NAUJI MUZIEJAI, EKSPOZICIJOS
Kopgalio tvirtovėje saugokis ryklių!
Nika PUTEIKIENĖ
Lietuvos jūrų muziejus
|
|
|
|
|
|
|
A.
Mažūno nuotraukose – rekonstruotos Jūrų faunos
ekspozicijos dalies „Tropinės žuvys. Plėšrūs ir
pavojingi gyvūnai: mitai ir tikrovė“ fragmentai |
Lietuvos jūrų muziejus 2004 m. liepos mėn.
švęsdamas 25-metį, atidarė baigiamąją rekonstruotos Jūrų faunos ekspozicijos dalį „Tropinės žuvys. Plėšrūs ir pavojingi gyvūnai: mitai ir
tikrovė“. Ji, Seišelių dvasia – karščiu ir paslaptingumu – alsuojanti, užbaigia antrojo aukšto ekspozicijos rekonstrukciją, pradėtą prieš
ketverius metus. Koncepcijos ir mokslinio turinio autoriai – muziejaus Jūrų faunos skyriaus vedėjas Remigijus Dailidė ir gamtos mokslų
daktaras Algirdas Stankevičius. Architektūrinį ekspozicijos projektą sukūrė „Jungtinės pajėgos“, dioramas, vaizduojančias povandeninį
pasaulį, įkūnijo skulptorius Danielius Sodeika ir tapytojas Arvydas Brazdžiūnas.
Ši ekspozicija yra moderni ne tik
Lietuvos, bet ir Europos muziejų kontekste. Paslaptingos atmosferos, įspūdžio kūrimas
muziejaus erdvėje iškėlė nemaža problemų, vertė muziejininkus gilintis ne tiek į eksponato pristatymą, kiek scenografijos, muziejaus teatro
kūrimą. Buvo atsisakyta klasikinio principo ir dėmesys pirmiausia kreiptas ne į racionalų ir šaltą temos suvokimą, bet į emocinę percepciją:
specialus apšvietimo režimas, garso ir šviesos efektai, kompiuterinė grafika, natūralaus dydžio jūros grobuonių išliejos kuria paslaptingą
ir kartais net pavojingą tropinių vandenų pasaulį.
Ekspoziciją sudaro trys dalys:
pirmojoje, it pro laivo iliuminatorių, supažindinama su tropinių žuvų rūšių ir formų įvairove, antrojoje – atkuriamas saulėtos pakrantės su
jos biologine įvairove vaizdas – trečioji nukelia mus į paslaptingas ir pavojingas gelmes – tenka keliauti pro plėšriausius jūrų gyvūnus,
nuo kurių žiūrovus teskiria grotos. Be to, it natūralioje aplinkoje, tenka saugotis ne tik ryklių muliažų, bet ir atidžiai žvelgti po
kojomis: užminus ant take įrengto iliuminatoriaus, jis apšviečiamas kartu su jame esančio pavojingo gyvūno
išlieja, o užrašas informuojama, koks tai gyvūnas.
Taip konceptualiai, o kartu –
žaismingai bei patraukliai, mąstant apie tai, kad ekspozicija turi būti įdomi ir mažiems, ir gerokai vyresniems, buvo sprendžiamas ir visos
informacijos pateikimas: nenorint sudarkyti vientiso įspūdžio, tekstams ieškota specialios vietos. Ir sėkmingai rasta – informacija
pateikiama it kviečiant pažaisti: vaikams skirtame aukštyje yra įtaisytos dvi apvalios rankenos, kurias sukant mechaniškai ekranėliuose
keičiasi tekstai. Sulaužytas ir dar vienas muziejų „baubas“ – „Rankomis neliest“. Čia tiesiog prašoma liesti, nes tik taip galima daugiau
sužinoti apie tą pasaulį, į kurį nukelia naujoji ekspozicija.
Kuriant šį „tropikų teatrą“, kartu su
muziejininkais, biologais ranka rankon dirbo dailininkai. Pagrindinį vizualų efektą – 35 natūralaus dydžio žuvų išliejas sukūrė vienas
garsiausių Europoje skulptorių animalistų Dirk Klasen. Jo darbai eksponuojami viename moderniausių – Leideno natūraliosios gamtos muziejuje
(Belgija), jis sukūrė neandartaliečių muliažus Galų-romėnų muziejui (Belgija), o dviejų žuvų muliažai 2003 m. Europos taksodermistų parodoje
pelnė skulptoriui 2 vietą. Tai buvo gruperis (Epinephelus tauvina) ir žuvis gitara (Rhynchobatus djiddensis), kurias galima
pamatyti ir mūsų muziejaus ekspozicijoje.
Ekspozicijoje iš viso yra 35 žuvų
išliejos. Tai – natūralaus dydžio žuvų skulptūros iš poliesterio dervos. Jos gaminamos pomirtinės kaukės principu: sušalusi žuvis tampa
formos pagrindu. Pavyzdžiui, ekspozicijoje esančios didžiosios barakudos (Sphyraena barracuda) prototipas buvo sužvejotas prie
Australijos krantų, pagaminta jos forma ir išsiųsta skulptoriui. Šis pagal ją ir sukūrė muliažą. Taip atsirado ir patys pavojingiausi jūrų
plėšrūnai – baltasis ryklys (Carcharodon carcharias), mėlynasis marlinas (Makaira nigricans), kardžuvė (Xiphias gladius), murena (Gymnothorax
sp.) ir kiti. Jų dydžiai įspūdingi – nuo 35 centimetrų geltonojo jūrgaidžio (Trigla lucerna)iki 4,5 metro baltojo ryklio.
