PARODŲ SALĖSE
Vilniaus universiteto mokslo ir meno vertybės istoriniuose grafų Chodkevičių rūmuose
|
Parodoje
„Senasis Vilniaus universitetas“ eksponuotas monumentalus
Vincento Smakausko kūrinys „Steponas Batoras įsteigia
Vilniaus universitetą“. 1828 m. |
|
|
|
|
|
|
|
Parodos
„Senasis Vilniaus universitetas“ rankraščių, knygų,
portretų, žemėlapių ekspozicijos fragmentai |
|
Parodos
„Senasis Vilniaus universitetas“ atidarymui skirta spaudos
konferencija. Danutės Mukienės nuotraukos |
2004 m.
rugsėjo 16 d. Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje duris atvėrė paroda „Senasis Vilniaus universitetas: mokslo ir meno
vertybės“, skirta Vilniaus universiteto 425 metų jubiliejui. Paroda surengta kurį laiką Vilniaus universitetui bei Vilniaus švietimo
apygardos kanceliarijai priklausiusiuose istoriniuose grafų Chodkevičių rūmuose, kuriuose yra gyvenę Vilniaus universiteto profesoriai. Nuo
1994 m. rūmuose įsikūrusi Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerija.
Parodos samprata ir
parengimo principai
Jubiliejinėje parodoje siekiama
pristatyti garsius Vilniaus universiteto kūrėjus, dosniausius mecenatus, globėjus, šios aukštosios mokyklos rektorius, žymius profesorius ir
auklėtinius, atspindėti universiteto bendruomenės narių europinio masto darbus, atskleisti universiteto intelektinės ir kultūrinės
tradicijos savitumą bei reikšmę nacionalinės kultūros raidai. Paroda apima 1579-1832 m. Vilniaus universiteto – Jėzuitų akademijos, Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiosios mokyklos ir Imperatoriškojo universiteto – gyvavimo laikotarpį
Vilniaus paveikslų galerijos rūmų
ekspozicinių erdvių specifika iš dalies lėmė parodos struktūros sprendimus. Didžiosios reprezentacinės salės vėlyvojo klasicizmo interjere
eksponuojami svarbiausi Vilniaus universiteto įkūrimo dokumentai – steigimo ir kitos privilegijos, bulės. Greta šių pergamentų rodomi jų
autorių ir universiteto steigėjų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro, popiežiaus Grigaliaus XIII, Vilniaus
vyskupo Valerijono Protasevičiaus, universitetui spaustuvę dovanojusio LDK didžiojo maršalkos ir Vilniaus vaivados kunigaikščio Mikalojaus
Kristupo Radvilos Našlaitėlio portretai, universiteto heraldiniai ženklai, regalijų atvaizdai. Šios įvadinės salės centre – Vincento
Smakausko monumentali drobė „Steponas Batoras įsteigia Vilniaus universitetą“, dailininko nutapyta 1828 m. švenčiant universiteto įkūrimo
250 metų jubiliejų. Gretutinėse rūmų interjerų salėse eksponuojami Vilniaus universiteto globėjų – Vilniaus vyskupų, kitų LDK
senatorių,
pirmųjų universiteto vadovų, profesorių portretai. Čia rodomas ir portretinis Mykolo Kazimiero Sarbievijaus atvaizdas, Lietuvos ir Lenkijos
valdovo Žygimanto Augusto, kurio valdymo metais buvo įkurta Vilniaus jėzuitų kolegija, 1579 m. pakelta į universiteto rangą, portretas bei
XVI a. Vilniaus ir Krokuvos miestų – Lietuvos ir Lenkijos sostinių – atvaizdai.
