SVETUR
Karalių rūmai Varšuvoje: keli numizmatikos kabineto istorijos puslapiai
Dalia GRIMALAUSKAITĖ
Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyrius
 |
Medalis
Trisdešimtmečio karo pabaigai ir
Vestfalijos taikos sutarčiai pažymėti. 1648.
Dail. Sebastijanas Dadleris |
 |
| Torūnė.
Zigmantas III vaza. Taleris. 1629 m. |
 |
| Gdanskas.
Jonas kazimieras. Pustaleris. 1649 m. |
 |
| Lenkija.
Zigmantas III Vaza. Taleris-klipa. 1614 |
Žvalgantis po Varšuvos senamiestį, istorija besidominčio dėmesį
būtinai patrauks Karalių rūmai. Reprezentacinė salė, meno ir istorijos parodos... Salė po salės ir įžengsite į tviskantį auksu, sidabru
numizmatikos pasaulį – Lenkijos numizmatikos ir medalių ekspoziciją. Karalių rūmuose nuo seno buvo saugomas vienas vertingiausių šalyje
monetų ir medalių rinkinys. Istorija jo dramatiška, neatsiejama nuo Karalių rūmų bei visos Lenkijos istorijos.
Jau XVIII a. pradžioje Abiejų Tautų Respublikos saksų dinastijos valdovai Augustas II (1697-1704, ir 1709-1733) ir
Augustas III (1733-1763) pasižymėjo kaip meno mecenatai ir kolekcininkai, lėmę dvaro madas ir skonį. Paskutinis Lenkijos ir Lietuvos
valstybės valdovas, Lenkijos senos Poniatovskių giminės palikuonis Stanislovas Augustas (1764–1795) dėmesį skyrė ne tik meno kūrinių
kolekcionavimui, bet ir estetiniam tautos lavinimui, meno vystymui ir propagavimui Lenkijoje. Švietimo epochos jaunuolis, sekdamas Vakarų
Europos dvarų gyvenimą, stengėsi nuo jų neatsilikti. Valstybės kultūros centru tapo Varšuva. Stanislovo Augusto valdymo metais Varšuvoje
buvo pastatyti nauji karalių rūmai. Čia valdovas subūrė mokslo ir meno žmones, pakvietė užsienio menininkų.
Varšuvoje Stanislovas Augustas įkūrė ir Karališkąją biblioteką bei monetų kalyklą. Kalykloje buvo kaldinamos piniginei
apyvartai skirtos monetos, meniški medaliai. Dvaro medalininko, iš Saksonijos kilusio Johano Filypo Holchauzerio (Holzhauesser, 1731-1792)
reljefai buvo sukurti dviejų epochų – Baroko ir Klasicizmo – sankirtoje. Jie pasižymėjo puošnumu, piešinio grakštumu bei portreto
subtilumu.
Tačiau medaliai turėję ne tik estetinę paskirtį, bet atlikę ir karališkojo apdovanojimo funkciją. Buvo nukaldinti medaliai Nusipelniusiam
(Merentibus), Stropiajam (Diligentiae). Valdovo iniciatyva buvo sukurti medaliai, skirti ne tik iškiliems to meto politikos
veikėjams, bet ir mokslo žmonėms: profesoriams, kalbininkams, poetams. Medaliai kaldinti iš aukso, sidabro, vario, geležies, tad jie papildė
ne tik paties valdovo kolekciją, bet gulė ir į daugelio dvarininkų, miestiečių, mokyklų ir universitetų rinkinius.
Stanislovo Augusto Miunckabineta buvo saugoma Karališkojoje bibliotekoje. Čia buvo ir tapybos, piešinių kolekcijos, 15
tūkst. tomų biblioteka, mineralogijos ir astronomijos kabinetai, skulptūros galerija, senienų kolekcija. Ilgainiui biblioteka tapo
muziejumi, atviru lankytojams.
