„LIETUVOS MUZIEJAI“ 2004 m. Nr. 4

BENDRADARBIAVIMAS

Rambyno papėdėje, prie lietuviškos kalbos ežero
Eugenijus SKIPITIS
Martyno Jankaus muziejus

Martyno Jankaus muziejus

Lietuvos konsulato Kaliningrade kultūros ataše Arvydas Juozaitis M. Jankaus muziejuje

M. Jankaus muziejaus ekspozicijos fragmentas

Plenero „mažosios Lietuvos paveikslų sodas“ 2003 m. darbų apžiūrėjimas

Sueigos dalyvius sveikina Martyno Jankaus anūkė Ieva Jankutė

Konferencijos, skirtos lietuviškos spaudos atgavimo 100-mečiui, dalyviai E. Skipičio nuotraukos

2003 metų pavasarį muziejaus darbuotojams kilusi mintis į Bitėnus sukviesti leidėjus, istorikus, žurnalistus, kultūros darbuotojus iš pradžių pasirodė utopiška. Ar pavyks atgaivinti daugiau nei prieš šimtą metų buvusią tradiciją ir suburti draugėn skirtingų interesų žmones? Ką jie veiks muziejaus kiemelyje, apie ką kalbėsis?
Gal XX a. pradžios Bitėnuose vykusių susitikimų aura jau užgesusi ir naujų susitikimų džiaugsmo nepavyks įžiebti. Tokio renginio organizavimas turėjo ir labai aiškią materialinę pusę. Tapo akivaizdu, jog be solidžių rėmėjų pagalbos įgyvendinti idėją bus sunku. Tačiau jau pirmi pokalbiai su Pagėgių savivaldybės vadovais, potencialiais rėmėjais parodė, kad sumanymui bus pritarta, jis bus finansiškai paremtas. Buvo sudaryta renginio organizacinė grupė, kurią sudarė Martyno Jankaus muziejaus direktorė Giedrė Skipitienė, Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis, laikraščio „Šilokarčema“ redaktorė Kristina Toleikienė, verslininkas Ričardas Savickas. Šiai grupei pavyko suburti nemažą pagalbininkų būrį. Į sueigos organizavimo darbą aktyviai įsitraukė naujienų agentūra ELTA, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. 2003 m. rugpjūčio 7 d. į Bitėnus susirino per 200 svečių iš visos Lietuvos. Čia įvykusioje konferencijoje kalbėjo Martyno Jankaus anūkė Ieva Jankutė, vienas Martyno Jankaus muziejaus įkūrėjų profesorius Domas Kaunas, Žurnalistikos instituto direktorė Audronė Nugaraitė, kiti garbūs svečiai. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto docentas dr.Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė susirinkusiems pristatė ką tik išleistą keliautojo po Pagėgių kraštą žinyną „Šiaurės Skalva“. Ta proga prie muziejaus esančiame kiemelyje po atviru dangumi buvo atidaryta paveikslų galerija „Mažosios Lietuvos paveikslų sodas“. Dailininkai D. Andriulionis, A. Gražys, K. Grigaliūnas, L.Šalčiūtė, L. Lianzbergis pristatė per plenerą sukurtus savo darbus. Renginio generalinis rėmėjas „Ūkio bankas“ tikrai nenusivylė kultūrine investicija. Renginys pavyko. Daugeliui kėlė nuostabą, kaip giliame provincijos kaime atstatytos Martyno Jankaus spaustuvės kieme galima konsoliduotis gražiam dvasiniam susiėjimui. Rašto ir žodžio šventė buvo pagardinta dovanomis. Spaustuvinkas Saulius Jokužys muziejui padovanojo plokščiaspaudę spaudos mašiną. Čia pat muziejaus kieme jai buvo duota darbo. Susirinkusieji turėjo puikią progą išbandyti poligrafijos amato subtilybes.
Pirmosios sueigos sėkmė paakino toliau tęsti tradiciją. 2004 metai - lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmetis. Prie šios datos tinkamo paminėjimo Bitėnuose daug prisidėjo Spaudos atgavimo šimtmečio paminėjimo komisijos sekretorius Audrius Vaišnys. Jo pastangomis ir rūpesčiu iš Vyriausybės rezervo buvo skirta lėšų antrajai sueigai pas Martyną Jankų Bitėnuose organizuoti. Prie Rambyno kalno priglūdęs Bitėnų kaimas 2004 m. rugpjūčio pradžioje vėl sulaukė svečių iš visos Lietuvos. Ši data nėra atsitiktinė. 1858 m. rugpjūčio 7 d. Bitėnuose gimė aušrininkas, vienas iškiliausių Mažosios Lietuvos spaustuvininkų Martynas Jankus. Puiki proga paminėti ne tik vis solidėjantį spaustuvinko gimtadienį, bet ir pasižiūrėti, kokie lietuviškos kultūros vėjai pučia už jo kiemo vartelių. Ne akademiniuose susirinkusiųjų pranešimuose skambėjo pagarbos lietuviškam žodžiui intonacijos. Kaip savo kalboje pasakė profesorius Antanas Tyla, „susirinkome Bitenuose prie vis labiau užželiančio lietuviškos kalbos ežero“. Martyno Jankaus muziejaus kieme nuskambėjusiose mintyse dar radosi galios nušluostyti lietuviško žodžio apnašas. Lyg Bitėnų medaus korio saldumas lietuviško žodžio atmintis ir spalva skambėjo knygnešių draugijos pirmininkės Irenos Kubilienės, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorės Silvos Pocytės, Vydūno draugijos pirmininko profesoriaus Vacio Bagdonavičiaus, „Valstybės žinių“ redaktoriaus Mintauto Daulenskio, Lietuvių kalbos instituto direktorės Jolantos Zaborskaitės, Šilutės viešosios bibliotekos direktorės Dalios Užpelkienės ir kitų svečių pasisakymuose. Sueigos pas Martyną Jankų Bitėnuose dalyviams buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro Paulausko atsiųstas sveikinimas.