Kitose dviejose parodos salėse
antrajame rūmų aukšte eksponuojami didžiausi Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyrių turtai – reikšmingiausios
mokslo ir meno vertybės: XIV a. Sienos (Italija) meistrų sukurtų, meistriškai iliuminuotų giesmynų lapai, seniausi ir vertingiausi
žemėlapiai (tarp jų garsusis M.K. Radvilos Našlaitėlio Lietuvos žemėlapis), universiteto profesorių rankraščiai ir išleisti veikalai,
puošnios rankraštinės ir spausdintos knygos (garsiosios LDK valdovų rūmų Vilniuje Žygimanto Augusto bibliotekos, kunigaikščių Sapiegų
dovanotos teisinės literatūros knygos), Lietuvos ir Lenkijos valdovų privilegijos bei kiti raštai, Vilniaus universiteto ikonografinė,
heraldinė medžiaga, Imperatoriškojo universiteto laikotarpio relikvijos, žymių žmonių -Voltero, imperatoriaus Napoleono Bonaparto, rašytojų
Viktoro Hugo ir Adomo Mickevičiaus – autografai ir kita dokumentinė medžiaga. Dvi likusios rūmų antrojo aukšto ekspozicinės salės pristato
XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Vilniaus universiteto profesorių, globėjų ir garsių auklėtinių (kunigaikštis Adomas Jurgis Čartoriskis,
vyskupas kunigaikštis Ignas Jokūbas Masalskis, rektorius profesorius Martynas Počobutas ir daugelis kt.) portretus.
Trečiasis Vilniaus paveikslų galerijos rūmų
aukštas (10 salių) skirtas Vilniaus universiteto meno katedrų profesorių, mokinių, jų sukurtos Vilniaus dailės mokyklos atstovų –
Pranciškaus Smuglevičiaus, Lauryno Gucevičiaus, Juozapo Oleškevičiaus, Jono Rusecko, Kanuto Rusecko, Kazimiero Jelskio, Juozapo Saunderso,
Boleslovo Rusecko, Valentino Vankavičiaus, Nikodemo Silvanavičiaus, Vincento Dmachausko, Vincento Slendzinskio ir kt. – tapybos, grafikos,
skulptūros kūrinių, architektūros projektų ekspozicijoms.
Istoriniai dokumentai ir
knygos
Rūmų didžiojoje reprezentacinėje salėje
eksponuojami svarbiausi Vilniaus universiteto įkūrimo dokumentai – Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro 1578
ir 1579 m. privilegijos, 1579 m. popiežiaus Grigaliaus XIII bulė, XVII-XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos valdovų Zigmanto Vazos, Vladislovo
Vazos, Augusto III Vetino privilegijos Vilniaus universitetui (pergamentai nuolat saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve).
Kitose dviejose parodos salėse
antrajame rūmų aukšte eksponuojami didžiausi Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyrių turtai – reikšmingiausios
mokslo ir meno vertybės. Seniausi šių salių eksponatai – tai XIV a. Sienos (Italija) meistrų sukurtų, meistriškai iliuminuotų giesmynų lapai
ir XIV-XV a. rankraštinis mažesnio formato Švč. M. Marijos giesmynas. Rodomos ir senos arba itin retos knygos viena jų – Vilniaus Mamoničių
spaustuvėje 1575 m. išleista pirmoji knyga „Kanoniškosios Evangelijos, italų leidėjų Džiunti ir olandų Elzevyrų giminių išleisti puošnūs XVI
a. pab.-XVII a. pradžios leidiniai), žymių Antikos autorių veikalai (Vitruvijaus Polio „Architektūra“, 1758 m.; leidimas, Senekos ir Tacito
raštų 1605 ir 1621 m. leidimai), garsių Europos mokslininkų ir menininkų publikacijos (Andrea Pozzo 1741 m. knyga apie perspektyvą, Izaoko
Niutono veikalas apie matematinius gamtos filosofijos pagrindus ir kt.), žymių Vilniaus universiteto profesorių ir auklėtinių (poeto
Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, matematiko Stanislovo Jurevičiaus, istoriko Stanislovo Rostovskio ir kt.), rankraščiai bei knygos, kitų
Europos jėzuitų (italo Džiulio Čezarės Kordaros, ispano Kristobalo Gomeso, prancūzo Klodo Rabuelio ir kt.) parengtos knygos. Kai kurios
Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomos ir parodoje eksponuojamos knygos yra dovanotos garsių Lietuvos valstybininkų. Parodoje galima
pamatyti puošnių leidinių iš garsiosios LDK valdovų rūmų Vilniuje Žygimanto Augusto ir kunigaikščių Leono bei Kazimiero Leono Sapiegų
bibliotekų, vyskupų Valerijono Protasevičiaus, Konstantino Kazimiero Bžostovskio dovanotų knygų. Vienos įdomiausių ir vertingiausių
eksponuojamų rankraštinių knygų yra Motiejaus Pretorijaus knygos „Prūsijos grožybės“ (XVII a. pab.) rankraštis, „Akademijos laurai“ arba
Vilniaus universiteto mokslinių vardų suteikimo knyga, sudaryta 1650-1781 m., antrojo Lietuvos statuto (1566 m.). nuorašas. Greta rodomas ir
retas trečiojo Lietuvos statuto (1588 m.) pirmasis leidimas.