Pažymėtina, kad numizmatikos rinkinį Stanislovas Augustas pradėjo kurti nuo „nulio“. Ankstesnės valdovų kolekcijos buvo
prarastos per XVII a. karus arba po karalių mirties išvežtos į užsienį. Deja, iki šių dienų neišliko ir Stanislovo Augusto kolekcija. Iš
naujo ji „atgimė“ tik ais XX a. 9–jame dešimtmetyje kartu su Karalių rūmais, kaip Lenkijos valstybės kolekcija, toliau tęsdama istorijos ir
meno puoselėjimo tradicijas šalyje.
Karalius Stanislovas Augustas buvo aistringas kolekcininkas. Greta vertingų pavienių daiktų buvo perkamos ištisos
kolekcijos, renkamos vertybės nuo antikos iki modernių laikų. Jos buvo saugomos specialiai monetoms ir medaliams pagamintose spintose ir
komodose. 1795 m. kolekcijoje buvo apie 20 tūkst. vnt., tarpe jų 8 tūkst. antikinių, 200 auksinių monetų, įžymioji 23-jų auksinių medalių
serija, skirta Lenkijos karaliams.
Deja, rinkiniams kataloguoti buvo skiriamas nepakankamas dėmesys. Džiovani Batista Albertrandi, tvarkęs kolekciją, sudarė
tik Lenkijos medalių rankraštinį katalogą, kuris ilgą laiką buvo dingęs iš tyrinėtojų akiračio. Apie nedidelės dalies karališkosios
kolekcijos pobūdį galima spręsti iš nedidelio 1799 m. išleisto antikinių monetų aukciono katalogo.
Šis trūkumas kolekcijai tapo pragaištingas, kai 1795 m. žlugo valstybė ir Karalių rūmuose įsikūrė Prūsijos, vėliau – Rusijos
valdžia. Pažymėtina, kad atėjūnai Stanislovo Augusto Poniatovskio kolekcijų neišgrobstė. Po karaliaus atsisakymo nuo sosto 1795 m., jam buvo
leista vertybes pasilikti, tačiau pasirūpinti jomis Stanislovas Augustas nebesuspėjo –1798 m. jis mirė.
Karaliaus įpėdinių kunigaikščių Stanislovo ir Juozapo nutarimu rinkinius, saugotus Karalių rūmuose nutarta parduoti. Biblioteką ir didžiąją
dalį numizmatikos kolekcijos įsigijo Tadeušas Čackis 1804 m. Remiantis Karalių rūmų numizmatikos kabineto vedėjos Martos Męclewskos
duomenimis, viduramžių ir naujųjų laikų Lenkijos monetų ir medalių bei popiežių medalių šioje kolekcijos dalyje nebuvo (jos nuomone,
kunigaikštis Stanislovas, būdamas taip pat kolekcininkas, dalį šio rinkinio pervežė į savo rūmus Romoje). T. Čackis biblioteką ir
numizmatikos kolekciją perdavė jo paties rūpesčiu įkurtam Kremeneco licėjui Volynėje, tačiau čia vertybės mokslui tarnavo neilgai. 1828 m.
kolekcija buvo atvežta į Vilniaus universitetą, o po 1830–1831 m. sukilimo jį uždarius – 1834 m. pergabenta į šv. Vladimiro universitetą
Kijeve. Toks pat likimas ištiko ir Vilniaus universitete saugotą „miunckabinetą“. XIX a. Stanislovo Augusto Poniatovskio kolekcija kartu su
kitais šv. Vladimiro universiteto rinkiniais, buvo perduota Kijevo muziejui. Deja, per visus Stanislavo Augusto kolekcijos perdavimus ir
perkėlimus daiktų priklausomybė šiai kolekcijai nebuvo nurodoma. Karališkoji kolekcija „ištirpo“ tarp Kremeneco ir kitų rinkinių.
Po Pirmojo pasaulinio karo nemažai privačių ir valstybinių kolekcijų anksčiau Rusijos konfiskuotų, buvo Lietuvai grąžinta,
tačiau su numizmatika problemų buvo daugiau. Net jeigu ir yra katalogai ar inventoriai, identifikuoti monetas ir medalius keblu, ypač jei
tai ne raritetai ar unikumai. Tokiais atvejais, buvo grąžinti „ekvivalentiški“ rinkiniai (Varšuvos universiteto rinkinys). Karališkoji
kolekcija neturėjo išsamių katalogų, be to, po Antrojo pasaulinio karo Kremenecą priskyrus Ukrainai, Lenkija neteko teisinio pagrindo
reikalauti grąžinti kolekciją. Didžioji dalis karaliaus Stanislovo Augusto kolekcijos bei vertinga numizmatinė biblioteka šiuo metu saugoma
Ukrainos nacionaliniame istorijos muziejuje Kijeve.
