
aptarnavimo terminalą (toliau
– Terminalas) įrengti;
·
Terminalo
laiptinė iškeliama iš istorinių Rūmų
perimetro, o tai leidžia išplėsti Rūmų
ekspozicines ir kitas erdves bei sudaro optimalias sąlygas lankytojams
tiesiai ir aiškiai patekti į aptarnavimo zoną – Terminalą;
·
pateikiamas originalus ir naujoviškas techninis
bei architektūrinis sprendimas, praturtinantis šiuolaikinį Lietuvos
architektūros raidos kontekstą.
Istorinių pastatų uždarų kiemų perdengimas ir jų pritaikymas
lankytojų aptarnavimo funkcijoms arba kultūrinių renginių
organizavimui yra pasaulinės praktikos patikrintas, plačiai naudojamas
bei specialistų rekomenduojamas sprendimas – ryški XX a. antrosios pusės
tendencija.
Esant neįveikiamoms techninėms, estetinėms, finansinėms ar kitoms Rūmų
kiemo stiklo perdangos įrengimo kliūtims, Metmenys
siūlo patekimo į Terminalą
laiptinę projektuoti šiaurės korpuso vakarinės dalies pirmojo aukšto
ir rūsio erdvėje, kartu racionaliai išsprendžiant lankytojų srautų
atskyrimo problemą.
Abiem atvejais Metmenyse
numatoma, jog Rūmų lankytojai
į kiemą, o vėliau į Terminalą
patenka per svarbiausius istorinius reprezentacinius įvažiavimus pietų
korpuso vakariniame kampe (iš Katedros aikštės) bei vakarų ir šiaurės
korpusų sandūroje (iš skvero greta T. Vrublevskio gatvės).
Lankytojų aptarnavimo terminalas.
Siekiant optimalaus bei patogaus atkuriamų Rūmų
lankytojų aptarnavimo, remiantis išbandytais pasaulinės praktikos
analoginiais pavyzdžiais bei modernios muziejininkystės
rekomendacijomis, siūloma visas bendrąsias Rūmų
lankytojų aptarnavimo funkcijas –
· laiptų
ir liftų bloką – nusileidimą į požemius po Rūmų
kiemu ir pakilimą į kiemą,
·
įvadinį holą,
·
kasas,
·
detekcinius vartus,
·
informacijos centrą,
·
elektroninės informacijos centrą,
·
specializuotos turistinės literatūros
knygyną,
·
suvenyrų prekybos centrą,
·
budinčių gidų ir edukacinių programų
vedėjų postą,
·
polifunkcinę auditoriją (apie 30-60 vietų),
·
rūbines ir sanitarinius mazgus,
·
vaikų kambarį,
·
perėjimo jungtį į restorano ir kavinės
patalpas (rytų korpuso rūsiuose),
·
Lietuvos turizmo informacijos centrą,
·
kitas panašaus pobūdžio informacijos bei
aptarnavimo paslaugas teikiančias institucijas – centralizuoti bei
sutelkti požemių erdvėje po Rūmų
kiemu. Čia įrengtame lankytojų aptarnavimo Terminale
siūloma pradėti ir baigti visus numatomus Rūmų
ekspozicijų ir interjerų lankymo maršrutus. Tai leistų lankytojams
pagal jų interesus pasirinkti labiausiai pageidaujamus maršrutus ir
patiems susiplanuoti lankymosi Rūmuose
tematinę programą, kuri galėtų numatyti ir poilsio laiką, tarp maršrutų
sugrįžtant į Terminalą. Įrengiant
Terminalą, siūloma palikti
ateities tyrinėjimams dalį neliesto kiemo ploto, kaip to reikalauja
modernioji paminklosauga.
Rūmų lankymo maršrutai.
