LR KULTŪROS MINISTERIJOJE
Įvyko penktasis Muziejų tarybos posėdis
2004 m. lapkričio 4 d. įvyko penktasis Muziejų tarybos posėdis,
kuriame:
svarstytos paraiškos Kultūros ministerijos premijai už
muziejininkystės ir muziejų vertybių restauravimo darbus gauti.
Kultūros ministerijos premiją už muziejininkystės ir muziejų vertybių
restauravimo darbus rekomenduota skirti Laikrodžių muziejaus
Klaipėdoje vedėjui Romualdui Martinkui;
aptarta paraiškų meno ir kultūros kūrėjų individualiai valstybės
stipendijai gauti eilės tvarka. Nutarta rekomenduoti paremti pateiktus
projektus individualiai stipendijai gauti pagal jų svarbą tokia eilės
tvarka:
Žygintas Būčys. Leidinio „Visuomenės kultūros draugijos Lietuvoje
XVIII-XIX a. sandūroje: laisvieji mūrininkai“ parengimas. Trukmė - 2
metai.
Olijardas Lukoševičius. Leidinio apie Lietuvos savivaldybių
regioninius muziejus parengimas. Trukmė - 1 metai.
Dalia Grimalauskaitė. Publikacijų „Numizmatika ir jos kolekcionavimas
Lietuvoje XIX a. - XX a. pradžioje“ parengimas. Trukmė - 2 metai.
Be to, nutarta rekomenduoti skirti stipendijas šiems edukaciniams
projektams:
Roma Baristaitė. Ikonografinis Šiaurės Lietuvos (1795-1914) paveldo
tyrinėjimas Rusijos valstybiniame istorijos archyve (Sankt
Peterburge).
Virginija Paplauskienė. Išeivių rašytojų archyvinio palikimo
pervežimas iš JAV, stažuotė Lituanistikos tyrimo ir studijų centre
Čikagoje.
Posėdyje taip pat aptartos Muziejų tarybos ir Lietuvos muziejų
asociacijos valdybos kreipimosi į Kultūros ir meno tarybą dėl
valstybės stipendijų meno ir kultūros kūrėjams kvotų padidinimo
muziejininkams galimybės ir Lietuvos muziejų modernizavimo programos
rengimo eiga. Nutarta Muziejų tarybai kartu su Lietuvos muziejų
asociacija kreiptis į Kultūros ministeriją dėl Lietuvos muziejų
modernizavimo programos įtraukimo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės
programą.
Skirta parama bendramuziejiniams projektams
Kultūros ministerijos Nevyriausybinių organizacijų kultūros
projektų rėmimo programa 2004 m. pabaigoje skyrė finansinę paramą
šiems 2005-ųjų metų muziejiniams projektams:
LMA Rinkinių mokslinio tyrimo sekcijos projekto „VIII mokslinė
konferencija Muziejai istoriniuose pastatuose“ įgyvendinimui gauta 4
tūkst. Lt. (projekto vadovas R.Navardauskas Palaima);
LMA Švietimo sekcijos edukacinio projekto „Idėjų mugė“ įgyvendinimui
gauta 6 tūkst. Lt. (projekto vadovė N.Jarockienė);
LMA Vadybos sekcijos projektui „Muziejų elektroninė leidyba Lietuvoje
ir užsienyje: raida, naujovės ir perspektyvos“ skirta 4 tūkst. litų
parama (projekto vadovė D.Mukienė);
Projektas „Skaitmeninis žurnalas Lietuvos muziejai’2005“ gavo 4 tūkst.
Lt. paramą (projekto vadovė L.Valužienė).
Kultūros ministerija parėmė ir LMA leidybinį projektą „Muziejus -
kultūrų susitikimo vieta“ periodiniame leidinyje „Lietuvos muziejai“.
Žurnalo „Lietuvos muziejai“ leidybai skirta 16 tūkst. Lt. (projekto
vadovė L. Valužienė).
Įteiktos Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premijos
2004 m. gruodžio 29 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus konferencijų
salėje kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas įteikė Kultūros
ministerijos premijas.
Premijos buvo įteiktos 13-kai Lietuvos kultūrai nusipelnusių asmenų ir
keturiems jauniems, 2004 m. debiutavusiems menininkams. Kaip ir kasmet
kultūros ministerijos premijos buvo skiriamos publicistams,
muziejininkams, bibliotekininkams, etninės kultūros puoselėtojams.
Premija už muziejininkystės ir muziejų vertybių restauravimo darbus
skirta Romualdui Martinkui, Laikrodžių muziejaus Klaipėdoje vedėjui.
