„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 4

SVETUR

Prano Domšaičio kūryba Vokietijoje
Kristina JOKUBAVIČIENĖ
Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerija

Dailininko Prano Domšaičio tapybos parodos fondo Gerhart-Hauptmann-Haus“ akimirka. Nuotrauka iš K. Jokubavičienės archyvo

Lietuvos kaimo peizažas. 1918 m., kart., al., 65x65. Dail. Pranas Domšaitis

LDM Prano Domšaičio galerijos P. Domšaičio ekspozicijos fragmentas Nuotraukos iš LDM archyvo

Lietuvos dailės muziejus, prieš kelerius metus iš Lietuvių fondo (JAV) perėmęs unikalią garsaus ekspresionisto Prano Domšaičio kolekciją, dovanotą Lietuvai, Klaipėdos paveikslų galerijoje (Liepų g. 33) įrengė nuolat veikiančią ekspoziciją, kurioje išsamiai pristatoma dailininko kūryba. Šį pavasarį buvo surengta P.Domšaičio paroda Vokietijoje, kurioje dailininkas XX a. pradžioje tapo visuotinai pripažintu ekspresionizmo kūrėju, bet buvo hitlerininkų pašalintas iš muziejų kaip „degradavusio meno“ kūrėjas. Beveik po šimtmečio P.Domšaičio kūryba grįžo į šalį, kurioje ji buvo sukurta ir pripažinta. Diuseldorfe surengtą parodą kuravo ir ją vokiečių visuomenei pristatė dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos paveikslų galerijos ir P.Domšaičio kultūros centro (Klaipėda) vadovė.
2004 m. kovo pirmą dieną Diuseldorfe, fondo „Gerhart-Hauptmann-Haus“ parodų salėse, buvo atidaryta dailininko Prano Domšaičio tapybos paroda. Diuseldorfo meno publika turėjo puikią galimybę susipažinti su dailininko, kuris iki Antrojo pasaulinio karo buvo garsus ir pripažintas Vokietijoje, kūryba.
2001 metais Lietuvių fondui (JAV) padovanojus Lietuvai didžiulę P.Domšaičio kūrinių kolekciją, Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos paveikslų galerijoje buvo atidaryta nuolat veikianti jo tapybos ekspozicija. Joje lankytojai iš Lietuvos ir Vokietijos naujai atrado unikalų kūrėją. Į Lietuvą sugrįžusio dailininko P. Domšaičio kūrybos paroda Vokietijoje sulaukė didelio dėmesio. Ji surengta „Gerhart-Hauptmann-Haus. Deutsch-osteuropäische Forum“ iniciatyva. Šis fondas Diuseldorfe yra įvairiapusis kultūros, meno ir informacijos centras, jo veiklos prioritetai - kultūriniai tiltai tarp Rytų ir Vakarų. Vienas iš fondo tikslų - organizuoti kultūrinius mainus tarp Rytų Europos tautų, stiprinti įvairių tautų eurointegraciją. Fondas rengia meno ir dokumentines parodas, paskaitas, koncertus, mokslines konferencijas. P.Domšaičio parodą Vokietijoje taip pat parėmė Lietuvių fondas (JAV) ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Į parodos atidarymą susirinko gausus Diuseldorfo meno visuomenės būrys, įvairių institucijų atstovai. Atidaryme dalyvavo Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės sveikatos ir socialinių reikalų ministerijos patarėjas kultūrai Johannesas Lierenfeldas ir federalinės valdžios įgaliotasis atstovas kultūrai Bonoje Uwe Schötleris. Labai malonu svečių būryje buvo sutikti menotyrininkę Mają Elehrmann-Mollenhauer, gerą Lietuvos dailės muziejaus bičiulę, specialiai į atidarymą atvykusią iš Mainco, esančio už kelių šimtų kilometrų. Būtent Majos Elehrmann-Mollenhauer iniciatyva 2001 metais kartu su Lietuvos dailės muziejumi surengtos jos tėvo Ernsto Mollenhauerio parodos dėka užsimezgė muziejaus ir fondo „Gerhart-Hauptmann-Haus“ bendradarbiavimas.
P.Domšaičio tapybos parodos atidarymą pradėjo pianistė, atlikusi kelis F.Liszto ir F.Schuberto kūrinius. Sveikinimo kalbą pasakė Johannesas Lierenfeldas ir fondo „Gerhart-Hauptmann-Haus“ direktorius Walteris Engelis. Kalbėtojai pabrėžė Vokietijos ir Lietuvos kultūrinio bendradarbiavimo svarbą.
Atidarymo svečiai įdėmiai išklausė šių eilučių autorės pranešimą apie Prano Domšaičio gyvenimą ir kūrybą, jo galeriją Klaipėdoje, kultūros centrą, tyrinėjantį ir aktualinantį dailininko kūrybą. Klausytojams padarė įspūdį faktai, liudijantys P.Domšaičio kūrybos populiarumą 3-4 dešimtmečio Vokietijoje. Iki Antrojo pasaulinio karo Pranas Domšaitis buvo garsus Berlyno dailininkas, visų svarbesnių grupinių parodų dalyvis. Jis rengė ir individualias parodas, o jo paveikslus mielai pirko tuometinės Vokietijos valstybiniai muziejai ir privačios galerijos. Po karo P. Domšaitis persikėlė gyventi į Pietų Afrikos Respubliką, kur vėlgi tapo pripažintu ir garsiu kūrėju, savo darbuose sėkmingai sujungusiu Europos modernizmo ir Pietų Afrikos kultūrines tradicijas.
Publikai didelį įspūdį padarė Lietuvių fondo pastangos įsigyti P.Domšaičio kūrinių ir juos išsaugoti, taip pat pats kolekcijos dovanojimo Lietuvai faktas, reiškiantis ypatingą rūpestį Lietuvos dailės paveldu. Po oficialiosios dalies sulaukiau daug klausimų apie dailininką, Klaipėdą ir Lietuvą. Kadangi paroda vyko Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą išvakarėse, susidomėjimas mūsų kraštu buvo akivaizdus.
Diuseldorfe eksponavome trisdešimt vieną Prano Domšaičio kūrinį, o visa paroda nuosekliai atspindėjo įvairius tapytojo kūrybos laikotarpius. Fondo „Gerhart-Hauptmann-Haus“ parodų salės moderniai įrengtos, kameriškos ir puikiai tiko šio dailininko paveikslams. Su šia paroda jo kūryba simboliškai sugrįžo į Vokietijos meninę erdvę, iš kurios jis, verčiamas istorinių aplinkybių, išvyko pokaryje. Kadangi P.Domšaičio kūriniai pirmą kartą į parodą užsienyje buvo vežami iš Lietuvos, tai tapo ir svarbiu Lietuvos kultūros pristatymu. Paroda, jau sulaukusi gražių atsiliepimų JAV lietuvių ir Vokietijos spaudoje, prisidėjo prie tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio vardo garsinimo.