Koncepcijoje (III.9.) numatyta,
jog atkuriami Rūmai turi tapti
Lietuvos istoriniu kultūros centru, siekiančiu pristatyti šiuolaikinei
visuomenei senosios Lietuvos valstybės kultūros vertybes. Atkurtų Rūmų ekspozicijos taip pat turėtų atspindėti Lietuvos
valstybingumo raidos svarbiausius faktus ir procesus, ugdyti istorinę
savimonę bei pilietiškumą, tapti reprezentatyviais Lietuvos ir sostinės
Vilniaus turizmo vartais. Siekiant optimalaus šių tikslų įgyvendinimo,
remiantis Rūmų istorinės
paskirties žiniomis, tyrimų medžiaga ir faktinėmis atkūrimo galimybėmis
bei sąlygomis, Metmenys siūlo
keturis pagrindinius Rūmų
lankymo maršrutus:
1. Rūmų
autentiškų liekanų, archeologinių radinių ir Rūmų istorinės bei architektūrinės raidos ekspozicija (pietų
ir rytų korpusų požemiuose bei pirmojo aukšto salėse);
2. Rūmų
atkurtų hipotetinių istorinių interjerų ekspozicija – polifunkcinės
muziejinės, edukacinės ir reprezentacinės patalpos (vakarų, pietų ir
rytų korpusų antrajame bei trečiajame aukšte);
3. Rūmų
meninio gyvenimo ekspozicija, polifunkcinė salė teatriniams bei
koncertiniams renginiams, edukacinėms programoms (šiaurės korpuso
pirmajame ir antrajame aukšte bei atike);
4. Parodų,
pristatančių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinį ir kultūrinį
paveldą, centras, kuriame organizuojami ir edukaciniai renginiai,
panaudojant modernias vizualines technologijas (šiaurės korpuso vakarinės
dalies antrame aukšte ir pastogėje).
Iš Terminalo į Rūmų ekspozicines erdves lankytojams numatoma patekti dviem
kryptimis per XIX a. išardytų Rūmų
pamatų zonas. Pirmąjį ir antrąjį maršrutus pasirinkusių lankytojų
srautai iš Terminalo judėtų
pietų kryptimi į pietų korpuso požemius arba pirmąjį aukštą, o trečiojo
ir ketvirtojo maršrutų lankytojai iš Terminalo
į ekspozicines erdves patektų ties šiaurės korpuso šiaurinės ir
vakarinės dalies sandūra.
Siekiant tinkamo visų lankytojų priėmimo ir aptarnavimo,
Metmenys siūlo visuose Rūmų
aukštuose, atsižvelgiant į srautų judėjimo maršrutus, numatyti
sanitarinių mazgų įrengimą, taip pat užtikrinti lygiavertiškas sąlygas
neįgalių lankytojų judėjimui.
Pirmasis maršrutas.
Remiantis Koncepcijos
nuostatomis (III.8.) dėl būtinumo pažangiausiais konservavimo,
restauravimo ir papildymo metodais užtikrinti autentiškų Rūmų
liekanų apsaugą ir eksponuoti visų Rūmų
raidos etapų konservuotą ir restauruotą autentą, ekspoziciją
papildant archeologiniais radiniais, Metmenys
siūlo Rūmų autentiškų
liekanų, archeologinių radinių ir Rūmų
architektūrinės bei istorinės raidos (nuo seniausių laikų iki pat Rūmų
atkūrimo) ekspoziciją įrengti pietų ir rytų korpusų požemiuose bei
pirmojo aukšto salėse. Autentiškų Rūmų
mūrų liekanų ekspoziciją taip pat papildytų Rūmų
kiemo požemių (Terminalo) bei
šiaurės korpuso atodangos, vakarų korpuso rūsiai.
Antrasis maršrutas.