Greta rankraštinių ir spausdintų knygų
parodoje eksponuojami seniausi ir vertingiausi Lietuvos ir kitų Europos šalių žemėlapiai, Prahos, Niurnbergo ir kitų miestų panoraminiai
atvaizdai, taip pat garsaus istoriko prof. Joachimo Lelevelio perpiešti IX-XV a. pasaulio žemėlapiai. Parodoje eksponuojami ir kiti reti,
vertingi atlasai bei žemėlapiai, kuriuos Vilniaus universitetui dovanojo J. Lelevelis. Vienas įdomiausių žemėlapių yra garsusis M. K.
Radvilos Našlaitėlio lėšomis 1613 m. išleistas Lietuvos žemėlapis, prie kurio sudarymo aktyviai prisidėjo ir Vilniaus universiteto
bendruomenės nariai.
Rankraščių, knygų, žemėlapių
ekspoziciją užbaigia Lietuvos ir Lenkijos valdovų autografai, Imperatoriškojo universiteto laikotarpio profesorių portretų albumai,
„Nenaudėlių“ draugijos 1823-1824 m. proceso dokumentai, ikonografinė universiteto medžiaga.
Tapyba, grafika
Vaizduojamosios dailės ekspoziciją
sudaro dvi dalys: universitetui nusipelniusių asmenų – jo steigėjų, mecenatų, geradarių, profesorių ir auklėtinių portretai, pristatantys
universitetą kaip svarbų mokslo ir kultūros židinį, ir Vilniaus universiteto dailės katedrų, padėjusių Lietuvos profesionaliosios dailės
pagrindus, profesorių ir auklėtinių kūryba. Pirmojoje, ikonografinėje, dalyje greta originalių kūrinių rodoma keletas faksimilių ir
reprodukcijų.
Parodos centre – Vilniaus
universiteto auklėtinio Vincento Smakausko didelio formato drobė „Steponas Batoras įsteigia Vilniaus universitetą“, nutapyta universiteto
užsakymu, švenčiant 250-ąsias jo įsteigimo metines. Paveikslą supa universiteto steigėjų – Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus,
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro, popiežiaus Grigaliaus XIII, kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos
Našlaitėlio portretai. Gretimose salėse eksponuojami universiteto geradarių Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto
Augusto, savo biblioteką testamentu palikusio Vilniaus jėzuitų kolegijai, vyskupų Eustachijaus Valavičiaus, Jurgio Radvilos, Mikalojaus Paco,
kurie vyskupo Valerijono Protasevičiaus pavyzdžiu Vilniaus universiteto biblioteką praturtino teologinėmis knygomis iš savo
rinkinių, vyskupo Jurgio Bialozaro, finansavusio Vilniaus universiteto spaustuvės atstatymą po gaisro, Vilniaus universiteto Teisės
fakulteto fundatoriaus Kazimiero Leono Sapiegos, Astronomijos observatorijos mecenatės Elžbietos Oginskytės-Puzinienės ir kt. portretai. Čia
galima pamatyti ir jėzuitų akademijos profesorių – pirmojo jos rektoriaus Petro Skargos, garsaus poeto, retorikos, poetikos ir filosofijos
profesoriaus Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, teologijos profesoriaus Fridricho Barčo, kanonų teisės profesorius Andriaus
Kriugerio, matematikos ir filosofijos profesoriaus Benedikto Dobševičiaus, poeto ir istoriko Adomo Naruševičiaus,
matematiko, astronomo ir architekto Tomo Žebrausko.