Kultūros ministerija premijas skiria kasmet nuo 1998 metų. Kultūros
ministerijai kandidatūras teikia Lietuvos kultūros ir meno taryba.
LIETUVOS MUZIEJŲ
ASOCIACIJOJE
Deleguotas atstovas į Etninės globos tarybą prie LR
Seimo
Lietuvos muziejų asociacijos valdyba, vadovaudamasi 2004 m.
lapkričio 2 d. LR Seimo nutarimu „Dėl Etninės kultūros globos tarybos
nuostatų patvirtinimo“ priimtais naujais Etninės kultūros globos
tarybos nuostatais ir išplėstinio valdybos 2004 m. lapkričio 25 d.
posėdžio sprendimu, į Etninės kultūros globos tarybą delegavo Birutę
Kulnytę, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorę.
Aptartos bendradarbiavimo su Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos
tyrimų centru galimybės.
Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, vadovaujamas
Sigito Babiliaus, inicijavo tęstinį projektą „Baltijos regiono žydų
žemėlapis“. Jo tikslas yra Baltijos regiono žydų paveldo tyrimas ir
įprasminimas, objektų identifikavimas bei kuo platesnis jų įtraukimas
į mokslo apyvartą bei pristatymas visuomenei. Projektas apima
šiandieninės Lietuvos, Latvijos bei Baltarusijos valstybes, kurios
praeityje sudarė litvakų kultūros ir gyvenamąją aplinką.
Per pirmuosius projekto vykdymo metus (2004-2005 m.) numatyta surengti
Lietuvos muziejininkų seminarą, kuriame būtų nagrinėjamos judaikos
pristatymo muziejuose problemos, surinkti medžiagą apie judaikos
eksponatus (pirmąjame etape - savivaldybių ir visuomeniniuose
muziejuose), esant reikalui juos identifikuoti ir tirti, susisteminus
šią medžiagą, parengti virtualią parodą „Judaika Lietuvos muziejuose“
(CD ir internete).
Vykdant projektą surinkta medžiaga virtualios parodos pavidalu bus
prieinama visuomenei, ja bei sukauptų eksponatų elektroninių nuotraukų
archyvu galės naudotis Lietuvos muziejininkai bei mokslininkai.
Išplėstinio LMA valdybos 2004 lapkričio 25 d. posėdžio sprendimu už
bendradarbiavimą su Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų
centru atsakingu paskirtas valdybos narys Rimantas Žirgulis, Kėdainių
krašto muziejaus direktorius.
Įgyvendinamas projektas „Gyvieji dvarai ir pilys“
Viešoji įstaiga „Socialinės ir ekonominės plėtros centras“ kartu
su partneriais - Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos viešbučių ir
restoranų asociacija, Latvijos pilių ir dvarų asociacija bei Latvijos
kultūros, istorijos ir gamtos paveldo plėtros fondu - gavo PHARE 2002
Bendradarbiavimo abipus sienos programos Smulkiųjų projektų fondo
paramą projektui „Gyvieji dvarai ir pilys: kultūrinio turizmo vystymas
Lietuvoje ir Latvijoje“ įgyvendinti.
Projekto tikslas - paspartinti kultūrinio turizmo abipus sienos
plėtrą, suaktyvinant Lietuvos ir Latvijos dvarų ir pilių marketingą
bei integraciją į pasaulinę turizmo rinką, o taip pat skatinti
ilgalaikį Lietuvos ir Latvijos muziejininkų ir turizmo verslininkų
bendradarbiavimą bei apsikeitimą patirtimi kultūros ir turizmo
srityse.
Įgyvendinus projektą būtų sukurta interneto svetainė, išleistas
informacinis leidinys apie pilyse ir dvaruose įsikūrusius muziejus ir
kitas kultūrinio turizmo paslaugas teikiančias institucijas, įsteigta
Lietuvos pilių ir dvarų asociacija.
Ekspertai, dalyvaujantys projekte ir atstovaujantys Lietuvos muziejų
asociacijos interesams, yra R. Budrys, V. Poviliūnas, L.Valužienė.
Patvirtinti Metų muziejininko vardo suteikimo ir premijos skyrimo
nuostatai.
2004 m. gruodžio mėn. Lietuvos muziejų asociacija, siekdama
skatinti geriausiai dirbančius Lietuvos muziejininkus, įsteigė Metų
muziejininko vardo nominaciją ir 2000 Lt premiją. Metų muziejininko
vardas suteikiamas kasmet už Lietuvos muziejininkystės plėtrą; muziejų
veiklos propagavimą; reikšmingų ir unikalių eksponatų kaupimą,
saugojimą, restauravimą ir tyrimą; materialinių, dvasinių ir gamtos
vertybių eksponavimą bei populiarinimą; novatoriškumą; tradicijų
gaivinimą ir puoselėjimą; naujų veiklos formų diegimą; aktyvų metodinį
darbą; patirties sklaidą; publikacijas muziejininkystės temomis;
aktyvų dalyvavimą Lietuvos muziejų asociacijos veikloje.