Stanislovo Augusto kolekcijos likimas tapo Karalių rūmų numizmatikos kabineto vedėjos Martos Męclewskos
paieškų ir tyrimų tema. Iš valstybės gauta dviejų metų stipendija leido surinkti informaciją, išblaškytą tarp Lenkijos, Ukrainos, Rusijos ir
Lietuvos bibliotekose, archyvuose, muziejuose. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje buvo rastas D.B.Albertrandi manuskriptas, kuriame
aprašyti karaliaus kolekcijos lenkiški medaliai. Kolegos iš Ukrainos muziejaus padėjo nuskenuoti nemažai archyvinės medžiagos bei senųjų
inventorių (Kremeneco licėjaus). Didelių pastangų dėka identifikuojami eksponatai, neabejotinai priklausę karaliaus kolekcijai. Tačiau
kiekvieną kartą tyrinėtoja akcentuoja viena: remiantis tarptautine teise, monetos, medaliai ir biblioteka priklauso Ukrainai.[i]
Ateityje lenkai puoselėja viltį sukurti virtualią Stanislavo Augusto numizmatikos kolekcijos parodą (CD-ROM) bei mokslinį katalogą. Pasiryžę
ieškoti analogiškų karaliaus kolekcijai monetų ir medalių kituose Lenkijos ir užsienio rinkiniuose.
Karalių rūmai prisikėlė naujam gyvenimui Per Antrąjį pasaulinį karą rūmai, kaip ir visas Varšuvos senamiestis, buvo
sugriauti. Visos Lenkijos pastangomis XX a. 8 dešimtmetyje jie atstatyti, o 1984 m. atidaryti lankytojams. Atstatytiems valdovų rūmams
nutarta grąžinti ne tik spindesį ir materialines vertybes, bet ir dvasią, atmintį, t.y. Stanislavo Augusto laikų istoriją. Buvo nutarta
atkurti ir numizmatikos kabinetą. Kaip ir XVIII a., pradėjus nuo nulio, jau po metų, 1985 m., buvo atidaryta numizmatikos ekspozicija.
Gausios ir vertingos dovanos ir kitais, įsigyti eksponatai pavertė kolekciją viena turtingiausių Lenkijoje. Šiuo metu
rinkinyje yra 60 tūkst. eksponatų: monetos, medaliai ir apdovanojimai. Gavus dovanų vertybinių popierių rinkinį, pradėti kaupti ir šios
grupės eksponatus. Kadangi filofaleristikos kaupimu Lenkijoje specializuojasi Nacionalinis muziejus Poznanėje, Karalių rūmų numizmatikos
kabinete suvenyrinių ženklelių rinkinys specialiai nekomplektuojamas, tačiau nuo dovanų, žinoma, neatsisakoma. Didelė dalis rinkinių yra
įtraukta į kompiuterinę apskaitą, kuri skyriuje vedama jau dešimtį metų. Rinkinius šiuo metu tvarko trys darbuotojai.
Didžiausias Karalių rūmų numizmatikos kabineto pasididžiavimas – Varšuvos prekybos banko padovanota
kolekcija. Prekybos bankas, kurio veiklos ištakos siekia XIX a., nuo seno buvo žinomas Lenkijos kultūros mecenatas. 1987 m. bankas tapo
Karalių rūmų Varšuvoje rėmėju. Tuo metu buvo susirūpinta išvežtų kultūros vertybių grąžinimu į Lenkiją. Prekybos banko iniciatyva, 1992 m.