Edukacinės komisijos laikus mena jos narių
– Vilniaus vyskupų Ignoto Jokūbo Masalskio ir Jono Nepomuko Kosakovskio, Plocko vyskupo Mykolo Jurgio Poniatovskio, kunigaikščio
Adomo Jurgio Čartoriskio ir kt. atvaizdai. Edukacinės komisijos pertvarkytame universitete greta kitų naujų disciplinų buvo įkurtos dailės
katedros – Architektūros (1793m.), Piešimo ir tapybos (1797m.), Skulptūros (1803m.) ir Raižybos (1805m.), kurioms vėliau prigijo bendras
Vilniaus meno mokyklos pavadinimas. Šios katedros turėjo milžinišką įtaką tolesnei Lietuvos dailės raidai – išugdė daug profesionalių
dailininkų, sustiprino dailininko statusą visuomenėje. Neatsitiktinai didžioji dauguma parodoje eksponuojamų XVIII a. pab. – XIX a. portretų
yra sukurti Vilniaus meno mokyklos dailininkų. Pirmojo Piešimo ir tapybos katedros profesoriaus Pranciškaus Smuglevičiaus drobėse įamžinti
Edukacinės komisijos pirmininkas Ignotas Jokūbas Masalskis ir Vilniaus universiteto rektorius ekonomistas ir teisininkas Jeronimas
Stroinovskis. Daug savo kolegų portretų yra nutapęs Piešimo ir tapybos katedros adjunktas, vėliau jos profesorius Jonas Rustemas.
Kameriškose nedidelio formato drobėse jis įamžino astronomą ir matematiką Joną Sniadeckį, chirurgą Joną Fridriką
Niškovskį, teisininką Aloyzą Liudviką Kapelį, pagal mokslininkų reprezentacinių portretų reikalavimus nutapė patologijos ir specialiosios
terapijos profesoriaus Jozefo Franko portretą. Kilnia antikos laikų herojika alsuoja Skulptūros katedros profesoriaus Kazimiero Jelskio
sukurtas universiteto kuratoriaus Adomo Jurgio Čartoriskio portretas. Universiteto profesorių ir jo auklėtinių, vėliau pasižymėjusių
įvairiose mokslo ir kultūros srityse, portretų yra sukūrę ir Vilniaus meno mokyklos auklėtiniai Juozapas Ošeškevičius, Polikarpas Joteika,
Andrius Valinavičius, Valentinas Vankavičius, Julijonas Karčiauskas, Aleksandras Slendzinskis, Antanas Belkevičius, Karolis Ripinskis ir kt.
Iš ryškiausių portretuose matomų asmenybių paminėtini europinio masto astronomas Martynas Počobutas, matematikos profesorius Tomas Žickis,
biologas, chemikas ir medikas Andrius Sniadeckis, chirurgas anatomas iš Paryžiaus Jokūbas Briotė (Briotet), literatūros profesorius Leono
Borovskio, istorikai Jokimas Lelevelis ir Ignas Danilavičius, poetas romantikas Adomas Mickevičius, Simonas Daukantas, Motiejus
Valančius ir kt.
Antrojoje dalyje, kurioje plačiau
pristatoma Vilniaus meno mokyklos dailininkų kūryba, eksponuojami įvairių žanrų tapybos, skulptūros ir grafikos kūriniai. Ekspoziciją
pradeda pirmojo Piešimo ir tapybos katedros profesoriaus, žymiausio klasicizmo atstovo Lietuvos tapyboje Pranciškaus Smuglevičius
kompozicijos antikinėmis, istorinėmis, mitologinėmis temomis, portretai. Greta eksponuojami klasicizmo dvasia alsuojantys jo mokinių Juozapo
Oleškevičiaus, Juozapo Peškos, Jono Damelio darbai. Kitoje salėje pristatomas pirmasis Architektūros katedros profesorius Laurynas
Gucevičius. Rodomi žymiausių jo kūrinių – Vilniaus katedros ir Vilniaus rotušės atvaizdai bei detalūs Vilniaus rotušės projektai.