Metų muziejininko vardas suteikiamas ir premija įteikiama kasmet,
minint Tarptautinę muziejų dieną - gegužės 18-ąją. Išsamios kandidatų
Metų muziejininko vardui gauti veiklos charakteristikos Lietuvos
muziejų asociacijos valdybai turi būti pateiktos iki kovo 1 d.
Surengti seminarai muziejų edukatoriams
2004 m. spalio 11-12 d. Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi
centras ir LMA Švietimo sekcija surengė seminarą „Muziejų edukacinės
programos“. Seminaras vyko Lietuvos dailės, Valstybiniame Vilniaus
Gaono žydų ir kituose Vilniaus muziejuose.
Seminaro metu aptartos šios temos: „Edukacijos samprata muziejuje.
Istorija ir dabartis“; „Suvokimo psichologija: darbas su skirtingo
amžiaus žmonių grupėmis, darbas su muziejaus objektu“; „Muziejaus
pedagoginis potencialas: edukacinės veiklos muziejuje galimybės“;
„Ryšiai su visuomene“ bei „Edukacinių programų tyrimai: teorija ir
praktika“.
Seminaro pabaigoje buvo aptarti Švietimo sekcijos 2004 m. įgyvendinto
projekto „Lietuvos muziejų edukacinės veiklos įvertinimas ir
visuomenės poreikių analizė“ rezultatai. Projekto tikslai buvo
įvertinti Lietuvos muziejų edukacinę veiklą, atlikti visuomenės
poreikių analizę, išsiaiškinti Lietuvos muziejų edukacines galimybes.
Įgyvendinant projektą buvo atliktas Lietuvos muziejų lankytojų -
mokytojų poreikių sociologinis tyrimas. Tyrimas rėmėsi anketinės
apklausos, atliktos 2004 m. kovo - birželio mėnesiais duomenimis.
Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti, ar muziejų edukacinės programos
yra žinomos mokyklose, kaip jas vertina mokytojai. Muziejininkų
prašyta apklausti mokytojus, kurie dalyvauja muziejų edukacinėje
veikloje. LMA Švietimo sekcijos valdybos parengtas anketas užpildė ir
apibendrintus duomenis atsiuntė 8 muziejai: Jonavos krašto muziejus,
Kėdainių krašto muziejus, Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos
prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus, Mažosios Lietuvos
istorijos muziejus, Molėtų krašto muziejus, Pasvalio krašto muziejus
ir Šiaulių „Aušros“ muziejus. Apklausta per 800 respondentų -
mokytojų, apsilankiusių su mokiniais minėtuose muziejuose.
Remiantis mokytojų atsakymais, jų poreikiais siekta pagerinti muziejų
veiklą, muziejininkų ir lankytojų bendradarbiavimą. Buvo tikimasi,
bendradarbiaujant su LR švietimo ir mokslo ministerija, lankymąsi
muziejuose įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklų mokymo programas.
Įgyvendinant projektą bandyta atlikti ir Lietuvos muziejų edukacinių
programų analizę. Visiems Lietuvos muziejams buvo išsiųstos anketos,
kurių pagalba buvo tikimasi išsiaiškinti kiekybinius ir kokybinius
muziejų edukacinės veiklos parametrus. Atsiųstą informaciją apie
edukacines programas buvo ketinama pateikti LMA internetiniame
puslapyje, LR švietimo ir mokslo ministerijos leidiniuose, gavus
finansinę paramą - išleisti atskirą leidinį. LMA anketas užpildė 23
muziejai. Nedidelis į LMA kvietimą atsiliepusių muziejų procentas
neleidžia daryti galutinių išvadų, todėl tyrimas bus tęsiamas.