Remiantis Koncepcijos nuostata
(III.9.), jog atkuriami Rūmai
turi tapti Lietuvos istoriniu kultūros centru, siekiančiu pristatyti šiuolaikinei
visuomenei senosios Lietuvos valstybės kultūros vertybes, Metmenys siūlo Rūmų
pietų ir rytų korpusų antrame bei trečiame aukšte įrengti atkurtų
istorinių erdvių ir hipotetinių interjerų ekspoziciją, numatytą Koncepcijoje
(III.8.) ir atspindinčią tris pagrindines Rūmų
egzistavimo stilistines epochas – gotiką, renesansą ir ankstyvąjį
baroką. Šioje polifunkcinėje ekspozicijų zonoje siūloma greta autentiškų
ar atkurtų Rūmų interjero
elementų (krosnių, židinių, angokraščių ir t. t.) rodyti Lietuvoje
turimas taikomosios ir dekoratyvios dailės vertybes, chronologiškai ir
savo meniniu lygiu tinkančias Valdovų rūmų interjerų ekspozicijoms.
Interjerus siūloma atkurti remiantis turimomis istorinėmis erdvių
paskirties ir įrengimo žiniomis, panaudojant kiek galima daugiau tyrimų
metu atrastų architektūrinių ir kitų interjerų autentiškų detalių.
Šiose erdvėse edukaciniais tikslais taip pat rekomenduojama panaudoti
modernias audiovizualines priemones. Visos salės siūlomos naudoti
edukacinei, muziejinei ir reprezentacinei paskirčiai.
Vakarų
korpuso antrojo ir trečiojo aukšto salėse, kurias Metmenys
siūlo integruoti į antrąjį maršrutą, rekomenduojama įrengti
ypatingas saugos ir specialias mikroklimato sąlygas atitinkančias
ekspozicines erdves ypač vertingų eksponatų pristatymui. Topografinė
padėtis, mūrų techniniai duomenys, angų ir aklinų nišų išdėstymas
lemia, jog šios patalpos labiausiai tinkamos įrengti specialios
paskirties ekspozicines erdves.
Trečiasis maršrutas.
Remiantis Koncepcijos nuostata
(III.10.3.), jog Rūmai turi
tapti ir senosios Lietuvos muzikinės kultūros puoselėjimo centru, Metmenys
siūlo šiaurės korpuse įrengti istorizuotą erdvę, kurioje būtų
rengiami koncertai, spektakliai, operų pastatymai, senosios literatūros
pristatymo vakarai, kiti kultūros renginiai bei tematiniai edukaciniai užsiėmimai,
įvairūs forumai (konferencijos, seminarai, susitikimai, paskaitos).
Pirmojo aukšto vestibiulyje galėtų būti įrengta Rūmų
ir LDK muzikinį gyvenimą pristatanti ekspozicija. Polifunkcinėje
istorizuotoje salėje taip pat siūloma demonstruoti LDK istorinį ir kultūrinį
paveldą aktualinančius kino ir videofilmus, televizijos laidų įrašus.
Ketvirtasis maršrutas.
Remiantis Koncepcijos nuostata
(III.10.3.), jog atkurtuose Rūmuose
reikalinga rengti įvairias meno rūšis aktualinančias laikinąsias
parodas, Metmenys siūlo specialų Parodų
centrą įrengti šiaurės korpuso vakarinės dalies antrajame aukšte
ir pastogėje. Siūloma šiame Parodų
centre rengti tematines, edukacines LDK valstybingumo, kultūros ir
meno raidą, istorinius procesus atspindinčias, svarbius įvykius pažyminčias
bei garsius valstybininkus, kultūros ir meno kūrėjus, mecenatus
pagerbiančias nacionalines ir tarptautines parodas. Šiose ekspozicijų
erdvėse siūloma intensyviausiai naudoti modernias audiovizualines
informacijos technologijas.
Edukacinės programos ir specialūs maršrutai.
Siekiant moderniomis ir patraukliomis muziejininkystės priemonėmis
pristatyti Rūmų ekspozicijas
ir stiprinti LDK valstybingumo raidos suvokimą, istorinio kultūrinio
paveldo pažinimą, Metmenys siūlo
sudaryti plačią specializuotų edukacinių programų pasirinkimo galimybę.