Ekspoziciją pratęsia Pranciškaus Smuglevičiaus įpėdinio Piešimo ir tapybos katedroje žymaus portretisto Jono Rustemo kūriniai, kuriuose
juntamos jau naujos romantizmo dailės tendencijos. Romantizmo bruožai dar labiau akivaizdūs Jono Rustemo auklėtinių Kanuto Rusecko,
Valentino Vankavičiaus, Vincento Smakausko, Vincento Dmachausko, Marijono Kuliešos, Vladislovo Neveravičiaus ir kt. kūriniuose, su kuriais
galima susipažinti gretimose salėse. Vilniaus universiteto dailės katedros parengė daug dailės profesionalų, kiek kukliau pasireiškusių, bet
nemažesnį vaidmenį suvaidinusių piešimo mokytojų, prisidėjo prie bendro meninės kultūros pakilimo. Jose dailės žinias gilino nemažai kituose
fakultetuose studijavusio jaunimo, vėliau pasireiškusio įvairiose srityse. Parodoje eksponuojami poeto Juozapo Ignoto Kraševskio kūriniai
liudija, jog studijos pas Joną Rustemą jam padėjo nemažai pasiekti ir piešimo bei tapybos srityse.
Ekspoziciją užbaigia improvizuota
piešimo studija, kuri Joje eksponuojami akademiniai Vilniaus meno mokyklos dailininkų Kanuto Rusecko, Valentino Vankačiaus ir kitų.
kūriniai. Kai kurie jų, kaip tikroje studijoje, eksponuojami ant molbertų.
Medaliai ir skulptūra
Parodoje eksponuojami garsių
XVIII-XIX a. skulptorių – Vilniaus universiteto profesorių, mokinių ar jų auklėtinių – Kazimiero Jelskio (kunigaikščio Adomo Jurgio
Čartoriskio biustas), Vincento Smakausko (profesorių Juozapo Saunderso ir Jono Sniadeckio bareljefai) kūriniai, taip pat su universiteto
bendruomene ir jo globėju Vilniaus vyskupu kunigaikščiu Ignu Jokūbu Masalskiu susijusio italų skulptoriaus Tomaso Rigio sukurtas
profesoriaus Jokūbo Briotės biustas.
Parodoje taip pat rodomas unikalus
medalių rinkinys, nukaldintas 1829 m. švenčiant Vilniaus universiteto įkūrimo 250 metų jubiliejų. Rinkinį sudaro itin retas auksinis bei po
du sidabrinius ir bronzinius medalius. Jų autorius – garsus rusų tapytojas ir skulptorius, Rusijos dailės akademijos viceprezidentas grafas
Fiodoras Tolstojus. Juose vaizduojami Lietuvos bei Lenkijos valdovas Steponas Batoras (Vilniaus universiteto įsteigėjas) bei Rusijos
imperatoriai Aleksandras I (universiteto atnaujintojas) ir Nikolajus I (universiteto globėjas). Medaliai buvo nukaldinti Sankt Peterburge.
Parodai šį unikalų medalių rinkinį paskolino kolekcininkas Edmundas Armoška.
Parodos organizatoriai
Parodą „Senasis Vilniaus universitetas:
mokslo ir meno vertybės“ surengė Lietuvos dailės muziejus ir Vilniaus universiteto biblioteka. Parodos ekspozicijos autorius – Romualdas
Budrys, koordinatorė – Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė. Ekspozicijai vertybes atrinko ir jas eksponavimui
paruošė Alma Braziūnienė (Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriaus vedėja), Nijolė Šulgienė (Vilniaus universiteto
bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja), Laima Bialopetravičienė (Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja mokslui), Dalia
Tarandaitė (Lietuvos dailės muziejaus senosios dailės rinkinio saugotoja, menotyrininkė), kiti Lietuvos dailės muziejaus ir Vilniaus
universiteto bibliotekos darbuotojai.
Parodoje daugiausia eksponuojama
Lietuvos dailės muziejuje ir Vilniaus universiteto bibliotekoje sukauptos vertybės. Svarbių eksponatų deponavo Lietuvos valstybinis
istorijos archyvas (direktorė Laima Tautvaišaitė), keletą darbų paskolino Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvių literatūros ir
tautosakos institutas bei kolekcininkas Edmundas Armoška.
Parengta pagal Lietuvos
dailės muziejaus Ryšių su visuomene centro pateiktą informaciją.