Karalių rūmuose pradėta kurti banko numizmatikos kolekcija. Pasitelkus ekspertus – muziejininkus numizmatus, užsienio aukcionuose bankas
įsigijo vertingų monetų ir medalių. Ne kartą sėkmę lėmė patirtis, įgyta nuolat sekant rinką ir dalyvaujant užsienio aukcionuose. 1995 m.
kolekcijoje jau buvo 90 aukščiausios klasės vertybių. Eksponatai, kaip banko nuosavybė, buvo deponuoti Karalių rūmuose Numizmatikos
ekspozicija buvo, išdėstyta vitrinose su specialiomis anotacijomis, nurodančiomis, kad kolekcija yra banko nuosavybė. Banke gi buvo
eksponuojamos šių raritetų kopijos.[ii]
Perėmus banką vokiečiams, visa ši vertinga kolekcija buvo padovanota muziejui. Banko dėka Lenkijos valstybė
turi vertingų istorijos ir kultūros paminklų, liudijančių valstybės didybę. Įspūdingiausius jų galima pamatyti Karalių rūmų Varšuvoje
ekspozicijoje. Tai – Zigmanto III Vazos (1587–1632) 1614 m. taleris – klipa, kurios žinomi tik keli egzemplioriai, 1629 m. Torūnės taleris
su gaisro liepsnų apimto miesto vaizdu, nukaldintas miesto išlaisvinimui iš švedų okupacijos atminti. Įspūdinga 40 dukatų masės Zigmanto III
Vazos moneta, nukaldinta 100 dukatų spaudais. Tais laikais buvo kaldinamos ir mažesnės auksinės monetos skirtos dovanoms: 5, 10, 20, 30
dukatų donatyvos (dukatas sveria apie 3,5 g). Lietuvoje tik du muziejai gali pasigirti 5 dukatų monetomis. Tai – Nacionalinis M. K.
Čiurlionio bei Lietuvos banko muziejus. Privačiame rinkinyje Vilniuje yra ir 10 dukatų moneta[iii].
Šveicarijos aukcione 2000 m. 10 dukatų moneta buvo parduota už 120 tūkst. litų. Paminėtinas Vladislavo IV (1632-1648) karūnacinis dviejų
dukatų masės auksinis žetonas (analogiškas žetonas saugomas Ermitaže). Lietuvos nacionaliniame muziejuje yra varinis žetono egzempliorius,
įsigytas aukcione. Karalių rūmų kolekcijos pasididžiavimas – unikali dviejų dukatų masės Gdansko auksinė donatyva – klipa (1647 m.). Tai
keturkampė karpyto metalo plokštelė, vaizdas joje iškaltas monetos kaldinimo spaudais. Averse – valdovo portretas, reverse – miesto
panorama. Neparastai retas ir puikios būklės Jono Kazimiero 1649 m. pustaleris bei viena vertingiausių Karalių rūmų numizmatikos kolekcijos
monetų – Jono Kazimiero 1649 m. Gdansko pustaleris su Gerhardo Rogge inicialais.
Skirtingai nuo auksinių donatyvų, sidabriniai medaliai žavi masyvumu, natūralia patina paryškintu aukštu reljefu.
Paminėtinas vertingas Stepono Batoro (1576–1586) sidabrinis 1580 m. medalis, skirtas Polocko užėmimui atminti. Kolekcijos puošmena yra
Baroko epochos paminklai – Gdansko medalininko Sebastijano Dadlerio sidabriniai medaliai, skirti karališkosios poros apsilankymui Gdanske
(1646 m. ) atminti bei 1648 m. kaldintas medalis Trisdešimtmečio karo pabaigai ir Vestfalijos taikos sutarčiai pažymėti. Vertingas ir Johano
Hoehn (vyresniojo) sidabro dirbinys, skirtas Prūsijos pasidavimo Lenkijai 200-osioms metinėms.
Numizmatikos ir medalininkystės kolekciją papildo bonistikos eksponatai – Tado Kosciuškos sukilimo 5 ir 10 grašių bei 500
zlotų 1794 m. iždo bilietai.