Tai leistų visų pirma Lietuvos moksleiviams, studentams temiškai pažinti
vieną ar kitą Rūmų raidos
laikotarpį ar gyvensenos juose aspektą, gilintis į atskiras LDK
istorijos temas, kultūros ir meno paveldo sritis. Projekte
numatomos techninės priemonės (laiptinės, liftai) leidžia labai įvairaus
pobūdžio ir apimties specializuotų edukacinių programų parengimą ir
įgyvendinimą, netrukdant pagrindinių lankytojų srautų judėjimo maršrutams.
Tokios plačios ir įvairiapusės švietėjiškos Rūmų
veiklos būtinumas akcentuojamas Koncepcijoje
(III.10.; III.10.3.). Remiantis moderniosios edukologijos nuostatomis, Metmenys
siūlo edukacinius projektus, atsižvelgiant į konkrečius poreikius ir
tematiką, realizuoti visose Rūmų
ekspozicijų erdvėse, o ne tik specialiai tam skirtose patalpose.
Specialioms edukacinėms reikmėms (istorinių filmų, televizijos laidų
įrašų demonstravimui, paskaitų rengimui) Metmenyse
taip pat siūloma naudoti Terminale
pagal Koncepcijos nuostatas (III.10.4.) numatomą įrengti auditoriją bei
šiaurės korpuso polifunkcinę salę.
Valstybės reprezentaciniai renginiai.
Įgyvendinant Koncepcijos
nuostatas (III.10.1.) dėl būtinumo sudaryti sąlygas svarbiausių
valstybės protokolinių bei kitų reprezentacinių renginių
organizavimui atkuriamuose Rūmuose,
Metmenys siūlo valstybės reprezentacinius renginius, pagal konkrečius
poreikius, rengti pietų ir rytų korpusų trečiojo (arba ir antrojo) aukšto
salėse, kuriose numatoma įrengti atkurtų Rūmų istorinių erdvių ir hipotetinių interjerų ekspoziciją.
Siekiant įgyvendinti Koncepcijos nuostatas dėl valstybės reprezentacinių
renginių Rūmuose organizavimo
(III.10.1.), rytų ir pietų korpusų trečiojo aukšto sandūroje siūloma
atsisakyti erdvės skaidymo į galimai egzistavusias tris patalpas bei įrengti
vieną erdvesnę salę (apie 450 kv. m), pritaikytą didesniems žmonių
susibūrimams. Reprezentacinių renginių aptarnavimui siūloma naudoti
centrinę paradinę laiptinę pietų ir rytų korpusų sandūroje, kiemo
kampe. Taip būtų atriboti reprezentacinių renginių dalyvių ir Rūmų
ekspozicijų lankytojų srautai bei sudaromos galimybės apžiūrėti Rūmų
ekspozicijas rytų ir pietų korpusų antrajame aukšte. Reprezentaciniams
valstybės renginiams taip pat galėtų būti naudojama šiaurės korpuso
salė bei stiklo perdanga siūlomas perdengti kiemas. Perdengto kiemo erdvės
panaudojimas valstybės reprezentavimo renginiams tampa itin aktualus
Lietuvai integruojantis į Europos ir kitas tarptautines struktūras.
Administracija ir apsauga.
Rūmus aptarnaujančio personalo
(administracijos, mokslinio personalo, lankytojus ir edukacines programas
aptarnaujančio personalo, techninės priežiūros darbuotojų, apsaugos
ir kt.) darbo vietas siūloma sutelkti Rūmų vakarų, pietų ir rytų
korpusų atiko (ketvirtajame) aukšte, kur be darbo kabinetų Metmenys siūlo įrengti biblioteką, skaityklą, pagalbines, sandėliavimo
ir ekspozicijų rengimo patalpas. Reprezentacinį Rūmų
administracijos kabinetą siūloma įrengti rytų korpuso antrajame aukšte
(vad. Bonos Sforcos bokšte), o kultūrinių renginių bei Parodų
centro administratoriaus patalpas – šiaurės korpuso vakarinės
dalies bokšte. Apsaugos budintys postai turėtų būti išdėstomi prie
pagrindinių įėjimų į Rūmų
kiemą – prie pietų korpuso vartų bei vakarų ir šiaurės korpusų
sandūros esančių vartų. Rūmų apsaugai siūloma pasitelkti specialią tarnybą, taip pat įrengti
modernią elektroninę lankytojų tikrinimo, ekspozicijų stebėjimo ir Rūmų
saugos sistemą.
