Dviratis ir
Lietuva
Vingaudas BALTRUŠAITIS
Lietuvos liaudies buities muziejus
|
|
I. Minioto
nuotraukose – parodos „Su šviesa į šviesą“ eksponatai
|
„Gyvenimas mūsų bočių stovėjo vietoje, kol jiems
švietė balanos žiburys, atsiradus kitai šviesai, gyvenimas justelėjo
ir po šiai dienai judėti nesustoja“. (Mikalojus Katkus, Raštai, V.,
1965, p. 11)
2003–2004 metais Lietuvos liaudies buities
muziejaus parodų salėje veikė XIX a. - XX a. pirmos pusės apšvietimo
priemonių bei spaudinių paroda. Jos tikslas - parodyti žmogaus kelią į
šviesą.
Kol žmonės gyveno namuose su atviru ugniakuru, dirbtinio
apšvietimo nereikėjo. Vėliau atsirado nedideli židinėliai, kuriuose
degė smulkiai suskaldyti, labai sausi šakaliai. Ilgainiui pereita prie
vieno šakalio - balanos arba skalos. Degančią skalą dažniausiai
prižiūrėjo senelis, todėl ir prietaisą balanai laikyti vadino „diedu“,
„dieduku“, „diedeliu“. Dar žinomi žodžiai „žibinčius“, „žibintis“,
„senis“, „kriaunys“ „stačiokas“. Zanavykuose paplitęs „bernuko“
terminas. Yra sakoma - ne prižiūri balaną, o pabernauja. Labai
„žmogiški“ ir žibinčiaus dalių pavadinimai: „kojos“, „kaklas“,
„lūpelės“. Rečiau apšvietimui naudojo gyvulių riebalus, ypač avių
lajų. Sužibindavo ir pasenusį sėmenų aliejų. Kartais iš gyvulinių
riebalų pasigamindavo žvakių. Ankstyvesnės buvo mirkytinės, vėlyvesnės
- lietos formose. Vaškines žvakes naudojo ypatingomis progomis: prie
mirusiojo, per šventes, bažnyčioje.
Žiburį nustodavo degti pavasarį, prasidėjus lauko darbams. Nuo
rugiapjūtės vakarais jį vėl degdavo. Dirbtinio apšvietimo priemonės
namuose šviesdavo devynis mėnesius.
Apie 1914 m. daugelyje namų buvo tokios apšvietimo priemonės: medinis
žibintas su viduje įstatyta lajine žvake ar lempele be stiklo; apvalus
fabrikinės gamybos žibalinis žibintas; žibinčius su balanomis (retai
tenaudojamas); lempelė be stiklo; ant sienos pakabinama 3-5 numerio
žibalinė lempa su stiklu; prie lubų kabinama 7-10 numerio bei 10-15
numerio lempa apvalia dagtimi. Naudotos ir pastatomos lempos puošniais
gaubtais. Jos ypač mėgtos Mažojoje Lietuvoje. Mažiausiai apšvietimo
priemonių turėjo dzūkai, daugiausiai - lietuvininkai.
Tikras perversmas apšvietimo priemonių raidoje įvyko XIX a. antrojoje
pusėje atsiradus žibalui. Išplito įvairių formų ir dydžių žibalinės
lempos bei žibintai. Didžiausia pažanga pasiekta, pradėjus apšvietimui
naudoti elektrą.
2003 m. paroda buvo skirta visuomenės švietimui. Greta apšvietimo
priemonių (balanų, žibinčių, žvakidžių, spingsulių, įvairių tipų
žibalinių lempų su stiklais, žibintų, elektrinių šviestuvų bei iki
šiol veikiančios „Fulgens“ firmos elektros lempučių, pagamintų daugiau
kaip prieš 70 metų) rodyti eksponatai susiję su vaikų mokymu ir
auklėjimu - knygos, sąsiuviniai, rašymo reikmenys. Atkreiptas dėmėsys
į mokymąsi namuose, daraktorius, knygnešius, suaugusiųjų lavinimui
skirtą literatūrą. Parodytas Šv. Kalėdų stalo fragmentas, savotiško
liaudies švietėjo - keliaujančio siuvėjo darbo kampelis.
2004 m. paroda pašvęsta lietuvių kalbos atgavimo šimtmečiui paminėti.
Joje ne tik apšvietimo priemonių raida, bet ir knygos, spauda. Vyrauja
spaudos draudimo laikų spaudiniai. Stebina aukšta to laikmečio
poligrafinė kultūra. Ypač puošnūs ir spalvingi „Aukso altoriai“.
Parodoje - 461 eksponatas, iš jų 69 knygos, 15 laikraščių ir žurnalų.
Knygnešio žibintas, naudotas Pikčilingių iš Kudirkos Naumiesčio
nukelia į laikus, kai lietuvišką spaudą gabendavo knygnešiai.
Gausiausią parodos dalį sudarė apšvietimo priemonės. Lietuvos liaudies
buities muziejuje saugomoje apšvietimo priemonių kolekcijoje yra 623
eksponatai.
Parodoje, siekiant atskleisti apšvietimo priemonių raidą, eksponuoti
charakteringiausi kolekcijos daiktai. Tobulėjant apšvietimo
priemonėms, daugėjo raštingų žmonių, turtėjo jų dvasinis pasaulis,
iškilo šviesios asmenybės. Eksponatai, fotonuotraukos, gausios
anotacijos padėjo muziejaus lankytojams susidaryti vaizdą apie
nelengvą lietuvių tautos kelią į šviesą.
Parodą organizavo šių eilučių autorius Vingaudas Baltrušaitis,
bendraautoriai - Nijolė Andrejevienė, Inga Levickaitė, Jūratė Mačiūtė,
Erika Nenartavičiūtė, Janina Samulionytė.