2004 m. lapkričio 11 d. M. Žilinsko dailės galerijoje vyko
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus ir LMA Švietimo sekcijos
seminaras „Dailė kaip terapijos forma“
Paskaitą „Psichologinis meno poveikis“ skaitė Kauno pedagoginės
psichologinės tarnybos direktorė, psichologė-ekspertė Raimunda
Žiulytė; Lietuvos dailės terapiją pasauliniame kontekste pristatė soc.
m. dr. Audronė Brazauskaitė; dailės pedagogo vaidmenį vaiko meniniame
ugdyme aptarė Nac. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Švietimo skyriaus
vadovė Violeta Jasevičiūtė. Apie dailės pateikimo specifiką
silpnaregių ir nereginčiųjų auditorijai kalbėjo Lietuvos dailės
muziejaus Meno pažinimo centro vadovė Nideta Jarockienė. Paskaitą
„Meno terapija daugialypėje terpėje. Juodai-balti būdai baimei
įveikti“ skaitė Nac. M. K. Čiurlionio dailės muziejaus edukatorė,
dailininkė Auksė Petrulienė, o pranešimą „Dailė, edukacija ir dailės
terapija: sankirtos ir prieštaros“ padarė dailės mokytoja ekspertė
Aldona Dapkutė.
Seminaro pratyboms „Nuotaikos. Ankstyvieji vaikystės prisiminimai“
vadovavo dailės terapijos specialistė, dailininkė Eglė
Petraitytė-Talalienė.
Įvyko Rinkinių apskaitos, apsaugos ir saugojimo sekcijos seminaras
2004 m. gruodžio 7 d. Utenos kraštotyros muziejuje vyko Rinkinių
apskaitos, apsaugos ir saugojimo sekcijos seminaras-ataskaitinė
konferencija, kurios metu išklausyta Rinkinių apskaitos, apsaugos ir
saugojimo sekcijos vadovo Rimvydo Laužiko ataskaita, susipažinta su
Utenos kraštotyros muziejaus rekonstrukcija, naujomis saugyklomis ir
ekspozicijomis.
SAVIVALDYBIŲ MUZIEJŲ
DIREKTORIŲ BENDRIJOJE
Surengtas seminaras „Kryždirbystės prezentacija Lietuvos
muziejuose“
Savivaldybių muziejų direktorių bendrija 2004 m. rugsėjo 16 - 17
d. savo narius pakvietė į seminarą „Kryždirbystės prezentacija
Lietuvos muziejuose“.
Rugsėjo 16 d. seminare skaityti šie pranešimai: Irena Seliukaitė,
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Profesionalaus ir mėgėjų
meno skyriaus vyriausioji specialistė - „Valstybės uždaviniai saugant
kryždirbystės tradiciją“; Jolanta Zabulytė, Vilniaus dailės akademijos
doktorantė, dailėtyrininkė - „Religinio sinkretizmo bruožai lietuvių
mediniuose kryžiuose“; „XIX a. pab. - XX a. vid. geležiniai, lietiniai
ir kaltiniai kryžiai“; „Saulės simbolika lietuvių kryždirbystėje“;
Arūnas Kynas, skulptorius, kryždirbystės tyrinėtojas - „Geležinių
kryžių tipologija ir pasiskirstymas Lietuvoje XVII - XX a.“; „Mėnulio
ir Saulės vaizdavimas XVI - XX a. geležinėse viršūnėse“; „Molėtų
krašto geležiniai kryžiai“.
Rugsėjo 17 dieną skaityti pranešimai: Olijardas Lukoševičius,
Kaišiadorių muziejaus direktorius - „Savivaldybių muziejai. Praeitis
ir dabartis“; Juozas Noreika, Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos
skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius - „Darbo teisė“ (darbo
sutartys, darbo apmokėjimas, atostogos, kolektyvinė sutartis, darbo
sauga); Sandra Grigaitytė, Kretingos rajono administracijos teisininkė
- „Viešieji prekių ir paslaugų pirkimai“.
Seminaro metu A. Mončio namuose-muziejuje atidarytos parodos:
„Kryždirbystės prezentacija Lietuvos muziejuose“ ir Ramūno Laukaičio
kryželių paroda.
Organizatoriai seminaro dalyvius pakvietė į muzikos ir poezijos vakarą
„Ak, toji meilė“, kuriame kūrinius iš auksinio operetės, muzikos ir
poezijos lobyno pristatė aktorė V. Kochanskytė, solistai R.
Preikštaitė, Ž. Voronovas, pianistė B. Vinygaitė. Vakaras vyko
Palangos gintaro muziejuje.
APDOVANOJIMAI
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karybos istorijos skyriaus
vedėjas Arvydas Pociūnas už indėlį į Lietuvos valstybės karybos
istorijos tyrimus bei Lietuvos kariuomenės tradicijų atgaivinimą ir jų
ugdymą Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 17 d. Dekretu
Nr.140 „Dėl apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais
lapkričio 23-osios - Lietuvos karių dienos proga“ apdovanotas ordino
„Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos
skyriaus vedėjas Algirdas Markūnas 2004 m. spalio 19 d. apdovanotas
Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medaliu.