Rūmų funkcionavimui būtinas
technines patalpas Metmenyse siūloma
įrengti pagal poreikius ir specialistų bei projektuotojų
rekomendacijas, stengiantis daugumą tokių pagalbinių patalpų
koncentruoti rūsiuose bei atiko aukšte, pastogėse.
Rūmų kavinė ir restoranas.
Siekiant optimalių sąlygų Rūmų
lankytojams sudarymo, Metmenyse
siūloma su Terminalu jungtį
turinčiose Rūmų rytų korpuso
rūsių ir gretimose požemių erdvėse, planuojamose įrengti už
istorinių mūrų perimetro, bei pirmojo aukšto salėse numatyti lankytojų
maitinimo sistemą, kurią sudarytų greitojo lankytojų aptarnavimo kavinė
bei specializuotas restoranas (su istorine vyno rūsio patalpa). Metmenys
numato, jog Rūmų kavinė ir
restoranas tiektų ne tik įprastus patiekalus, bet ir puoselėtų
istorinių valgių bei gėrimų tradicijas. Rūmų
kavinė ir restoranas aptarnautų ir valstybės protokolinius bei kitus
reprezentacinius renginius.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
valdovų rūmų projektų salė.
Kartu su Projektavimo ir restauravimo instituto architektų grupe,
Vilniaus pilių direkcija ir Pilių tyrimo centru „Lietuvos pilys“
Lietuvos dailės muziejus taip pat įrengė nuolat veikiančią Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų projektų salę Vilniaus
paveikslų galerijos rūmuose, kur pristatoma aktualiausia Valdovų rūmų
ikonografinė ir analoginė medžiaga, istorijos šaltinių ištraukos,
fasadų išklotinės, kiekvieno aukšto patalpų planai, lankytojų judėjimo
maršrutų kryptys, tyrimų metu rastų radinių pavyzdžiai, vizualinės
kompiuterinės rekonstrukcijos, naujas rūmų maketas ir kita aktuali,
nuolat atnaujinama informacija. Salė visiems besidomintiems Valdovų rūmų
atkūrimo problematika atidaryta neporinėmis savaitės darbo dienomis
(pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį) nuo 10 iki 16 val.
The
Palace of Grand Dukes: the Future Gate of Lithuanian Tourism
Romualdas BUDRYS
Lithuanian Art Museum
The Palace of
Grand Dukes of Lithuanian Grand Duchy was completely destroyed in XIX-th
century. Now, rebuilding of the Palace has begun. The program of
recreation of interiors of The Palace of Grand Dukes and adaptation of
those for the representational, museological, and educational purposes has
begun in Lithuanian Art Museum, in 2002, on the instruction of the
Minister of Culture Mrs. Roma Žakaitienė.
The outline (second edition) of the program was
presented in March 12, 2003.
The outline of the program concretely defines the purpose of the spaces of
the Palace, it gives the functional scheme of the
spaces, solves the questions of the optimal ways of reception of the
visitors, defines the itineraries of the streams of visitors, foresees the
forms of organization and implementation of representational events,
special, educational and cultural programs.
Lithuanian Art Museum arranged the Hall of Projects of the Palace of Grand
Dukes in Vilnius Art Gallery, representing involutes of the frontages,
plans of spaces of every floor of the Palace, the itineraries of the
streams of visitors, computer-visual reconstruction, new model of the
Palace.
Contact:
Romualdas Budrys
Lithuanian Art Museum
4 Didžioji / Bokšto 5 str., LT-2001 Vilnius
Tel (+370) 5 2628030
Fax (+370) 5 2126006.
Email: muziejus@ldm.lt