Muziejuje muliažais perteikta ir žuvų formų
įvairovės tema. Žuvys, lyginant su kitais gyvūnais, yra labiausiai pakitusių formų: nuo plokščios dugninės žuvies iki apvalios, kaip gyvatė
ar paukščio (skraiduolės) silueto. Ekspozicijoje pristatomos egzotiškiausių formų žuvys: žuvis gitara, silkių karalius (Regalecus glesne),
mėnulžuvė (Mola mola), jūrų ungurys (Conger conger)ir kt.
Atskira ekspozicijos dalis yra skirta
tropinės jūros pakrantei. Natūralioje aplinkoje demonstruojamos įspūdingos keturių jūrinių vėžlių ir devynių jūrų paukščių iškamšos.
Besišildančius ant auksinio pajūrio smėlio pamatysite didžiausią šios rūšies atstovą – odinį vėžlį (Dermochelys coriacea), žaliąjį
vėžlį (Chelonia mydas), bisą (Eretmochelys imbricata) ir didžiagalvį vėžlį (Caretta caretta). Šie eksponatai yra iš
muziejaus fondų. Juos iš egzotiškų kraštų pargabeno ir muziejui padovanojo jūreiviai, o paukščius sugavo muziejaus darbuotojai per
ekspedicijas.
Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius
pasakojo, kad petrelis (Oceanodroma) pats įskrido į laivą prie Madeiros salos. Jūrinių paukščių nėra tiek daug, kaip kartais atrodo,
– tik apie 260 rūšių. Be minėto petrelio, ekspozicijoje puikuojasi rudasis ir raudonkojis padūkeliai (Sula leucogaste ir Sula sula),
rudasis pelikanas (Pelecanus occidentalis), pilkasis, didysis, baltapilvis ir Audubono audrapaukščiai (Puffinus griseus, Ardena
gravis ir Puffinus diomedea).
Jūros gelmės įspūdžiui sukurti pasitelkta
ir kita naujovė – nuolat demonstruojamas 3 minučių trukmės skaitmeninės grafikos siužetas, pasakojantis apie giluminių žuvų, dažniausiai
gyvenančių visiškoje tamsoje, negailestingą kovą dėl būvio. Šios žuvys nuo mums pažįstamų ar įprastų labai skiriasi ne tik fantasmagoriška
forma, bet dažnai jos turi ir šviečiančius organus. Siužetą kūręs dailininkas Ričardas Liaugminas įsisavino sudėtingą medžiagą ir per vaizdo plastiką įtaigiai perteikia giluminių žuvų formų kaitos įvairovę.
Dioramas, vaizduojančias povandeninį
pasaulį, kūrė kauniečiai dailininkai Arvydas Brazdžiūnas ir Danielius Sodeika. Arvydas Brazdžiūnas tapė foną ir piešė žuvis skulptorius
Danielius Sodeika „gamino“ jūros gruntą, iš gipso lipdė koralinius rifus ir uolas, sukūrė nuskendusio laivo scenografiją. Nėra lengva
menininkui, šiaip jau linkusiam laisvai improvizuoti, įsisprausti į siaurus temos bei jos identiško perteikimo rėmus. Jiems ne kartą teko
perdaryti kelių dienų ar net savaičių darbą. Ne kiekvienas dailininkas gali būti animalistas – tam, be Dievo dovanos dailei, dar reikalingos
ir nemenkos žinios apie gyvąjį pasaulį. Arvydas Brazdžiūnas žuvis kopijavo nuo išdidintų fotografijų. Tačiau jas vaizduoti reikėjo jūros
gelmėje. Todėl teko visiškai kitaip spręsti vaizdo perspektyvos problemas, nes vanduo, objektus, esančius toliau, ne mažina, o dėl
didėjančios skiriamosios gebos, didina. Bet, atrodo, su sunkiausiomis užduotimis sėkmingai
susidorota – plokštumoje perteikta vandens plastika, parinktas reikiamas žuvų formų šešėliavimas. Panaudota daugiasluoksnės tapybos technika
leido išvengti objektų suplokštėjimo.
Sukūrus interjerą, imtasi ir
specialaus apšvietimo. Buvo instaliuota dinaminė apšvietimo sistema, sukurianti kintančios, raibuliuojančios vandenų
gelmės nuotaiką. Skaitmeninis apšvietimo režimas sumodeliuotas pagal išankstinį scenarijų, kiekviename ekspozicijos skyriuje jis – kitoks.
Šią sistemą instaliavo inžinierius Orūnas Urbonas, kurio darbą galima priliginti meninei kūrybai.
Nors povandeniniame pasaulyje
viešpatauja tyla, tačiau ekspozicijos erdvė yra pripildyta paslaptingų garsų, kurie
padeda lankytojui mintimis nusikelti į tropinių jūrų pasaulį, į vandenyno gelmes.
Jūrų muziejaus antrojo aukšto ratą
užbaigia kartu su naująja ekspozicija įrengta nedidelė konferencijų ir ... kino salė. Ekspozicijoje nuolat eksponuojami filmai apie jūrų
gamtą, čia, užbaigus muziejaus turtų apžiūrą, galima prisėsti ir pailsėti. Nedidelė ramybės oazė, kuri, reikalui esant lengvai paverčiama
konferencijų ar edukacinių užsiėmimų vieta. Taip, taupant erdvę, vienu metu buvo nušauti keli zuikiai.
Dabar modernizuotos antrojo aukšto
ekspozicijos laukia dar vienas darbo etapas: įrengimas informacinių terminalų, kurie padės lankytojui įsigilinti į pateikiamą temą. O
muziejaus kolektyvas jau kuria pirmojo aukšto – akvariumo – rekonstrukcijos planus.