Prieš porą metų Varšuvos karalių rūmams buvo padovanota dar viena vertinga numizmatikos kolekcija – kelios dešimtys
antikinių auksinių monetų. Jas padovanojo privatus asmuo. Muziejininkai džiaugiasi, kad apie 100 monetų yra kaldinta tų valdovų, kurių
monetos buvo ir Stanislovo Augusto kolekcijoje.
Karalių rūmuose numizmatikos ekspozicijai skirta atskira salė, esanti greta numizmatikos kabineto. Vienoje salės pusėje
rodoma Lenkijos ir su jos istorija sietina numizmatika, kitoje – medalininkystė, viduryje – Prekybos banko ir kitos vertingos dovanos bei
įsigyti eksponatai. Salė be langų, apšviestos tik vitrinos, tad lengvai pasiektas įspūdingai tamsoje žėrinčių vertybių efektas. Keliais
laipteliais žemiau – salė su vertingais faleristikos eksponatais. Eksponuojami ir apdovanojimai iš Nesvyžiaus Radvilų rinkinių. Eksponatai
sudėti į senovines specialiai monetoms ir medaliams saugoti pagamintas komodas-vitrinas, kurias Karalių rūmams padovanojo Danijos
numizmatikos kabinetas, vedėjo Jorgeno Jenseno rūpesčiu.
Pažymėtina, kad siekiant parodyti kuo pilnesnę pinigų istoriją, numizmatikos vitrinose eksponuojami ne tik kitų muziejų
deponuoti eksponatai (pvz., sidabro lydiniai iš Vilniaus 1930 m. lobio yra Nacionalinio muziejaus Varšuvoje nuosavybė), bet panaudotos ir
kopijos retų monetų, kurių Karalių rūmų rinkinyje nėra. Tai yra viena iš paskatų ieškoti, įsigyti ir pakeisti kopijas originalais.
Įsigyti vertingų eksponatų Lenkijoje gerokai daugiau galimybių nei Lietuvoje, nes numizmatika ten domimasi labiau. Numizmatų
draugijos skyrių yra daugelyje miestų, kai kuriuose jų numizmatai ir istorija besidomintys žmonės susivieniję į bendras draugijas.
Periodiniai leidiniai leidžiami Lodzėje, Liubline, Poznanėje, Varšuvoje, Gdanske. Net keliuose miestuose nuolat rengiami numizmatikos
aukcionai. Tačiau kaip ir Lietuvoje, Lenkijoje muziejams be specialaus valstybės finansavimo ar turtingų rėmėjų taip pat sunku įsigyti
vertingų eksponatų. Skiriamės tik tuo, kad Lenkijoje jų atsiranda: bankai finansiškai remia konferencijas, leidinius; privatūs donatoriai
vertingomis dovanomis remia muziejų kolekcijas. Džiugu, jos gausėja numizmatikos mokslo aruodas. Mums gi, reikėtų atsiminti, kad vertingų
Lietuvos kultūrai eksponatų užsienio rinkose mažėja, ypač kai turime konkurentus kaimynus.
Šios nedidelės ekskursijos po Karalių rūmų numizmatikos kabineto praeitį ir dabartį pabaigoje norisi dar kartą pasidžiaugti
mūsų kolegų Lenkijoje laimėjimais. Pastaruoju metu matome jų aktyvią veiklą, kuria siekiama grąžinti valstybei prarastas vertybes. Matome
pastangas ir rezultatus: jie pedantiškai fiksuoja kultūros praradimus, patirtus per karus ir suirutes, identifikuoja vertybes bei kaupia
informaciją apie jų saugojimo vietą užsienyje. Lenkijos ir Lietuvos istorija persipina labai dažnai, tad kolegų laimėjimai šiame darbe
svarbūs ir mums.
Išnašos
[i] MĘCLEWSKA Marta: Keep
tradition alive: from the Royal to the State Collection in the Royal Castle in Warsaw. [W:] I Congreso International de Museología del
Dinero. Museo Casa de la Moneda Madrid-España 18-22 de Octubre 1999. [Madrid 2001] s. 229-231.
[ii] Kolekcja numizmatyczna
Banku Handlowego w Warszawie S.A. w Zamku Królewskim w Warszawie. Warszawa, 1995, s. 2–3
[iii] Kolekcija.