Spragsint spaudos klubo fotografų Kęstučio Vanago, Jono Staselio fotoaparatams, visuomenei buvo pristatyti nauji „Mažosios Lietuvos paveikslų sodo“ darbai. Be anksčiau plenere dalyvavusio D. Andriulionio ir A. Gražio, 2004 m. plenero dalyvių gretas papildė klaipėdiečiai tapytojai Angelina Banytė ir Danielius Rūsys bei pagėgiškis Gediminas Kačiulis. Klaipėdos varinių pučiamųjų kvinteto grojamų melodijų fone svečiams nušvito naujų paveikslų spalvos. Kaip ir praėjusiais metais, sueigos dalyvai pasirašė „Amžinoje Rambyno kalno knygoje“. Joje pasirašyto pasižadėjimo tekstas skamba taip: „Saldus mūsų lietuviškas žodis su motinos pienu prilipęs prie lūpų. Dar saldesnis akims ir širdžiai, kai jo, pabirusio spausdintomis raidėmis, ieškome istorijos foliantuose. Liaudies dainomis išdainuotas, knygnešių maišeliais išnešiotas po Lietuvą, jis tarsi kasdieninės duonos pluta, padėtas ant dvasinio mūsų gyvenimo stalo. Kur mes be jo nueitume, kas būtume, kokius savo širdies skiemenis kalbėtume vienas kitam, kokiomis mintimis, kokiais raštais ar knygomis išeitume į pasaulį? Draustas, tremtas ir niekintas lietuviškas žodis, rašto raidėmis gyvas mumyse, kaip gyva mūsų savastis. Lietuviškos spaudos atgavimo šimtmečio akivaizdoje lenkiame galvas visiems spausdinto lietuviško žodžio puoselėtojams, prisidėjusiems prie puošnaus, dabartinio lietuviško žodžio rūbo. Jo klostėse sudėta mūsų tautos išmintis. Tos išminties paskatinti, mes, po šiuo tekstu pasirašiusieji, patvirtiname, kad ateinančioms kartoms paliksime turtingą ir daugiaspalvį lietuvišką žodį, tokį, kokį iš savo protėvių esame gavę Bitėnuose. 2004 rugpjūčio 7 d.“
Lietuviško žodžio ir rašto šventėje dalyvavo svečiai iš Švedijos Lommos komunos ir Lenkijos Ilavos savivaldybės. Svečiams iš toliau tokia šventė buvo naujiena, nes jiems sunkiai suvokiamas lietuviško žodžio kelias, ypač spaudos draudimo laikotarpis. Apie knygnešio amatą tiek švedai, tiek kaimynai lenkai ne kažką yra girdėję. Vertėjams teko nemažai aiškinti, kas, kodėl ir dėl ko. Kai susirinkusieji pulkeliais patraukė į Bitėnų kapinaites, kad pagerbtų čia palaidotą Vydūną, Martyną Jankų, Valterį Kristupą Banaitį, kai nuo Rambyno kalno žvelgė į tolumoje dungsantį Tilžės miestą, mintimis galėjai nuklysti į tą duobėtą ir nelengvą lietuviškos istorijos vieškelį, kuriame giliai įspaustos knygnešio pėdos. Regis, stovėdamas ant Rambyno kalno imsi ir pamatysi kaip panemunių pievomis iš Tilžės į gimtuosius Lumpėnus ateina Enzys Jagomastas, kaip su Birutės giedotojų draugija atidainuoja Vydūnas. Matyt Rambyno kalnas yra ta vieta, kur lengva pabūti su praeitimi. Sotus, ant iškilmių stalo padėtas Vilkyškių pieninėje pagamintas „Tilžės“ ar „Prūsijos“ sūris ne tik pavadinimais pastiprina ir kūną, ir dvasią.
Sueigos pas Martyną Jankų Bitėnuose dviejų metų rengimo patirtis rodo, kad mažo muziejaus organizuojamas renginys kas metai tampa vis populiaresnis. 2005-aisiais į sueigą ketinama pasikviesti Lietuvos muziejininkus. Jau kristalizuojasi ir 2005 m. tema - „Muziejai ir žiniasklaida. Istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo problemos“. Be to, renginio dalyvių laukia ir kitos staigmenos. Be tradicinio plenero „Mažosios Lietuvos paveikslų sodas“ naujos kolekcijos pristatymo, ant Rambyno kalno pirmą kartą istorijoje ketina koncertuoti Stasio Domarko vadovaujamas Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, Pagėgių savivaldybė apdovanos pastarųjų metų išsamiausių publikacijų apie Mažają Lietuvą autorius. Rugpjūčio 6 d. Pagėgių savivaldybės meras Kęstas Komskis vėl dalins svečiams Bitėnų kaimo bitelių suneštą medų, o Martyno Jankaus muziejaus languose spindintis saulėlydis tarsi sakys, kad puoselėjama krašto tradicijų šviesa niekada neužgęsta.